Po įtemptų diskusijų, šią savaitę vykstančių Egipte, gali būti nulemta 5G technologijų ir orų prognozių ateitis. Šioje Afrikos valstybėje surengtame suvažiavime dalyvaus daugiau nei 3000 delegatų iš beveik visų pasaulio valstybių. Tikimasi, kad jie sugalvos, kaip pasidalinti itin vertingus radijo dažnius, kuriuos dabar naudoja meteorologai ir į kuriuos nusitaikė ryšio paslaugų įmonės, rašo „The Verge“.
Paklausių radijo dažnių ateitis sprendžiama Šarm al-Šeiche, kur vyksta Pasaulinė radijo komunikacijų konferencija.
Visame pasaulyje pradedant statyti 5G ryšio tinklus, žadančius didesnę mobiliųjų duomenų perdavimo spartą, didesnį ryšio tinklų pralaidumą, didesnį ryšio patikimumą ir mažesnę delsą, pavojaus varpais skambina žinomi mokslininkai. Jie susirūpinę, kad dėl technologinės pažangos gali būti paaukota galimybė prognozuoti orus. Taip yra dėl to, kad 5G ryšio užtikrinimui ketinama naudoti tokią dažnių juostą, kurio yra labai artima dažniui, kurį meteorologijos palydovai naudoja vandens garų stebėjimui. Jeigu ryšių technologijų keliamas triukšmas užgožtų meteorologinį signalą, dėl nesugebėjimo tinkamai pasiruošti pavojingiems gamtos reiškiniams tai potencialiai kainuotų žmonių gyvybes ir milžiniškas sumas nuostolių šalinimui.
Ryšio paslaugų teikėjai, kalbėdami apie naujosios 5G ryšio kartos paslaugas, pateikia gana svarbių argumentų, kodėl jiems reikalinga ši dažnių juosta. Ankstesnės mobiliojo ryšio technologijų kartos – tokios, kaip 4G – veikė žemesnio dažnio juostose. Tačiau radijo dažniai yra ribotas ir brangus išteklius, o 4G technologijai naudingose juostose jau ir taip darosi ankšta. Tad, siekiant išvystyti gerokai didesnę duomenų perdavimo spartą, telekomunikacijų inžinieriai siekia panaudoti didesnį dažnį. Viena iš tokių pageidaujamų dažnio juostų yra vos aukščiau 24 GHz ribos. Bet vos žemiau šios ribos yra dažnis, kuriuo silpną radijo signalą skleidžia vandens garų molekulės. Dėl to tai yra itin vertingas dažnis mokslininkams, kurie analizuoja orų permainas. Šie mokslininkai susirūpinę, kad 5G jiems bus tarsi triukšmingas kaimynas, kuris netyčia užtvindo gretimas dažnių juostas ir taip sutrikdo gebėjimą stebėti vandens garus. Garų stebėjimas yra svarbus siekiant nustatyti audrų trajektorijas, giedro ar lietingo oro prognozes, klimato kaitą.
„Jokiu būdu nenorime 5G technologijų priešininkų etiketės. Mes tik norime, kad visi turėtų gerus kaimynus. Norime Egipte pasiekti gerą susitarimą, kad visi galėtų teikti tas paslaugas, kurias nori teikti be interferencijų ar problemų kėlimo kaimynams“, – sakė Europos vidutinio laikotarpio orų prognozių centro Jungtinėje Karalystėje meteorologas Stephenas Englishas.
Norint, kad 5G ryšys nesikirstų su orų prognozėmis, S.Englishas ir kiti mokslininkai siekia nubrėžti griežtas triukšmo, kurį 24 GHz kanalo kaimynystėje galėtų generuoti 5G įrenginiai, ribas. Tačiau JAV ryšių reguliavimo tarnyba FCC bando „prastumti“ kur kas mažesnio griežtumo ribas, nepaisant to, kad vos FCC kovo mėnesį priėmus sprendimą paskelbti šių dažnio juostų aukcioną, mokslo bendruomenėje iškart kilo susirūpinimas dėl visuomenės saugumo. FCC išduoda licencijas ryšių bendrovėms, veikiančioms JAV teritorijoje, o šios komisijos vadovas Ajitas Pai šio dažnio licencijų paskirstymą vertina kaip vieną iš prioritetinių užduočių siekiant JAV lyderystės 5G ryšių srityje.
Gegužės mėnesį kita JAV institucija – Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA), vadovaujama Neilo Jacobso, šios šalies kongresui paskelbė, kad įteisinus FCC siūlomą triukšmingumo ribą gebėjimo prognozuoti orus pažanga butų nublokšta per keturis dešimtmečius į praeitį, o meteorologiniai palydovai netektų maždaug 80 proc. dabar surenkamų duomenų. O tokio praradimo pasekmės ant žemės esantiems žmonėms būtų labai skausmingos. „Jei nesugebėtume pateikti tikslių prognozių, nebūtų evakuojami žmonės iš tinkamų regionų arba būtų evakuojami žmonės iš tų vietų, kurioms pavojus negresia, o tai sukeltų daug problemų“, – kongresui sakė ir NASA vadovas Jimas Bridenstine'as.
Tikimasi, kad JAV delegacija Egipte, kur bus formalizuojamos ginčą keliančios tarptautinės dažnių naudojimo gaurės, pateiks siūlymą palengvinto triukšmo reikalavimų ribojimus. Toks suvažiavimas rengiamas kartą per trejus-ketverius metus – jo organizatoriai, Jungtinių tautų Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga, tokius suvažiavimus rengia radijo ryšio taisyklių peržvelgimui ir koregavimui.
Derybos dėl dažnių prasidėjo spalio 28 dieną ir vyks iki lapkričio 22 dienos. Tų pačių derybų metu bus svarstoma ir paklausa tiems radijo dažniams, kuriais susisiekiama su „judančiais taikiniais“ – lėktuvais, laivais. Paskutinėje konferencijoje, kuri vyko 2015 metais, daugiausiai triukšmo sukėlė įtemptos diskusijos dėl to, kokią dažnio juostą reikėtų išskirti bepiločių skraidyklių valdymui.
„Šie suvažiavimai visuomet būna sudėtingi. Dažnai derybos užsitęsia per visą naktį ir net iki kitos dienos“, – sakė S.Englishas. Ir daugelis ryšių reguliavimo komisijų iš įvairių valstybių į Egiptą pasiuntė delegacijas, kurių siūlymai panašesni į amerikiečių pasiūlymą. „Neturiu daug optimizmo dėl gero derybų rezultato“, – pridūrė britų meteorologas.
Didėjant grūsčiai radijo bangų spektre šios derybos Egipte gali tapti labai nemaloniu precedentu. „Tai ne tas atvejis, kai apsiribojama vien derybomis dėl 24 GHz. Panašių diskusijų gali kilti ir dėl dar kelių svarbių dažnio juostų“, – sakė Viskonsino universiteto Medisone (JAV) atmosferos mokslininkas Jordanas Gerthas.
Tačiau, net jeigu Egipte ir bus priimtas meteorologams nepalankus sprendimas, žala jų veiklai nepasireikš tą pačią dieną. 5G tinklų infrastruktūra dar nėra išvystyta, todėl šios paslaugos naudojamos labai ribotai. Kita vertus, ryšių technologija yra labai perspektyvi, todėl artimiausiais metais matysime gana intensyvų jos vystymą ir diegimą. Maža to, jau svarstoma ir apie dar tolimesnės ateities ryšių technologijas.
„Ateityje turėsime ir 6G ryšį, o tada radijo dažnių poreikis dar labiau išaugs“, – sakė S.Englishas. Būtent dėl to meteorologai Egipto suvažiavimo sprendimus vertina kaip labai svarbius – jie parodys, ką pasaulio lyderiai vertina labiau – verslą ir technologijas ar mokslą ir žmonių saugumą.