Visuomenėje 5G ryšys dažniau siejamas ne tik su spartesniu duomenų perdavimu ir ateities technologijomis, bet ir su konspiracijos teorijomis. Nors kai kurios pasaulio šalys jau senokai turi 5G ryšio tinklą, Lietuvoje jo dar tik laukiama. Ekspertai diskutavo apie tai, kodėl mūsų šalis taip atsilieka naujos kartos ryšio diegimu, ir tai, ar tikrai valstybės kuriamas ryšys gali būti saugesnis nei verslo. 
Visuomenėje 5G ryšys dažniau siejamas ne tik su spartesniu duomenų perdavimu ir ateities technologijomis, bet ir su konspiracijos teorijomis. Nors kai kurios pasaulio šalys jau senokai turi 5G ryšio tinklą, Lietuvoje jo dar tik laukiama. Antradienį vykusioje Lietuvos Davoso konferencijoje ekspertai diskutavo apie tai, kodėl mūsų šalis taip atsilieka naujos kartos ryšio diegimu, ir tai, ar tikrai valstybės kuriamas ryšys gali būti saugesnis nei verslo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Europos šalys atsilieka nuo kitų
„Nokia Siemens Networks“ generalinis direktorius Ignas Latovas priminė, kad Pietų Korėja buvo pirmoji valstybė pasaulyje, paleidusi 5G ryšį. Per 12–14 mėnesių šalis pasiekė, kad ryšys veiktų beveik visoje teritorijoje.
„Šiuo metu 5G turi 7,8 milijono vartotojų, tai yra daugiau kaip 11 proc. visų jų mobiliojo ryšio vartotojų. Labai krenta į akis, kad tų vartotojų, kurie gali naudotis 5G ryšiu, duomenų sunaudojimas išaugo 2,5 karto. Tai yra įspūdingas šuolis“, – kalbėjo I. Latovas.
Anot jo, pagal 5G ryšio diegimą Europa atsilieka nuo viso likusio pasaulio. I. Latovas tvirtino, kad naujo tinklo diegimas JAV, Australijoje, Pietų Korėjoje buvo gerai koordinuotas.
„Mes dar neatsilikome tiek, kad negalėtume pasivyti, bet reikia nepavėluoti“, – sakė I. Latovas.
Trukdo kaimynai ir dažnių trūkumas
Anot Ginto Butėno, UAB „Bitė Lietuva“ technologijų vadovo, tam, kad Lietuvoje pavyktų įdiegti 5G ryšį, pirmiausia reikia turėti daugiau dažnių, o jų šalyje labai trūksta.
„Dažnių aukciono laukiame jau gana seniai. Latvijoje turime tinklus ir dažnius, 2018-ais metais išdalintus, šiandien jau 5G tinklai Latvijoje dirba. Ne visoje šalyje, bet jau galima komerciniais įrenginiais 5G ryšį pasiekti.
Lietuvoje, sakyčiau, turime unikalią situaciją su kaimynais. Blogąja prasme. Mūsų kaimynystė su Rusija turi įtakos tam, kad didelė dalis šalies pakliūna į Rusijos antžeminių stočių dažnių ruožus, interferuoja su tais dažniais, kurie turėtų būti naudojami 5G technologijai“, – tvirtino G. Butėnas.
Jis pabrėžė, kad šį klausimą reikėtų išspręsti, nes tai yra nacionalinis reikalas. Jis svarbus ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai, Suomijai bei Estijai, kurios turi sienas su Rusija.
„Suvieniję jėgas mes galėtume pakeisti situaciją, galbūt naudodami derybinius, prekybinius svertus su Rusija, kad jie nustotų tuos dažnius naudoti Kaliningrade. Atsilaisvintų rankos visiems operatoriams statyti tokį 5G tinklą, kuris iš tikrųjų teiktų visavertį servisą su didelėmis spartomis. Tai vieni iš pagrindinių dalykų“, – kalbėjo G. Butėnas.
Galima naudoti ir jau turimas technologijas
Andrius Šemeškevičius, „Telia Lietuva“ technologijų infrastruktūros vadovas, patikino, kad 5G ryšį jau būtų galima įjungti ir su dabar turimomis 4G technologijomis. Tačiau jis pasvarstė, kad tai nebūtų labai prasminga turint omenyje tai, kad dauguma vartotojų turi įrenginius, palaikančius 4G ryšį.
Visgi, šiuo metu naujos kartos ryšiui Lietuvoje trūksta tik dažnių.
„Aišku, užtruktų visi susiderinimai, tam tikrų IT sistemų paruošimo darbai. Tas procesas labiausiai dabar priklauso nuo situacijos su dažniais: kada bus aukcionas, kada bus duoti dažniai, kokie bus apribojimai su Rusija, kaip bus išspręstas užteršto diapazono klausimas“, – kalbėjo A. Šemeškevičius.
Valerijus Kovzanas, „Tele2“ technikos direktorius, paantrino, kad dažnius, naudojamus 4G ryšiui, galima sėkmingai naudoti ir 5G.
„Jeigu dabar mes pažiūrėsime, kokius dažnius naudojame 4G, tai yra tie patys dažniai, kurie kažkada buvo naudojami 3G ir 2G“, – sakė V. Kovzanas ir pridūrė, kad, diegdami naująjį ryšį, esame dar tik pirmojoje fazėje.
Įdiegti 5G truks keletą metų
Ką išties suteiks naujos kartos ryšys? Ekspertai mini ne tik greitesnį internetą, bet ir visiškai naujas technologijas, autonominius automobilius. Pasak G. Butėno, iš pat pradžių visas šio ryšio sukūrimo stimulas buvo paskatinti vietinį gamintoją, Pietų Korėjos atveju – būtent „Samsung“ veiklą.
„Per valstybines programas, kurios iš dalies rėmė gamintoją, paskatino didelę rinkos dalį pasikeisti įrangą už pakankamai gerą kainą. Šiandien 5G pagrindinis vartotojas yra paprastas klientas su „Samsung“ telefonu. Pažiūrėjus atgal, 4G tinkle plėtra buvo susijusi būtent su išmaniųjų telefonų atsiradimu“, – teigė G. Butėnas.
Pasak jo, net ir turint pakankamai daug resursų, įdiegti 5G tinklą Lietuvoje truks mažiausiai keletą metų.
„Mes jau apie dvejus metus atsiliekame nuo Pietų Korėjos, turėtume strategiškai ir ideologiškai mąstyti, kaip paspartinti visus šiuos procesus. Kokia galėtų būti reali valstybės pagalba, kuri paspartina ir pastumia operatorius į tam tikras investicijas. Mūsų vizija pakankamai paprasta – pagrindiniai vartotojai bus tie patys išmaniųjų telefonų naudotojai, nebus kažkokio didžiulio proveržio“, – konferencijos metu kalbėjo G. Butėnas.
A. Šemeškevičius įvardijo, kad, jo nuomone, 5G ryšį pirmiausia turėsime ten, kur yra daugiausia vartotojų, o kartu – ir daugiausia įrenginių. To reikės vien tam, kad būtų užtikrintas sklandus darbas. Vėliau, palaipsniui, naujas ryšys pasieks visą šalį.
Kartu kūrė strategiją, bet paslapčia sugalvojo valstybinį ryšį
Verslui derinant strategiją dėl 5G ryšio diegimo, valdžia staiga sugalvojo, kad šaliai reikia valstybinio kritinio ryšio tinklo. Pasak G. Butėno, valdžia įsivaizduoja, kad sugebės sukurti saugesnį tinklą negu privačios kompanijos.
„Ta įranga nėra kažkokia speciali ir tie sprendimai nėra unikalūs. Iš operatorių pusės žiūrime labai paprastai – patys esame žmonės, mokesčių mokėtojai. Kur tie pinigai nueina? Jeigu valstybinis operatorius turės 10 tūkst. klientų, kurie naudosis šiais dažniais, jų negaus komerciniai klientai, kurių yra šimtą kartų daugiau. Tie komerciniai klientai, naudodamiesi komercinių tinklų paslaugomis, moka už jas ir sumoka valstybei mokesčius. <...> Per dešimt metų išeitų šimtai milijonų eurų nuostolio valstybei, pasiėmus resursus, kuriuos galėtų efektyviai naudoti verslas“, – aiškino G. Butėnas.
Jis teigė, jog operatoriai bandys derėtis dėl dažnių, kurie verslui nebūtų labai įdomūs ir atitiktų 12 tūkst. vartotojų, besinaudosiančių valstybiniu tinklu, poreikį. Pasak jo, valstybė turėtų aiškiai pagrįsti, kam ir kodėl tinklas bus naudojamas.
Kalbėdamas apie saugumą, A. Šemeškevičius savo ruožtu pabrėžė, kad komerciniai operatoriai turi daugiau kompetencijos.
„Turėdami šimtus tūkstančių vartotojų, nuolatos susidurdami su visokiais trikdžiais, atakomis, jie užaugina savo kompetenciją. Valstybinis operatorius man kvepia Registrų centro serverine“, – sakė jis.
Pasak jo, valstybė neturėtų veltis į sprendimus, kurių jau ir taip pilna rinkoje. Geriau sureguliuoti atitinkamas sritis ir leisti jose verslui vystytis savarankiškai.
„Jeigu staiga, niekam nežinant, išlenda įstatymas, kad bus steigiamas valstybinis operatorius, tai vėlgi nekelia pasitikėjimo verslui, supriešina valstybę su įmonėmis, nes jos žiūri į ilgalaikes investicijas, joms svarbu atvirumas, bendravimas ir žinojimas, kas laukia rytoj“, – savo mintimis pasidalijo A. Šemeškevičius.
