Lapkričio 11 d. 9 val. 56 min. iš Kanaveralo kyšulio Kalifornijoje esančios paleidimo aikštelės pakilo „Falcon 9“ raketa ir į Žemės orbitą pakėlė 60 „Starlink“ palydovų. Po sėkmingos operacijos pirmoji raketos pakopa elegantiškai nusileido ant „SpaceX“ autonominio laivo „Of Course I Still Love You“. Viskas pavyko kuo puikiausiai ir per šią operaciją buvo keletas pirmųjų kartų.
Lapkričio 11 d. 9 val. 56 min. iš Kanaveralo kyšulio Kalifornijoje esančios paleidimo aikštelės pakilo „Falcon 9“ raketa ir į Žemės orbitą pakėlė 60 „Starlink“ palydovų. Po sėkmingos operacijos pirmoji raketos pakopa elegantiškai nusileido ant „SpaceX“ autonominio laivo „Of Course I Still Love You“. Viskas pavyko kuo puikiausiai ir per šią operaciją buvo keletas pirmųjų kartų.
© „SpaceX“
Tai jau 45-as sėkmingas pirmosios pakopos nusileidimas ir yra pirmas kartas, kai pirmoji pakopa nusileido ketvirtą kartą iš eilės.
Kaip teigia „SpaceX Starlink“ projekto inžinierė Lauren’a Lyons’a, šios pakopos yra suprojektuo tos taip, kad atlaikytų 10 skrydžių.
Ši „Falcon 9“ raketa skrenda jau ketvirtą kartą ir šios operacijos metu „SpaceX“ komanda bandė „pagauti“ abi aptako – krovinį gaubiančios aerodinaminės konstrukcijos – dalis.
Deja, bet to padaryti nepavyko. Teigiama, kad to priežastis buvo per daug banguojanti jūra. O jas pagauti yra visai pravartu – kiekviena jų kainuoja apie 6 mln. dolerių, tad pakartotinis panaudojimas leistų sutaupyti pinigų. Tačiau esminis, pirmosios pakopos nusileidimas atrodė įspūdingai.
Taip pat per šią operaciją buvo pirmą kartą pakelta didžiausia krovinio masė (15,6 tonos) ir šis skrydis pavadintas „Starlink-1“.
Iš tikrųjų tai yra pirmasis oficialus skrydis, kai pradedama kurti komunikacijos palydovų konsteliaciją. Vieno skrydžio metu yra paleidžiama 60 palydovų, o Elono pirminis tikslas yra 1 600 palydovų, skriejančių aplink Žemę.
Žinoma, jau pavasarį girdėjome apie pirmuosius paleistus „Starlink“ tinklo palydovus, tačiau jie buvo bandomieji ir iki šiol jų orbitoje išliko 50.
„SpaceX“ planuoja, kad šiais metais prie šių 50-ies palydovų prisijungs dar 180, o viskam vykstant pagal planą, 2020-aisiais metais ketinama tinklą išplėsti mažiausiai iki 1440 palydovų.
Pentagonas šiuo „SpaceX“ projektu taip domisi ir jau yra skyręs 28 mln. dolerių bandymams. Bus testuojami greitai judantys „AC-130“ ir „KC-135“ lėktuvai ir taip siekiama išsiaiškinti tokio kosminio palydovų tinklo suderinamumą su jų įrenginiais.
„SpaceX“ vadovė Gwynne’a Shotwell’a teigia, kad „Starlink“ sugebėjo į karo lėktuvų pilotų kabinas perduoti duomenis 610 megabitų per sekundę greičiu.
Pagal dabartinį planą numatomi keli etapai: 1) 1500 palydovų 500 km aukštyje; 2) 2900 palydovų 1000 km aukštyje; 3) 7500 palydovų 300-500 km aukštyje.
Ir jei tik bus poreikis, „SpaceX“ ateityje planuoja „Starlink“ tinklą išplėsti iki 42 000 palydovų.
Čia Elono konkurentai taip pat nesnaudžia ir pranešama, jog „One Web“ kompanija, kuri jau turi 6 palydovus ir su jais atliko pirmuosius bandymus, ketina 2020 metų pradžioje paleisti dar 30 palydovų. Kompanija tikisi, kad 2020-aisiais jie sugebės paleisti maždaug 150 palydovų, o tai sudaro pusę jų numatyto palydovų tinklo. O „Amazon“ planuoja turėti daugiau nei 3200 palydovų tinklą.
Didžiulis ir nuolat augantis palydovų skaičius Žemės orbitoje neramina astronomus. Jie nustatė, kad palydovų ryškumas yra pakankamas, kad juos galėtume matyti plika akimi ir kai jų atsiras dešimtys tūkstančių – šviesos tarša taps rimta problema.
Tačiau Elonas Muskas teigia, kad „Starlink“ komanda dirba ties šiuo klausimu ir siekiama sumažinti atspindimos šviesos kiekį (albedo).
Akivaizdu viena, jei tokie palydovų tinklų projektai bus sėkmingai įgyvendinti, tai gali kardinaliai pakeisti telekomunikacijų sritį, o ir Pentagono susidomėjimas leidžia suprasti, jog ir karyba įgautų naujų privalumų.
