Penktos kartos mobilusis ryšys, kasdien besiplečiantis į vis daugiau pasaulio kampelių, žada interneto spartos, stabilumo ir aprėpties evoliuciją. Siekdama tai užtikrinti, perversmą patiria ir tinklo infrastruktūra – ją sudaro kur kas daugiau bazinių stočių, pasitelkiami nauji ryšio spektrai ir sprendimai. Kaip visa tai paveiks telekomunikacijų aprūpinimą energija?
Penktos kartos mobilusis ryšys, kasdien besiplečiantis į vis daugiau pasaulio kampelių, žada interneto spartos, stabilumo ir aprėpties evoliuciją. Siekdama tai užtikrinti, perversmą patiria ir tinklo infrastruktūra – ją sudaro kur kas daugiau bazinių stočių, pasitelkiami nauji ryšio spektrai ir sprendimai. Kaip visa tai paveiks telekomunikacijų aprūpinimą energija? Į šį klausimą atsako telekomunikacijų bendrovė „Huawei“, pasidalindama aštuoniomis tendencijomis, į kurias turėtų atsižvelgti visi 5G tinklo vystytojai.
Asociatyvi nuotr.
1. Energijos tiekimo skaitmenizavimas
5G ryšio tiekimui reikalingas didesnis infrastruktūros kiekis lemia išaugusias veiklos ir aptarnavimo išlaidas operatoriams. Tai reikšmingai sumažina jų pelningumą ir didina paslaugos kainą galutiniam vartotojui. Šią problemą sprendžia energijos tiekimo skaitmenizacija, sumažinanti įrangos valdymo ir veikimo kaštus. Tikimasi, kad iki 2025 metų 90 proc. 5G stotelių visame pasaulyje galės pasigirti suskaitmenintu energijos tiekimu, leidžiančiu operatoriams sukurti paprastesnius, ekologiškus ir autonomiškai veikiančius tinklus.
2. Didelis dėmesys ekologijai
Siekdami kovoti su klimato kaita ir pasiekti Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslus, daug operatorių visame pasaulyje pradėjo taikyti strategijas, taupančias iškastinį kurą, mažinančias aptarnavimo poreikį ir leidžiančias atsisakyti dyzelinių elektros generatorių, taip mažindami anglies junginių emisijas. Šiuo metu vis daugiau investuojama į tokias žaliosios energijos technologijas kaip saulės ir vėjo jėgainės, vandenilio kuro elementai ir ličio baterijos. Nors šių sprendimų diegimas yra santykinai brangus, ryšio tiekėjai, norėdami išnaudoti jų teikiamus privalumus, yra pasiryžę prisiimti šią finansinę naštą.
3. Ličio baterijos
5G dvigubai padidino vienos ryšio stotelės elektros sąnaudas, todėl atsirado didesnės talpos energijos saugojimo sistemų poreikis. Ličio baterijos, turinčios didesnę talpą ir penkis kartus ilgesnį tarnavimo laiką nei švino akumuliatoriai, yra puikus pasirinkimas. Numatoma, jog ličio baterijų kaina iki 2022 metų nukris 30 proc. ir susilygins su švino analogais. Visa tai ateityje lems, kad ličio baterijos taps populiariausiu atsarginiu tinklo energijos šaltiniu.
4. Turės prisitaikyti prie įvairių sąlygų
Kadangi 5G laikomas vienu svarbiausių skaitmeninės transformacijos veiksnių, tikimasi, jog penktos kartos tinklo stotelės atsiras uostuose, elektrinėse, transporto sektoriaus įmonėse, universitetuose, ligoninėse ir daugelyje kitų institucijų. Dėl to operatoriams teks ieškoti įvairesnių ir išmanesnių elektros tiekimo sprendimų, kurie bus skaitmeniniai, moduliniai ir itin lankstūs.
5. Dirbtinio intelekto pritaikymas
Ekspertų teigimu, dirbtinio intelekto technologijų pritaikymas bus vienas veiksmingiausių sprendimų sprendžiant didelius 5G infrastruktūros išlaikymo kaštus. Dirbtinio intelekto modeliavimas leis optimizuoti išteklių valdymą, padidinti energetinį efektyvumą ir padės sukurti autonomiškai veikiančius tinklus.
6. Paprastesni diegimo metodai
Ateityje ryšys bus pasiekiamas dar plačiau, bus naudojama daugiau spektrų ir stotelių. 5G sistemos taps sudėtingesnės, todėl bus privaloma kurti paprastesnius diegimo ir išlaidų kontrolės metodus. Dėl šių priežasčių bus plačiai pritaikyti tokie sprendimai kaip vos viena energijos linija vienai stotelei bei autonominis tinklo valdymas. Manoma, jog tai ne tik sumažins veiklos ir aptarnavimo kaštus, bet ir palengvins infrastruktūros plėtrą.
7. Universali architektūra
Dauguma šiuolaikinių energijos tiekimo sistemų nepalaiko įvairių įvesties ir išvesties tipų. Tačiau, integruojant į tinklą skirtingus elektros energijos gavybos šaltinius, tokius kaip saulės ar vėjo jėgaines, atsiranda visapusiškų sistemų poreikis. Šiuo metu jos yra labai didelės, neefektyvios ir reikalauja sudėtingos priežiūros, kas didina įrangos išlaikymo kaštus. Universali, kelias modeliais paremta architektūra leistų padidinti energijos tiekimo sistemų efektyvumą, supaprastinti diegimą ir sumažinti susijusias išlaidas.
8. Didesnis efektyvumas
Mobiliojo ryšio sistemų energetinis efektyvumas geriausiai padidinamas srovės keitiklio lygyje. Šiandien daugelis operatorių gali pasigirti 90–98 proc. efektyvumu, bet netrukus šis rodiklis pakils iki 98–99 proc., kas praktikoje reiškia 50 proc. mažesnius keitiklio nuostolius. Kita vertus, daugiausiai energijos sunaudojama energijos generavimo ir tiekimo bei temperatūros kontrolės srityse, todėl operatoriai taip pat pasitelks natūralias karščio išsklaidymo technologijas, pakeisiančias daug elektros suvartojančius kondicionierius.
