Šiuo metu kaip niekad daug žmonių naudojasi internetu. Jau dvi savaites dalis tautiečių dirba iš namų. O šią savaitę Lietuvos moksleiviai pradėjo mokytis nuotoliniu būdu. Tad daliai žmonių jau teko ar dar tik teks susidurti su interneto ryšio problemomis. 
Šiuo metu kaip niekad daug žmonių naudojasi internetu. Jau dvi savaites dalis tautiečių dirba iš namų. O šią savaitę Lietuvos moksleiviai pradėjo mokytis nuotoliniu būdu. Tad daliai žmonių jau teko ar dar tik teks susidurti su interneto ryšio problemomis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios problemos dažniausiais kyla ir kaip jas spręsti.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovės Rasos Karalienės teigimu, prasidėjęs karantinas tikrai pakoregavo gyventojų naudojimosi internetu įpročius.
„Ryšio operatorių duomenimis balso skambučių minučių kiekis buvo išaugęs iki 70 procentų. O duomenų perdavimo srautas padidėjo vidutiniškai 20–30 procentų, kai kurių ryšio operatorių duomenimis – iki 40 procentų.
Taip pat buvo ir sutrikimų. Tačiau daugiausia jų buvo užfiksuota tik kovo 16 dieną, kai tik prasidėjo karantinas. Vėliau apie tokio pobūdžio sutrikimus RRT pranešimų negavo.
Be to, operatoriai nurodo, kad jų pajėgumai yra pakankami ir plečiami reaguojant į gyventojų poreikį.
Taip pat RRT praeitą savaitę, kovo 24–26 dienomis atliko kontrolinius matavimus operatorių tinkluose ir fiksavo panašų srauto padidėjimą – 20–30 procentų. Šią savaitę, prasidėjus nuotoliniams mokymams, bus atlikti pakartotiniai matavimai“, – tikino RRT atstovė.
Rekomendacijos nuotoliniam mokymui
Pasak R. Karalienės, į RRT vartotojai kreipiasi iš esmės dėl tų pačių problemų, kaip ir ne karantino laikotarpiu. Kol kas iškilę klausimai sėkmingai sprendžiami.
O kalbant apie nuotolinį mokymą ir galimus tinklo sutrikimus RRT parengė priemonių ir rekomendacijų sąrašą, kurį galima rasti tarnybos internetinėje svetainėje.
Rekomendacijose yra pateikta informacija kaip pradėti vykdyti nuotolinį mokymą, kur ieškoti informacijos kilus ryšio trukdžiams.
Dalis žmonių šiuo metu galvoja ir apie interneto plano keitimą. Tačiau R. Karalienė šiuo klausimu siūlo neskubėti.
„Pirmiausia siūlytume pasitikrinti, ar esamas planas atitinka vartotojo poreikius, pavyzdžiui, ar naudojamo plano interneto sparta yra pakankama nuotoliniam mokymui.
Savo ryšio spartą patikrinti galima įvairiais būdais. Viena jų, savo interneto naršyklėje atsidaryti RRT įrankį www.matuok.lt ir pasidaryti testą. Gautas rezultatas parodys, ar naudojamas ryšys yra tinkamas. Duomenų gavimo sparta turi būti daugiau nei 5 Mb/s; duomenų siuntimo sparta – daugiau nei 2 Mb/s. Tokios spartos turėtų pakakti nuotoliniams mokymams.
Dažna problema, kodėl negalima prisijungti prie nuotolinio mokymo priemonių ar jomis naudotis be trukdžių gali būti pačios mokymo platformos pasirinkimas. Pastaroji gali net ir esant geram interneto ryšiui, neatlaikyti žymiai išaugusio prisijungimų skaičiaus.
Todėl rekomenduojame išbandyti kitas mokymams skirtas platformas. Jų sąrašą vartotojai gali rasti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos internetinėje svetainėje“, – pataria RRT atstovė.
Siūlo pasitikrinti turimą įrangą
Interneto tiekėjo „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis sako, kad patikimas ir spartus ryšys dabar kaip niekada iki šiol yra svarbus visiems – tiek įmonėms, tiek, tiek mokykloms.
„Mūsų įmonės tinklas suformuotas taip, kad atlaikytų staigiai išaugusį naudojimą, įrangos gedimus, fizinį infrastruktūros pažeidimą ar kibernetinius išpuolius.
Šiuo metu interneto tinklas veikia be sutrikimų, tačiau, aišku, turime didžiulę mobiliojo ir fiksuotojo ryšio infrastruktūrą. Joje net ir nedidelės apkrovos metu gali pasitaikyti įvairių tinklo dalių gedimų, kurių klientai daugeliu atveju net nepastebi, nes visi mazgai tarpusavyje sujungti rezervinėmis ryšio linijomis ir yra fiziškai atskirti.
Be to, nedarome tokių dalykų kaip „srauto dalijimas“. Kiekvienas šviesolaidinę prieigą turintis klientas gauna tik jam vienam skirtą srautą, kuris priklauso nuo pasirinkto namų interneto plano ir siekia nuo 100 Mb/s iki 1 Gb/s.“, – pastebi įmonės atstovas.
A. Stasiulaitis šiuo metu mato tikrai išaugusį vartotojų aktyvumą.
„Nuo karantino pradžios Lietuvoje balso skambučių srautas mūsų tinkle išaugo 70 procentų, tarptautinis interneto srautas – daugiau kaip 40 procentų, duomenų perdavimo mobiliuoju ryšiu srautas – daugiau kaip 10 procentų. Ši tendencija stabiliai laikosi dvi savaites.
Paklaustas apie patarimus interneto vartotojams, kurie baiminasi trukdžių ar lėtesnio veikimo įmonės atstovas teigia, kad jeigu namuose įrengtas šviesolaidinis internetas, problemų kilti neturėtų.
„Vartotojas net prijungęs visus namų įrenginius galėsi rengti kad ir HD raiškos vaizdo konferencijas. Tačiau taip pat labai svarbu, kad WiFi po namus paskirstantis įrenginys nebūtų užkištas katilinėje ar paslėptas tolimiausiame namų kampe.
Jo vieta turėtų parinkta kuo arčiau namų centro, nes signalas nuo jo sklinda tarsi burbulas, į visas puses. Jeigu vartotojas gyvena bute, geriau paskirstytojo nelaikyti prie sienos, už kurios gyvena kaimynai – jei už jos stovi jų maršrutizatorius, jie vienas kitam tik trukdys.
Taip pat jeigu įrenginys yra senesnis nei 5 metai, vertėtų pagalvoti apie jo atnaujinimą. Ypač jei namuose naudojamasi greitu šviesolaidiniu internetu – jo privalumus galima pajusti ne tik prisijungus laidu, bet ir WiFi ryšiu.
Tačiau jei naudojamasi mobiliuoju namų internetu, prie kurio per WiFi yra prijungta daugiau įrenginių, dalį jų gali tekti atjungti tuo metu, kai darbui vartotojui reikia didžiausios spartos“, – pataria A. Stasiulaitis.
Taip pat įmonės atstovas pastebi, išaugo šviesolaidinio interneto užsakymai ir padaugėjo žmonių, kurie keičiasi savo mobiliojo ryšio planus į suteikiančius daugiau duomenų.
Vartotojai keičia interneto planus
Kito interneto tiekėjo „Mezon“ atstovas Valdas Kaminskas taip pat karantino metu pastebi padidėjusias tinklo apkrovas atskirose vietovėse.
„Bendra tinklo apkrova vidutiniškai išaugo apie 10–15 proc. Taip pat matome, kad didesnė dalis klientų daugiau laiko skiria išmaniosios televizijos žiūrėjimui.
Kai kuriose vietovėse fiksuojamos bazinių stočių perkrovos, tai reiškia, kad daliai klientų gali sumažėti interneto greitis.
Jeigu trūkinėja interneto ryšys ar vaizdas, ypač naudojantis vaizdo konferencijų programomis, vartotojams pirmiausiai rekomenduojame naudoti tik garso funkciją atsisakant vaizdo, nes perduodant vaizdą, išnaudojamas didelis kiekis duomenų.
Taip pat tokiais atvejais siūlome klientams paieškoti geresnės vietos namų įrangai (modemui) ir pereiti prie didesnės spartos plano, kuriam rezervuojama daugiau tinklo resursų.
Šiuo metu išaugo klientų susidomėjimas namų internetu su neribotu kiekiu duomenų, kad jų visi šeimos nariai galėtų mokytis ir dirbti nuotoliniu būdu ir nereikėtų mokėti už viršytus persiųstų duomenų limitus.
Kai kurie klientai ieško tik interneto, o kiti nori užsisakyti internetą ir išmaniąją televiziją“, – pastebi V. Kaminskas.
Įmonės „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, valdančios „Penki“ interneto tinklą, direktorius Romas Rimgaila irgi pastebi, kad karantino metu prisijungimų prie interneto srauto apkrova padidėjo apie 40 proc.
„Dažniausiai klientai apkrovos nejaučia. Tačiau tais atvejais, kai kreipiamasi dėl to, kad kartais stringa internetas, kalta dažniausiai būna namuose naudojama pasenusi WiFi belaidžio ryšio tinklo įranga. Jos veiklai įtaką daro signalai iš kaimyninių WiFi tinklų.
Tokiais atvejais klientams patariame internetu naudotis prijungus laidą prie kompiuterio. Jei būtinai norima naudotis WiFi ryšiu, reikėtų atnaujinti įrangą.
Paskelbus karantiną padaugėjo klientų, norinčių įsigyti galingesnę įrangą. Be to, padaugėjo užklausų ir dėl turimų planų keitimo į spartesnius, taip pat naujų tokių planų užsakymų“, – aiškina R. Rimgaila.
