Vyriausybė planuoja už 43 mln. eurų kurti atskirą valstybinį ryšį. Mobiliojo ryšio technologijų pagrindu veikiantis tinklas būtų skirtas svarbiausioms valstybės institucijoms, specialiosioms tarnybos. Verslas sako, kad tinklas bus skirtas vos 11 tūkst. vartotojų, kai verslas analogiškas paslaugas teikia milijonams. 
Vyriausybė planuoja už 43 mln. eurų kurti atskirą valstybinį ryšį. Mobiliojo ryšio technologijų pagrindu veikiantis tinklas būtų skirtas svarbiausioms valstybės institucijoms, specialiosioms tarnybos. Verslas sako, kad tinklas bus skirtas vos 11 tūkst. vartotojų, kai verslas analogiškas paslaugas teikia milijonams. Be to, dėl kritiniam tinklui reikalingų dažnių ateityje teks brangiau mokėti už 5G paslaugas.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje ryšys su brigadomis užtikrinamas kelių tipų sistemomis. Tarp jų ir specialiai vyriausybinėms agentūroms, pagalbos tarnyboms ar kariuomenei kurta radijo stočių sistema TETRA.
„Skirta palaikyti ryšį su Vilniaus miesto GMP brigadomis. Per čia mūsų pajėgų valdytojas perduoda informaciją, kuri būdinga vykstant į iškvietimus“, – sako Viliaus GMP Išvažiuojamųjų brigadų tarnybos vadovas Aleksandras Volodko.
Tačiau Vilniaus greitoji, kaip ir dar 14 šalies įstaigų, turi tik jų naudojamus mobiliojo ir radijo ryšio tinklus.
Vyriausybė skaičiuoja, kad tarnybų turimi atskiri ryšių tinklai atsieina per daug, pavyzdžiui, vien sostinės greitajai vienas toks įrenginys per metus kainuoja kone 3 tūkst. eurų. Dėl skirtingų technologijų sistemų sujungti neįmanoma.
Todėl Vyriausybė užsimojo kurti Valstybinį kritinio ryšio tinklą, veikiantį LTE technologija. Tai yra, šalia tokių mobiliojo ryšio tiekėjų įrangos jau po kelerių metų visoje Lietuvoje turėtų atsirasti vietos ir valstybiniam tinklui. Jis, pirminiais skaičiavimais, būtų skirtas 11 tūkst. įrenginių, kai komerciniai ryšio tiekėjai aptarnauja bent kelis milijonus.
„Tai būtų hibridinis modelis. Tai reiškia – ir valstybės atstovai, ir privatinių ryšių operatoriai, kurie būtent paruoš kartu teisinę bazę tam, kad valstybė ekstremaliomis situacijomis galėtų naudotis saugiu kritiniu ryšiu“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Atskiras tinklas, skaičiuojama, atsieitų bent 43 mln. eurų.
Verslas stebisi Vyriausybės užmojais turėti brangų, keliems tūkstančiams skirtą valstybinį mobiliojo ryšio operatorių. Ir piktinasi skuba – esą projektas parengtas nesitariant ir vos per kelias dienas.
„Aš tikiu, kad bus sėsime kalbėtis po rinkimų ir tikiuosi, kad ne su tais žmonėmis“, – teigia „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.
Jis perspėja, kritinio tinklo kūrimas paveiks būsimo 5G tinklo paslaugų kainas.
Valstybinis ryšys veiktų 5G dažnio spektre, todėl Vyriausybė nurodė dar iki spalį rengiamo aukciono rezervuoti ketvirtadalį dažnių, kurie jau buvo numatyti 5G tinklui.
„Kad lieka mažiau dažnių, galima išspręsti šitą klausimą dviem būdais – arba statyti tankesnį tinklą, kas yra didesnės investicijos, arba tada mažinti vartotojų. <...> Tai yra daroma per kainų kėlimą. Bet kuriuo atveju, ar mes priversim operatorius padaryti daugiau investicijų, tai yra padaryti tankesnį tinklą, ar mes priversime juos riboti. <...> Tai reiškia kainų augimą“, – sako M. Ubartas.
Pagal pirminį modelį, valstybinis tinklas turėtų pradėti veikti po 5-erių metų.
