Švelnėjant karantino sąlygoms ir atsivėrus sienoms į Baltijos šalis, dalis lietuvių nusprendė bent trumpam į jas išvykti. Tačiau tik grįžus nustebo gavę Sveikatos apsaugos ministerijos informacines žinutes apie 14 dienų izoliaciją. Žinutes gauna net ir tie, kurie Lietuvos sienos nekirto.
Švelnėjant karantino sąlygoms ir atsivėrus sienoms į Baltijos šalis, dalis lietuvių nusprendė bent trumpam į jas išvykti. Tačiau tik grįžus nustebo gavę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) informacines žinutes apie 14 dienų izoliaciją. Žinutes gauna net ir tie, kurie Lietuvos sienos nekirto.
 SAM žinutė |
|---|
Skaitytojas Rokas, kreipėsi į redakciją, kaip pats teigė, dėl galimai neteisėto asmenų judėjimo stebėjimo ir sekimo.
„Birželio 6 d. su šeima vienai dienai buvome išvykę į Latviją. Kitą dieną iš SAM į mobiliuosius telefonus gavome žinutes, kurių tekstas leidžia suprasti, kad mūsų buvimo vieta buvo stebima ir ministerijai žinoma, kad buvome išvykę iš Lietuvos“, – rašo Rokas.
Jis pabrėžia, kad jokio sutikimo stebėti buvimo vietas nėra davę, nebuvo parsisiuntę jokios programėlės, kuri sektų informaciją dėl koronaviruso.
„Kiek man žinoma, Seimas taip pat nėra priėmęs ir elektroninių ryšių įstatymo pakeitimų, kurie įpareigotų ryšio paslaugų teikėjus karantino metu teikti duomenis apie asmenų buvimo vietas.
Kyla klausimas, ar ministerija nesavivaliauja ir nepažeidinėja žmogaus asmens teisių?“, – svarsto Rokas.
Tiesa, tokias žinutes gavo ne tik jis ir jo šeima. Štai jauna moteris Lina iš Vilniaus gegužės pabaigoje lankėsi Nidoje, netoli Rusijos sienos, tačiau gavo tokio paties turinio žinutę.
„Buvau gerokai nustebusi, kai net niekur neišvykusi iš Lietuvos gavau žinutę iš SAM su priminimu izoliuotis, jei pastarąsias 14 d. lankiausi užsienio šalyse. Tai išties trikdo, nes jokių karantino taisyklių nepažeidžiau, o būdama sveika pasijutau verčiama potencialiu ligoniu.
Kodėl ministerija siunčia tokius priminimus, jei net faktiškai negalėčiau išvykti į šalį, šalia kurios sienos būdama gavau tokią žinutę? Apskritai, kodėl gaunu tokią žinutę, jei jokio sutikimo naudoti mano asmens duomenis niekur nedaviau?“, – piktinasi Lina.
Anot jos, tokios žinutės sukuria nesaugumo jausmą: „Kodėl šalyje, kur taip akcentuojama asmens žmogaus laisvė, jo duomenų privatumas, pasijauti sekamas? Abejoju, ar pandemija dėl viruso turėtų tapti pretekstu nepaisyti galiojančių įstatymų.“
Asmens duomenų nenaudoja
SAM atstovai aiškina, kad trumposios SMS žinutės su tokiu tekstu yra siunčiamos keliautojams, kertantiems sieną.
„Tai reiškia, kad tokią trumpąją SMS žinutę žmogus gaus, kai jo SIM kortelė prisiregistruos prie Lietuvoje esančių mobiliojo ryšio bokštų (grįžus iš užsienio). Jei keliautojas roamingo paslauga nesinaudoja, žinutės negaus.
Atkreipiame dėmesį, kad žinutes gauna visi, kurių mobilieji telefonai buvo gavę pasveikinimo žinutes atvykus į užsienio šalį, tad tai niekaip nesusiję su asmens duomenų naudojimu“, – pabrėžia SAM.
„Bitė Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovas Jaunius Špakauskas taip pat tikina, kad tokių žinučių siuntimas yra standartizuotas procesas ir jokie duomenys apie asmens buvimo vietą Valstybės institucijoms nėra suteikiami.
„Visi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai informuoja klientus apie saviizoliacijos reikalavimus grįžus į Lietuvą Valstybės institucijų prašymu. Šiuo metu pasitikrinti ar grįžus iš svečių šalių nėra būtina saviizoliacija, gauna visi klientai Užsienio reikalų ministerijai (URM) paprašius“, – sako „Bitė Lietuva“ atstovas.
Jis pasakoja, kad šias ir kitokio turinio žinutes buvo siunčiamos viso karantino metu, atsiliepiant į SAM, URM, Vyriausybės prašymus. Tai buvo daroma neatlygintinai.
„Suprantame, kad tai unikali krizės situacija ir iššūkis kiekvienam visuomenės nariui, tad svarbus viešojo sektoriaus, privačių bendrovių ir kiekvieno mūsų susitelkimas.
Nors esama įvairių gandų ir interpretacijų, vis tik svarbu žinoti, kad jokia su karantino metu siunčiamomis žinutėmis susijusi informacija apie asmens buvimo vietą ar kelionių maršrutus Valstybės institucijoms neperduodama“, – komentuoja J. Špakauskas.
Kreipsis į susijusius subjektus
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė komentuoja, kad vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, atsižvelgiant į tvarkomų asmens duomenų kategoriją.
Tuo atveju, jei nėra nė vienos BDAR nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos ir teisėto ir apibrėžto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi.
BDAR numatyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR ir turi sugebėti įrodyti, kad jo laikomasi (atskaitomybės principas).
„Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikdama BDAR taikymo stebėseną ir atsižvelgdama į gautą Jūsų informaciją, pagal kompetenciją kreipsis į susijusius subjektus dėl Jūsų paklausime keliamų klausimų bei, įvertinusi gautą informaciją, priims sprendimus dėl tolimesnių veiksmų“, – nurodo VDAI Teisės skyriaus patarėja.
Nelieka prievolės tirtis
Nuo trečiadienio visi grįžę iš užsienio galės registruotis tyrimui dėl COVID-19 mobiliuosiuose punktuose, jei patys to norės. Tai reiškia, kad prievolės išsitirti visiems grįžusiems, kaip buvo anksčiau, nebus – tirtis ar ne spręs pats žmogus. Tyrimai bus atliekami mobiliuosiuose punktuose, žmonės patys turės registruotis Karštąja koronos linija 1808, nurodydami, kad buvo užsienyje.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad, įvertinus Lietuvos epidemiologinę situaciją, nuo birželio 1-osios tyrimai koronavirusinei infekcijai nustatyti atliekami pagal naują tvarką.
Profilaktinis testavimas vykdomas atsižvelgus į savivaldybės epidemiologinius rodiklius arba, kitaip tariant – įvertinus riziką konkrečioje savivaldybėje. Tikslingai toliau tiriami simptomus jaučiantieji, taip pat į ligonines planine tvarka guldomi pacientai bei užfiksavus infekcijos židinius, pavyzdžiui – užsikrėtus bendrabučio gyventojui.
