Prieš 18 metų pasauliui buvo pristatytas pirmasis „iPod“ muzikos grotuvas. Tai buvo stiliaus, dizaino ir funkcionalumo revoliucija. Šie įrenginiai ne tik suteikė galimybę muzikos patogiai klausytis bet kur, tačiau tai daryti dar ir stilingai. Minint šią dieną, pasakojame apie nešiojamų muzikos grotuvų evoliuciją – nuo pirmųjų tokio tipo prietaisų iki dar šiandien naudojamų įrenginių.
Šiandien, prieš 18 metų, 2001 m. spalio 23 d., pasauliui buvo pristatytas pirmasis „iPod“ muzikos grotuvas. Tai buvo stiliaus, dizaino ir funkcionalumo revoliucija. Šie įrenginiai ne tik suteikė galimybę muzikos patogiai klausytis bet kur, tačiau tai daryti dar ir stilingai. Minint šią dieną, „Bitės Profai“ pasakoja apie nešiojamų muzikos grotuvų evoliuciją – nuo pirmųjų tokio tipo prietaisų iki dar šiandien naudojamų įrenginių.
„Tai, kad dabar galime mėgstamos ir norimos muzikos klausytis ten, kur norime ir tiek, kiek norime, yra įprasta kiekvienam. Tačiau buvo laikai, kai nešiojama muzika neegzistavo. Laikui bėgant, atsirado revoliucionierių, kurie šią situaciją pakeitė, todėl dabar galime džiaugtis ypatingais įrenginiais. „iPod“ iš jų išsiskiria tuo, kad ilgainiui tapo įrenginiu, kuris savo funkcionalumu ir išvaizda beveik prilygo išmaniajam telefonui“, – sako Alytaus „Bitės“ salone dirbantis „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis ir pasakoja apie 6 nešiojamų muzikos įrenginių etapus, pakeitusius žmonių muzikos klausymosi įpročius.
1. Radijas: „nešiojamos“ muzikos pradžia (1954 m.)
Po šio įrenginio pasaulis niekada nebebuvo toks kaip anksčiau. Radijo imtuvai leido muzikos vartotojams klausytis bet kur.
„Šis įrenginys visiems laikams pakeitė žmonių klausymosi įpročius. Pirmą kartą istorijoje muzikos klausytis buvo galima ne tam tikroje vietoje, o ten, kur yra pats klausytojas. Žinoma, kadangi įrenginys tik ištransliuoja radijo bangomis siunčiamą muziką, ten, kur jų nėra, radijo imtuvas nebuvo naudingas. Tačiau pats „nešiojamos muzikos“ principas buvo visiškai revoliucinis“, – teigia A. Archangelskis.
Įrenginys buvo toks populiarus, kad rinkoje buvo aktyviai naudojamas iki pat 1980 metų. Tuomet jį keisti pradėjo aukštesnio technologinio lygio grotuvai.
2. „Walkman“: tolimesnio progreso pagrindas (1979 m.)
„Walkman“ yra pirmasis pasaulyje nešiojamas muzikos grotuvas. Tai ypatingai didelė inovacija muzikos pasaulyje. Pirmą kartą istorijoje muzikos buvo galima klausytis ne tik ten, kur norisi, bet ir tokios, kokios norisi. Jo tikslas ne tik vartotojui suteikti galimybę tą daryti bet kur, tačiau dar ir pačiam pasirinkti muziką. Tereikėjo įsigyti mėgstamų atlikėjų kasečių ir štai – mėgstami garsai visada su jumis“, – sako A. Archangelskis.
Anot eksperto, be šio įrenginio atsiradimo greičiausiai neturėtume daugelio mums įprastų muzikos klausymosi įrenginių: „Nepaisant to, kad šis grotuvas išrastas dar 1979 m., jo veikimo principu ir idėja paremti ir dabartiniai įrenginiai. Juk norimos muzikos klausomės ten, kur norime ir tada, kada norime. Žinoma, technologiškai stipriai pažengėme į priekį – muzikos nebeleidžiame iš kasečių – tačiau bet kokios muzikos pasirinkimo idėja mus pasiekė dar iš XX a.“
Vėliau (1984 m.) kompanija „Sony“ pasauliui pristatė ir vyresnįjį šio įrenginio brolį – „Discman“. Šis įrenginys veikė taip pat. Skirtumas tik toks, kad muzika būdavo leidžiama ne iš kasečių, o CD diskų.
3. MP3 grotuvai: viskas dar patogiau (1998 m.)
MP3 muzikos formatas jau savaime buvo revoliucija. Jis duomenų saugojimo laikmenose leido sutalpinti didesnį muzikos kiekį nei iki tol. Taigi ir tokį muzikos formatą atkurti galėję MP3 grotuvai tapo neįtikėtinai populiarūs.
„Savo esme jie priminė „Walkman“ ir „Discman“ įrenginius. Tačiau tai, kaip muzika buvo transliuojama, kardinaliai skyrėsi. Su savimi nereikėjo nešiotis kasečių ar diskų, pakakdavo dainas tik susikelti į grotuvą. MP3 muzikos formato technologija leido su savimi turėti ir didesnį kiekį muzikos nei iki šiol bei patogiai ją valdyti“, – sako A. Archangelskis.
Kaip teigia ekspertas, vėliau šie įrenginiai dar patobulėjo ir tapo MP4 grotuvais: „Tai reiškė, kad dabar jie tapo ne muzikos, bet ir vaizdo atkūrimo įrenginiais. Juose buvo galima žiūrėti nuotraukos ar vaizdo įrašus. Taip jų populiarumas dar labiau išaugo.“
4. „iPod“: visapusė revoliucija (2001 m.)
Technologijų pasaulio inovacija nebūtinai reiškia iki tol neegzistavusio įrenginio išradimą. Inovacija gali būti ir visiems puikiai pažįstamo įrenginio patobulinimas. Būtent tai ir padarė kompanija „Apple“, sukurdama muzikos grotuvą „iPod“.
„Jau egzistuojančių įrenginių prikėlimu naujam gyvenimui „Apple“ garsėdavo visada. Ir šį kartą visų jau naudojamus MP3 grotuvus kompanija sugebėjo perkurti. Naujieji „iPod“ garsėjo tiek savo išskirtiniu dizainu, tiek išplėstu funkcionalumu. Ekrane buvo galima matyti daugiau informacijos apie dainas, naudoti įrenginius kaip duomenų talpyklas“, – pastebi A. Archangelskis.
Kaip ir kitų kompanijų įrenginiai, taip ir „iPod“ grotuvai evoliucionavo ir ilgainiui tapo ne muzikos, bet įvairaus turinio grotuvais.
5. „iPod Touch“: beveik telefonas (2007 m.)
Akivaizdu, kad tai tiesiog kita „iPod“ versija. Tačiau ją muzikos grotuvų evoliucijoje paminėti tiesiog būtina. Ji ypatinga tuo, kad iš muzikos grotuvo tapo beveik išmaniuoju telefonu.
„Grotuvas „iPod Touch“ turėjo praktiškai viską, ką turi ir šiuolaikiniai telefonai. Juo buvo galima fotografuoti, skaityti žinias, žaisti žaidimus ar naudotis išmaniosiomis programėlėmis. Kad būtų laikomas telefonu, jam trūko tik vieno – galimybės skambinti. Taip išsiplėtė vartotojų suvokimas apie tai, koks turi būti muzikos grotuvas. Ir tokiu būdu buvo dar kartą perrašyta istorija“, – sako A. Archangelskis.
Nepaisant to, kad visas šio įrenginio savybes dabar turi kiekvieno vartotojo telefonas, „iPod Touch“ pardavinėjami iki šiol. Tai rodo, koks sėkmingas yra šis muzikos grotuvo modelis.
6. „Spotify“: viso pasaulio muzika – telefone (2008 m.)
Telefonai jau spėjo tapti plataus spektro įrenginiais, kurie savyje derina daugelio prietaisų funkcijas. Taigi ir muzikos grotuvas išmaniajame jau nieko nebestebina. Tačiau muzikos klausymosi evoliucija nesustojo ir dabar turime galimybę jos klausytis išskirtiniu būdu.
„Grotuvui „Walkman“ reikėjo kasečių, „Discman“ – CD diskų, MP3 grotuvui – dainų, o štai muzikos klausymosi platformai „Spotify“ nereikia nieko (neskaitant interneto ryšio). Ši platforma leidžia bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje patogiai pasiekti beveik visą pasaulio muziką. Tai neabejotinai išskirtinis muzikos klausymosi evoliucijos etapas“, – sako A. Archangelskis.
„Spotify“ veiklą pradėjo 2008 m., o Lietuvoje – nuo 2013 metų. Paskutiniais duomenimis šioje platformoje šiuo metu yra daugiau nei 40 milijonų garso įrašų.
