Nors Lietuvoje pradėjo veikti pirmieji 5G siųstuvai, naujos kartos ryšiu kol kas galima naudotis galime tik keliose vietose. Ekspertai sako – mobiliojo ryšio operatoriams užtikrinti penktos kartos internetą didelėse teritorijose bus iššūkis, o tai gali užtrukti. Ką mums atneš penktos kartos ryšio technologija ir ar ji vidutiniam vartotojui naudinga.
Nors Lietuvoje pradėjo veikti pirmieji 5G siųstuvai, naujos kartos ryšiu kol kas galima naudotis galime tik keliose vietose. Ekspertai sako – mobiliojo ryšio operatoriams užtikrinti penktos kartos internetą didelėse teritorijose bus iššūkis, o tai gali užtrukti. Ką mums atneš penktos kartos ryšio technologija ir ar ji vidutiniam vartotojui naudinga.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Pietų Korėja pernai tapo pirmąja šalimi, kur pradėtas plėtoti naujos kartos ryšio – arba 5G – tinklas. Stulpai su tokiais siųstuvais jau stovi ir kai kuriuose Jungtinių Valstijų miestuose, o prie itin spartaus interneto gali prisijungti kiekvieno jį palaikančio telefono savininkas. Šią savaitę pirmieji siųstuvai pradėjo veikti ir Lietuvoje.
5G veikia didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Interneto spartos matavimai žada daug – Vilniaus centre mobilaus interneto greitis gali pasiekti ir 900-us megabitų per sekundę. Tai reiškia, kad valandos trukmės serialo seriją galima parsisiųsti per 10 sekundžių.
„Aš sakyčiau, kad 5G ryšys pagerins visas interneto sritis paprastam vartotojui naršant internete ir gaunant įvairius vaizdo klipus tiesiog momentiškai“, – sako įmonės „Privacy partners“ vadovas, technologijų žinovas Martynas Bieliūnas.
Tačiau dažnam vartotojui tokios interneto spartos paprasčiausiai nereikia. Pašnekovas teigia, kad pradedamas plėtoti ryšys plačiau bus panaudojamas ateityje – kuriant vadinamąjį daiktų internetą.
„Na kalbėkim paprastai – aš manau, kad ateityje neliks nė vieno daikto, kuris nebus prijungtas prie interneto. Tai imant netgi tokius daiktus, kaip, pvz., auga namuose gėlė, jos drėgmės daviklis bus prijungtas prie interneto ir matysit, kad laikas jį palaistyti. Jeigu kol kas prie interneto prijungti tik atskiri įrenginiai, tai ateityje jų skaičius didės eksponentiškai ir pradės trukti pralaidumo“, – tvirtina M. Bieliūnas.
Tačiau dabartinėje plėtros stadijoje 5G siųstuvai veikia labai nedidelėje teritorijoje, tad sparčiu internetu galima naudotis tik keliose vietose. Dar viena esminė problema – ryšio bangos sunkiai apeina jų kelyje atsiradusias kliūtis. Jeigu tarp jūsų ir siųstuvo nėra jokių kitų objektų – ryšys veiks puikiai. Tačiau paėjus kelis šimtus metrų tolėliau, pasislėpus medžių pavėsyje ar už kampo – ryšio sparta drastiškai sumažėja.
„Fizikos mes neapgausime ir aukštesnio dažnio radijo signalo skvarba yra žemesnė nei žemesnio dažnio bangų. Tai reiškia, kad už sienos 5G signalas gali būti per silpnas. Lieka du keliai – arba kelti signalo galią, kas nėra priimta, arba turėti daugiau bazinių stočių, kurios padengtų didesnę teritoriją. Taip, tai yra didelės investicijos operatoriams ir kitiems paslaugų tiekėjams“, – tikina technologijų žinovas.
Asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas prideda – miestuose, kur internete naršo daug žmonių, operatoriams reikės gerokai praplėsti tinklą, įrengiant daugiau ryšio siųstuvų.
„Paprastai būdavo taip, kad tu dedi naujoves ten, kur yra didžiausias šiuo metu vartojimas. Mes esame įsitikinę, kad esame labai mobilūs, bet paprastai 80 proc. savo laiko ir pokalbių praleidžiam dvejose vietose – darbe arba namie. Pradžiai bus statoma ten, kur įranga jau yra, bus diegiama papildoma įranga, o jeigu nepavyks visko padengti – bus statomos naujos bazinės stotys“, – aiškina M. Ubartas.
Daugiau siųstuvų – reiškia, kad einant gatve telefonas prisijungs vis prie naujos stotelės. Jungtinių Valstijų – kur 5G tinklas yra labiau paplitęs – apžvalgininkai pastebi, kad tai greičiau išsekina telefono bateriją, taip pat dėl didesnės apkrovos ji labiau įkaista. Telefonų gamintojai šias problemas bando spręsti pristatydami telefonus su didesnės talpos baterijomis, taip pat – diegdami technologijas, kurios 5G įjungia tik tuomet, kai jis realiai naudojamas.
Dar viena problema – palyginti nedidelis naujos kartos ryšį palaikančių įrenginių skaičius. Anot Mindaugo Ubarto, jų padaugėjo tik šiais metais, kai gamintojai pristatė pirmuosius įperkamus 5G telefonus.
„Aukštesnės klasės, taip vadinami, flagmanai, jie jau 5G turi savyje įprogramuotus. Kai kurie gamintojai jau paleido, kiti gamintojai dar Lietuvos neįtraukė, nes dar nėra tinklo, bet manau, kad jie irgi aktyvuos ir manau, kad tų telefonų skverbčiai didėjant operatoriai labai labai norės įdiegti tą 5G tinklą, kad nukrauti 4G tinklo apkrovimą. Matėm žinių, kad operatoriai pradeda išjunginėti 3G, nes įrenginiai vis mažiau laiko praleidžia tame tinkle, o tuos dažnius alokuoja į 4G“, – dėsto M. Ubartas.
„Infobalt“ vadovas mano, kad panašus procesas vyks ir su dabar egzistuojančiu 4G tinklu – vis daugiau telefonų galint priimti naujos kartos internetą, šį tinklą pakeis naujasis 5G. Visgi analitikai sako, kad tai gali užtrukti. Kiek – neaišku.
