Tikriausiai ne kartą esate girdėję, kaip žmonės pasakoja, kad jo ar jo pažįstamo pokalbių kas nors klausosi, arba, kad kažkokiu būdu kalbant telefonu, pavyko išgirsti svetimą telefoninį pokalbį. Paneigti arba patvirtinti šiuos ir kitus mitus DELFI nuvyko į „Bitės Lietuva“ centrinę būstinę Vilniuje.
„Kai mokiausi universitete, teko bendrauti su tikimybių teorijos profesoriumi Povilu Tvarijonu. Jis sakydavo: tikimybė nulinė, bet galimybė vis vien yra“, – paklaustas, ar įmanoma, kad kalbėdamas mobiliuoju telefonu, žmogus gali imti ir nugirsti svetimą telefoninį pokalbį, atsako Technologijų vadovas „Bitės“ grupei Gintas Butėnas.
Asociatyvi nuotr.
Svetimų pokalbių nuogirdos
Tikriausiai ne kartą esate girdėję, kaip žmonės pasakoja, kad jo ar jo pažįstamo pokalbių kas nors klausosi, arba, kad kažkokiu būdu kalbant telefonu, pavyko išgirsti svetimą telefoninį pokalbį. Paneigti arba patvirtinti šiuos ir kitus mitus DELFI nuvyko į „Bitės Lietuva“ centrinę būstinę Vilniuje.
Apie 20 metų telekomunikacijų srityje dirbantis G. Butėnas sako, kad jei jis pats norėtų pasiklausyti savo telefoninio pokalbio, net būdamas Technologijų vadovas, tokios galimybės jis – neturėtų.
Tiesa, jis sutinka, kad gavę teismo leidimą, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos tarnybos turi galimybę, pasiklausyti tam tikrų individų pokalbių. „Norėčiau paminėti, kad mes (mobiliojo ryšio tiekėjai – DELFI) nežinome apie jų veiklą. Jie turi specialų „vamzdelį“,, kad būtų užtikrintas valstybės saugumas. Mes jų prieigos negalime matyti, prie jos prisijungti. Tai aparatūros gamintojo paruoštas sąsaja saugumo tarnyboms“, – sako G. Butėnas.
Maždaug prieš pusę metų socialiniuose tinkluose viena žinoma moteris dalinosi savo istorija, kaip ji telefoninio pokalbio metu girdėjo svetimą telefoninį pokalbį. Pasiteiravus G. Butėno, ar tai įmanoma, šis šypteli. „Kai mokiausi universitete, teko bendrauti su tikimybių teorijos profesoriumi Povilu Tvarijonu. Jis sakydavo: tikimybė nulinė, bet galimybė vis vien yra“, – atsako pašnekovas ir priduria, kad jis gyvenime vadovaujasi šiuo principu.
Specialistas tikina, kad esant tam tikriems sutrikimams tinkle (o tinklas, anot jo, yra sudėtingas organizmas), gali įvykti įvairių anomalijų. „Gedimo atveju galima išeiti iš elementarios logikos dėsnių. Gali ištestuoti tūkstantį atvejų, o tūkstantis pirmas gali būti būtent ta anomalija“, – sako G. Butėnas. Tačiau, pabrėžia jis, kad jam gyvenime dar tokio atvejo nėra buvę.
Skundai yra, nors elektros – nėra
Dar vienas gajus mitologizuotas objektas – bazinės stotys. Anot G. Butėno, kurioziškų istorijų, susijusių su stotimis, yra ne viena. „Žmonės skundžiasi, kad buvo pastatyta bazinė stotis ir jiems pradėjo galvą skaudėti, prastai miega. O realybė tokia – bazinė stotis neturi elektros, nes užtruko projektas ir tik po pusės metų stotis ims veikti. Bet žmonės, pamatę vizualiai neatpažintą objektą, iškart ima bijoti“, – vieną realų atvejį nupasakoja pašnekovas.
Anot jo, šiandien mokslininkai daugiau kalba ne apie bazinės stoties poveikį žmogui, bet labiau koncentruojasi į telefonus. „Kodėl? Labai paprastas pavyzdys: yra internete skaičiuoklių, kiek radijo bangos slopsta pereidamos iš geležinės terpės į orinę terpę. Tai vien tik tame perėjime jos slopsta 1000 kartų. Įsivaizduokime: jei bazinės stoties galingumas yra apie 40 vatų, tai į orą patenka mažos galios bangos ir jos eksponentiškai slopsta. Dauguma mokslininkų svarsto telefono poveikį juo kalbant ar naudojantis“, – sako pašnekovas.
Tačiau jis priduria, kad žmonės turėtų suprasti, kaip apskritai veikia telefonas. „Jei žiūriu „Youtube“ filmuką, tai telefonas tuo metu dirba radijo imtuvo režimu. Kai klausai radiją, tavo radijas nesiunčia jokių bangų, jis tik priima signalą“, – aiškina specialistas.
Bet, kai žmogus kalba telefonu, tuomet jau telefonas ne tik priima, bet ir siunčia atgal signalą. Tai nutinka ir kai yra siunčiama SMS žinutė, ar per „Messenger“ programėlę siunčiama nuoroda ar kas nors kita.
Anot G. Butėno, jei žmogus tai suvokia, daug kalba telefonu, bet nori apsisaugoti nuo elektromagnetinės spinduliuotės, jam reikėtų naudoti laisvų rankų įranga. Tokiu atveju, sako G, Butėnas, elektromagnetinių bangų spinduliuotė bus 3–4 kartus mažesnė.
„Kai šiuos dalykus žinai, suvoki, kad ta bazinė stotis nėra tokia baisi ir, kad žiūrint „Youtube“ spinduliuotės yra visai nedaug“, – teigia pašnekovas.
Teigia, kad mėsa pavojingesnė
G. Butėnas prisimena ir laikus, kuomet žmonės protestuodavo prieš bazinių stočių statymą. Dar ir šiandien, teigia jis, pasitaiko tokių pavienių atvejų. Anot jo, tokių žmonių reakcijų galima sutikti dėl to, kad jiems stotys yra negražios, jie jų nesupranta ar net bijo. „Tai pakankamai ištestuotas standartas, jis yra išvystytas per visą pasaulį“, – sako G. Butėnas.
Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Tarptautine vėžio tyrimų agentūra (IARC) klasifikavo visą radijo dažnio spinduliuotę (kurios dalis yra mobilieji signalai) kaip „galbūt kancerogeninę“. Ji buvo priskirta šiai kategorijai, nes „yra įrodymų, tačiau jie neleidžia daryti išvados, kad poveikis gali sukelti vėžį žmonėms“. Tai pačiai kategorijai priskiriamos marinuotos daržovės ir talko milteliai.
Priminus tai, pašnekovas ramiai atsako, kad mėsa šiame PSO sąraše yra klasifikuota kaip pavojingesnė. „Elektromagnetinės bangos klasifikuojamos kaip mažiau pavojingos nei mėsa, bet visi valgo mėsą.“, – teigia G. Butėnas.
Visa tiesa apie ryšio „pagaliukus“
Dar vienas mitas, sako G. Butėnas, yra susijęs su ryšį rodančiais „pagaliukais“ telefone. „Vienas įdomus mitas yra ypač gajus tarp tų, kurie priešinasi bazinėms stotims. Jie sako: man nereikia tų stočių.
Stotis nepastatyta, jis sėdi namuose ir žiūri, kad yra vienas „pagaliukas“. Tai indikuoja, kad toje vietoje nėra stiprus radijo signalas. „Pagaliukas“ yra skaičiuojamas pagal priimamo signalo stiprumą. Jeigu jis yra silpnas, tai telefonas pokalbio metu dirbs maksimaliai. Kitaip – nepasieks bazinės stoties. Jei stotis šalia – telefonas taupo bateriją ir mato, kad jam nereikia visa galia spinduliuoti į eterį. Jis minimaliai dirba ir jam to užteks“, – sako G. Butėnas.
Anot jo, žmonės turi klaidingą nusistatymą. Jie tikisi, kad taip apsisaugos nuo juos gąsdinančios elektromagnetinės spinduliuotės, bet savo veiksmai priverčia telefoną dirbti intensyviau.
„Tuomet ryšio nebelieka. Tada žmonės galvoja, kad save izoliavo nuo elektromagnetinės spinduliuotės, bet toliau naudojasi telefonu. Įvyksta atvirkštinis procesas: vietoj to, kad telefonas naudotų mažesnę galią, padaryta taip, kad jis naudoja daugiau. Tie žmonės būna kaip šiltnamyje – reikėtų visai atsisakyti telefono arba ieškoti, kaip galima pasistiprinti signalą“, – teigia G. Butėnas.
Operatoriai su Putinu vargiai susitars
Dar viena ypač šiuo metu telekomunikacijų srityje aktuali tema – 5G technologija. Anot G. Butėno, šiuo metu žmonės žino labai daug apie 5G ryšį ir jo labai laukia. „Gyvename šiek tiek susijaudinime. Lūkesčiai yra didžiuliai, o realybė dažniausiai būna kažkur per vidurį“, – pastebi pašnekovas.
Pasak jo, gyvename lūkesčiais, kad tuoj galėsime sėsti visi į elektromobilius, tačiau ta ateitis vis neateina., nors elektromobiliai seniai pagaminti ir važinėja gatvėse. „Pokytis neįvyksta, nes transformacija užima laiko.
Mes dažnai mąstome ir pasaulį matome iš šios dienos perspektyvos. Bet turime mąstyti apie naują technologiją ne iš šiandienos perspektyvos, o iš 2024 metų perspektyvos“, – pabrėžia pašnekovas.
Tačiau kol kas dar apie šią ateitį Lietuva gali tik pasvajoti, nes neturime net pilotinio 5G technologijos bandymo. Anot G. Butėno, taip ir dėl keleto trukdžių. „Viena iš problemų: spektras, kuris turėtų būti skirtas 5G yra užimtas vienos valstybinės kompanijos. Jie turi galiojančias licencijas, bet tų dažnių beveik nenaudoja. Taigi yra teisinis aspektas.
Kita dalis – net ir paėmus tuos dažnius, mūsų kaimynystėje yra Rusija. Kaliningrado srityje yra nemažai karinės infrastruktūros, kuri naudoja tuos pačius dažnius, kuriuos naudotų ir mūsų 5G tinklai. Elementarus pavyzdys: jei būtų radijo stotis „M-1“ ir dirbtų 100 mHz dažniu ir tokia pati Kaliningrado stotis veiktų tokiu pačiu dažniu. Įsijungęs radiją, negalėtum nei vienos, nei kitos stoties klausyti, nes jos tarpusavyje interferuotų. Tokią pačią situaciją turime dabar“, – sako pašnekovas.
Anot jo, Rusijoje reikalingus dažnius naudoja karinė infrastruktūra, siųstuvai. „Pasileidę 5G tinklą, interferuotume jiems, o jie – mums. Dabar RRT stengiasi aktyviai komunikuoti, pabandyti spręsti tą situaciją, bet su rusais nėra ją paprasta išspręsti. Įsivaizduokite: Pas V. Putiną ateina operatoriai ir ateina gynybos ministras: negi kažką darysime kažkokiems operatoriams? Ne. Karinė sritis Rusijoje yra nr. 1“, – įsitikinęs G. Butėnas.
Ši problema, sako jis, nėra tik Lietuvos problema: panašioje situacijoje yra Suomija, Lenkija, Estija.
