„Lietuvoje greičiausias internetas pasaulyje“. Tokį teiginį tikrai esame girdėję ar matę reklamose, žiniasklaidoje. Juo lietuviai, žinoma, didžiuojasi. Tačiau statistika rodo visai kitus skaičius – nepatenkame ne tik į dešimtuką, bet mūsų nėra ir dvidešimtuke. Pasirodo, lietuviai šlovės spinduliuose nepelnytai maudosi jau visą dešimtmetį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Maža, ambicinga valstybė su anglų kalbą suprantančiais žmonėmis ir greičiausiu internetu – taip visai neseniai Lietuva buvo pristatoma užsienio investuotojams. Tačiau jeigu ambicijų ir užsienio kalbų vis daugiau, internetas – jau nebe greičiausias.
Pažiūrėkime į skaičius. Štai lygiai prieš dešimt metų Lietuva tikrai lyderiavo fiksuoto ar kitaip vadinamo plačiajuosčio interneto ryšio kategorijoje – buvome patekę į penketuką (prieš dešimtmetį Kaunas ir Vilnius puikavosi lyderių pozicijose – atitinkamai užėmė pirmąją ir ketvirtąją vietas – LRT.lt). Pagal mobilųjį interneto greitį buvome patekę į dešimtuką.
Dabar situacija yra pasikeitusi – užimame atitinkamai 23 ir 25 vietas. Tokie duomenys nurodomi viename populiariausių interneto spartos matavimo įrankių „Speedtest“. Svarbu suvokti, kad greitis nėra vienintelis parametras, kurį galime vertinti, sako Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų departamento (KTU ITD) direktorius Arvydas Žiliukas.
Pasak jo, yra nustatyta, kad šių metų balandžio mėnesio duomenimis priėmimo duomenų pasaulinis vidurkis yra 75 megabitai (Mb) per sekundę. Duomenų išsiuntimo sparta buvo apie 40 Mb/s.
„Lietuva šiuo metu turi apie 104 Mb/s priėmimo greitaveiką. Mano manymu, Lietuva nėra blogai reitinguojama. Mes turime pakankamai greitą internetą“, – LRT radijui sako KTU ITD direktorius.
A. Žiliukas tikina, kad nereiktų sureikšminti greičio parametro ir pateikia vairuotojams įprastą saugaus eismo pavyzdį, kuomet svarbu yra tikslo pasiekiamumas. „Nesvarbu, koks yra leistinas greitis. Daug svarbiau per kiek laiko jūs nuvažiuosite tam tikrą atstumą, – tikina pašnekovas. – Palyginti, iš taško A į tašką B galima važiuoti labai lygiu keliu ir labai greitai. Galima turėti neribotą greičio supratimą ar galimybę, tačiau jei važiuosime labai vingiuotu, netolygiu ir duobėtu keliu, tai užtruksime daug ilgiau, tad neriboto greičio sąvoka šiuo atveju mūsų neišgelbės.“
Anot jo, į greičio sąvoką galima įtraukti ir įvairių trikdžių grandines, atsako laiką, tam tikrų aplikacijų poreikį, patenkinant norimas charakteristikas. A. Žiliukas įsitikinęs, kad Lietuva tarp greičiausią internetą turinčių šalių jau nebepatenka dėl to, kad per dešimtmetį duomenų greitaveiką padidinome vos du kartus. Tuo tarpu kitos šalys parodė ženkliai geresnius rezultatus.
Plačiajuosčio interneto skverbtis yra apie 30 proc. visų Lietuvos gyventojų, sako A. Žiliukas. „Tuo tarpu mobilaus ryšio interneto paslaugomis naudojasi kone 100 proc. vartotojų, ar bent jau turi tokią galimybę, – sako jis. – Provincijoje populiaresnis fiksuotas interneto ryšys. Tai gi, gyvenamoji vieta taip pat turi įtakos, koks tiekėjas bus pasirinktas, o tai lemia ir ryšio kokybę, tą patį greitį.“
Didieji miestai ar tankiai gyvenamos vietovės yra gerai aprūpinti plačiajuosčio interneto kanalais. „Tai bus ir šviesolaidiniai, ir senesnės kartos kiti internetinio ryšio perdavimo būdai. Plačiajuosčio ryšio paslaugos yra maždaug tris kartus greitesnės, nei mobilaus ryšio paslaugos. Lietuvoje plačiajuosčio interneto greitis vidutiniškai yra apie 100 Mb/s, o mobiliojo – apie 40-47 Mb/s. Jei lyginti bendrą pasaulinį interneto greičio vidurkį, tai mūsų rezultatai atrodo tikrai neblogai“, – komentuoja KTU ITD direktorius Arvydas Žiliukas.
Apie visa tai plačiau – radijo įraše. Parengė Vismantas Žuklevičius.