Baltarusijoje šiuo metu vienas didžiausių iššūkių yra apribotas interneto veikimas. Protestuotojai tikina neketinantys nuleisti rankų, tačiau jiems sunku komunikuoti šalyje, kai neveikia beveik jokia komunikacinė mobilioji programėlė. Veikia tik „Telegram“, tačiau ir jos vartotojai susiduria su dideliais trikdžiais. IT specialistas Vaidas Damoševičius LRT.lt portalui paaiškino, kaip ribojamas internetas šalies viduje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Visi tiekėjai klauso valdžios
V. Domaševičius paaiškino, kad internetas šalies viduje blokuojamas per interneto paslaugų tiekėjus. Pasak jo, jie yra arba monopolizuoti, arba tiesiogiai priklausantys valstybei.
„Jie (interneto paslaugų tiekėjai – LRT.lt), kaip Rusijoje su „Roskomnadzor“, turi vykdyti bet kokį jų nurodymą. T.y. jeigu yra pasakoma blokuoti internetą arba neišleisti kažkokių duomenų srautų į išorę, jie turi iškart į tai reaguoti, kitaip iš jų bus atimta licencija. Be valdžios žinios niekas į šalį neateina ir niekas neišeina“, – teigė V. Damoševičius.
Specialistas aiškino, kad bet koks nurodymas blokuoti internetą yra vykdomas nedelsiant, paprastai ir labai lengvai, nes Baltarusijoje nėra interneto paslaugų tiekėjų, kurie būtų nepriklausomi – nė vienas iš jų negali priiminėti sprendimų savarankiškai.
V. Damoševičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu internetas Baltarusijoje dar nėra visiškai išjungtas, jis yra tik apribotas. Todėl kai kurios programėlės gali apeiti apribojimus per tam tikras spragas.
„Tos pačios programėlės, tokios kaip „Telegram“, turi pakankamai sofistikuotus protokolus, kurie sugeba „pralysti“ pro tam tikras skylutes, jeigu galima taip pavadinti. Iš šalies žiūrint atrodo, kad tu tiesiog vaikštai po interneto puslapius, nors tame duomenų sraute yra ir žinutės, ir failai. Kol jie (priežiūros institucijos – LRT.lt) išsiaiškina, kad tame duomenų sraute, kurį traktuoja kaip švarų, yra vadinama „neleistina informacija“, gali praeiti kelios dienos. Kai tik pamato, tada pradeda ir tai blokuoti. Dėl to tas veikimas ir vyksta su tokiais sutrikimais, kol nepastebi ir nepamato, kaip apeinamas blokavimas, tol ta informacija vaikšto. Kai pastebi ir pradeda blokuoti, ieškomi kiti būdai, kaip būtų galima tas žinutes perduoti“, – tvirtino IT specialistas.
Atakos iš užsienio nevykdomos
Aliaksandras Lukašenka savo ruožtu tvirtino, kad interneto tiekimą Baltarusijoje neva trikdo užsienio šalių kibernetinės atakos. Tačiau, pasak V. Domaševičiaus, yra sudarinėjami viešai prieinami žemėlapiai, parodantys, kokios atakos vyksta, kurios šalys ką atakuoja. Jis patikino, kad Baltarusijos iš išorės šiuo metu tikrai niekas nepuola.
„Baltarusija turi labai mažai išėjimų į internetą, vienas iš plačiausių yra per tą pačią draugę Rusiją. Jeigu Rusija nuspręs kažką blokuoti savo lygmenyje, apie tai, manau, ir Baltarusija sužinos. Bet esmė tokia, kad tie vadinami atakų žemėlapiai aiškiai parodo, kas vyksta pasaulyje. Jeigu į Baltarusijos pusę bus sudaroma kažkokia didžiulė ataka, tam, kad užspaustų internetą, patikėkit, visa spauda mirgėtų pranešimais, jog prezidento rinkimų dieną atakuojama šalis. Kol kas tokios informacijos nėra ir tiek, kiek aš paskutiniu metu žiūrėjau, niekas apie tai net nešneka. Jeigu atakuoti Baltarusiją, ją galima paguldyti per 15 minučių. Tai yra nykštukinė šalis interneto prasme“, – aiškino V. Damoševičius.
Tikėtina, kad bus dar blogiau
Neturėdami normaliai veikiančio interneto gyventojai susiduria su nemažais iššūkiais. Visų pirma, jie negali komunikuoti taip, kaip komunikavo iki šiol. Neveikia viena iš populiariausių programėlių „Viber“, kuri buvo kone pagrindinė komunikavimo priemonė šalies viduje, kiti komunikacijos kanalai, „Telegram“, nors ir veikia, tačiau su dideliais trikdžiais.
„Baltarusijoje buvo oficialiai paskelbta dvi dienas prieš rinkimus, kad bus atjungiamas duomenų perdavimas per mobilius tinklus, taip pat gali būti blokuojamas internetas, kad nebūtų skleidžiama negatyvi informacija valdžios atžvilgiu. Tai šnekėti apie tai, kad kažkas iš užsienio puola Baltarusiją, yra mažų mažiausia kvaila“, – kalbėjo IT specialistas.
Atrodytų, jog iššūkių gali kelti ir tai, kad šiuo metu šalyje beveik nėra galimybės naudotis bankų paslaugomis, tačiau pasak V. Damoševičiaus, atsižvelgiant į padėtį šalyje, tai tikrai nėra blogiausia.
„Kadangi ta šalis tikrai nėra stipriai pažengusi IT srityje, tai manau, kad jie naudoja pakankamai senas technologijas tam, kad naudotų tuos pačius kasos aparatus, iki šiol sėkmingai naudoja telefono linijas, kad susisiektų su bankais. Manau, kad šitas segmentas, jeigu ir neveikia kaip turėtų veikti, šalyje tikrai nėra didžiausia problema“, – tvirtino V. Damoševičius.
Anot jo, gyventojus su apribotu interneto tiekimu galima laikyti pakankamai ilgai – pusmetį ar net ir visus metus. Didžiausias klausimas, koks yra viso to tikslas.
„Jeigu dabar bus priimtas sprendimas, šalis nusiramins ir pasakys „gerai, sutinkame su rinkimų rezultatais“, tai viskas gali atsistatyti paros bėgyje. Jeigu ir toliau bus kažkokie neramumai... Čia dar ne viskas uždaryta, dar galima uždarinėt ir uždarinėt. Dabar, kai opozicija atvažiavo į Vilnių, interneto ribojimas turėtų dar labiau griežtėt, nes vienintelis būdas susisiekti su opozicija Vilniuje yra interneto kanalai, mobilus ryšys. Tai čia neaišku, kuo tai pasibaigs“, – savo įžvalgomis pasidalino V. Damoševičius.