Pirmosiomis vasario dienomis elektronikos prekių gamintojas „TCL“ paskelbė nuo šiol nebeišleisiantis naujų „Blackberry“ telefonų modelių. Kuo „Blackberry“ buvo ypatingi, kodėl sužavėjo garsenybes, tarp kurių – net ir JAV prezidentas, bei kodėl šių įrenginių pasitraukimas neturėtų stebinti.
Pirmosiomis vasario dienomis elektronikos prekių gamintojas „TCL“ paskelbė nuo šiol nebeišleisiantis naujų „Blackberry“ telefonų modelių, o nuo rugpjūčio 31 d. sustabdantis prekybą esamais. Tai reiškia, jog šio prekės ženklo įrenginį įsigyti galima iki šių metų rugpjūčio, nors iki 2022-ųjų rugsėjo telefonų programinė įranga ir toliau bus prižiūrima. „Bitės Profai“ pasakoja, kuo „Blackberry“ buvo ypatingi, kodėl sužavėjo garsenybes, tarp kurių – net ir JAV prezidentas, bei kodėl šių įrenginių pasitraukimas neturėtų stebinti.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Išgarsėjo kaip telefonas verslui
Pirmasis „Blackberry“ telefonas pardavimų lentynose atsirado 2002 metais ir greitai tapo mėgstamiausiu darbo telefonu JAV. Tuomet gamintojo naudota QWERTY klaviatūra leido greitai ir patogiai rašyti elektroninius laiškus bei naršyti internete. Su kitų gamintojų telefonais tuo metu tai daryti buvo sudėtinga. Be to, „Blackberry“ laikytas saugiausiu ir sunkiausiai nulaužiamu telefonu – į tokio tipo geriausiųjų penketukus šie įrenginiai patenka ir dabar, net netekę turėto populiarumo.
Bene garsiausia telefono reklama tapo 2009 metais išrinkto JAV prezidento Baracko Obamos atsisakymas nustoti naudotis pamėgtu „Blackberry“ telefonu, pradėjus eiti pareigas Baltuosiuose rūmuose. „Turės patys ištraukti man iš rankų“, – tuomet komentavo B. Obama, reaguodamas valstybės pareigūnus, raginančius nebenaudoti telefono. Visiškai šio gamintojo telefonų JAV prezidentas atsisakė tik 2016 metais.
Praėjusio dešimtmečio pradžioje „Blackberry“ įrenginiai jau buvo tapę ir popkultūros dalimi. Viena garsiausių telefono gerbėjų laikyta Kim Kardashian, kuri, kaip ir JAV prezidentas, šio prekės ženklo įrenginių atsisakė tik 2016 metais. Dainininkė Lana Del Rey 2011 metais net įrašė dainą „BBM Baby“, kurioje pasakojama apie susirašinėjimą su vaikinu per „Blackberry Messenger“ platformą.
„Vos atsiradę, „Blackberry“ tapo mėgstamiausiais telefonais tiems, kurie su šiuo įrenginiu turėjo dažnai naudoti el. paštą bei atlikti kitus darbus. Nors pirmo šio amžiaus dešimtmečio pabaigoje prieigą prie interneto turėjo daugelis telefonų, klasikinė klaviatūra buvo gerokai patogesnė SMS žinutėms nei rimtiems darbiniams laiškams. Be to, „Blackberry“ turėjo ilgą laiką veikiančias baterijas ir itin greitą operacinę sistemą, verslo sektoriaus itin vertinamas aukštesnio saugumo garantijas“, – teigia „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas.
Būtent „Bitė“ Lietuvoje pirmoji pristatė „Blackberry“ telefonus ir jiems reikalingas paslaugas, kurios leistų vartotojams išnaudoti viskas jų galimybes. Praėjusio dešimtmečio pradžioje net ir Lietuvoje šis įrenginys buvo vienas perkamiausių.
Ilgiausiai išlikusi mygtukų klaviatūra
Ne vienerius metus buvę tarp išmaniųjų telefonų lyderių, „Blackberry“ didžiausią iššūkį privalėjo spręsti tuomet, kai rinka labai greitai ir drastiškai pradėjo sukti prie liečiamų ekranų. Išmaniųjų telefonų ekspertas aiškina, kad per ilgas delsimas atsisakyti klasikinės QWERTY klaviatūros „Blackberry“ kirto skaudžiausiai. Įmonė iki pat 2013-ųjų, kai buvo išleistas liečiamo ekrano „Blackberry 10“, tikėjosi, kad publika rimtiems darbams grįš prie klaviatūros naudojimo, o liečiamas ekranas taps pramogų bei laisvalaikio atributu.
„2013 metais, išėjus ne tik naujam telefonui, bet ir naujai „Blackberry 10“ operacinei sistemai, atrodė, kad prekės ženklas prisitaikys prie klientų poreikių ir sėkmingai konkuruos su „Android“ bei „iPhone“ sistemomis. Nepaisant to, „Blackberry“ priėmė sprendimą savo sistemoje palaikyti ir „Android“ programėles, todėl galiausiai niekas nekūrė jokio turinio išskirtinai jiems. Noras išlaikyti mygtukinę klaviatūrą ir ją suderinti su liečiamu ekranu nepasiteisino, nes „Android“ programėlės šiems prietaisams negalėjo būti patogiai pritaikytos“, – pasakoja K. Špiliauskas.
Daugelio specialistų įsitikinimu, būtent lėta įmonės vadovų reakcija į esminius visos telekomunikacijų rinkos pokyčius įmonę privertė taip atsilikti nuo konkurentų, kad vėlesni pokyčiai atgauti prarastos šlovės jau nebepadėjo.
„Ilgą laiką „Blackberry“, kaip plačiausias galimybes turintis telefonas, buvo siejamas su tam tikru prestižu. Atsiradus „iPhone“, kuris nebeturėjo ekrano vietą užimančių mygtukų, būtent šis „Apple“ įrenginys perėmė madingiausio telefono vardą. Tuo pačiu „Android“ ėmė siūlyti daugelį panašių funkcijų, bet už mažesnę kainą ir „Blackberry“ labai greitai ėmė nuo abiejų šių konkurentų atsilikti. Galiausiai įmonė problemą suprato, bet jau buvo spėjusi apleisti turėtas pozicijas“, – teigia „Bitės Profas“.
Liūdna baigtis prognozuota jau anksčiau
Gamintojas „TCL“ prekės ženklą „Blackberry“ įsigijo 2016 metais. Tuomet tikėtasi, kad naujos investicijos padės prikelti užmigusį milžiną. Nuo to laiko išleista saujelė naujų „Blackberry“ modelių. Turbūt garsiausiai iš jų nuskambėjo serija „KEY“, grąžinusi ir su liečiamu ekranu sujungusi „QWERTY“ klaviatūrą, tik šįkart perdariusi ją iš stiklinio mygtukų korpuso. Šiuose modeliuose buvo naudojama „Android“ sistema, kuri papildyta specialiais saugumo sprendimais, taip tikintis atgauti saugumą užtikrinančių telefonų vardą. Nors šios nostalgijos pakako paskleisti žinią apie „Blackberry“ prisikėlimą, vartotojai į senųjų modelių interpretavimą žvelgė skeptiškai.
Tiesa, galimybė vieną dieną išvysti „Blackberry“ prisikėlimą išlieka – šio vardo įmonė toliau gamina saugumo sprendimus ir programinę įrangą automobiliams. Įmanoma, kad ateityje teises į savo telefonų gamybą ji gali parduoti kitam gamintojui, kaip 2016 metais tai padarė su „TCL“. Žinoma tai – mažai tikėtina, todėl galima pripažinti, kad „Blackberry“ telefonų era pasibaigė.
„Išmaniųjų telefonų istorijoje „Blackberry“ mirtis išliks įrašyta niūriomis spalvomis. Nors akivaizdu, jog pastaruoju metu šie telefonai nebuvo tarp populiariausių ir tik mažiau kaip pusė procento visų išmaniųjų telefonų vartotojų turėjo „Blackberry“, jie visgi iliustruoja tarpinį laikotarpį tarp klasikinių mygtukinių „Nokia“ telefonų dominavimo ir liečiamų ekranų išmaniųjų telefonų eros. Akivaizdu, jog tą dešimtmetį, kai „Blackberry“ buvo išties rimtas žaidėjas, savo įspaudą Vakarų pasaulio kultūroje jis paliko. Juk tokių žmonių kaip Barackas Obama lengvai nesužavėsi“, – sako K. Špiliauskas.
