Jei reikėtų užsieniečiui pristatyti Lietuvą, tikriausiai papasakotumėte apie Vytautą Didįjį, sovietų trėmimus, cepelinus ir tai, kad turime vieną iš sparčiausių interneto ryšių pasaulyje. Tad kaip nutiko, kad tokia maža šalis turi itin spartų internetą? Turime tam tinkamą geografiją, o po Sovietų Sąjungos griūties, sugebėjome įsidiegti geriausias technologijas. 
Jei reikėtų užsieniečiui pristatyti Lietuvą, tikriausiai papasakotumėte apie Vytautą Didįjį, sovietų trėmimus, cepelinus ir tai, kad turime vieną iš sparčiausių interneto ryšių pasaulyje. Tad kaip nutiko, kad tokia maža šalis turi itin spartų internetą? Kaip paaiškina „Telia Lietuva“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius, turime tam tinkamą geografiją, o po Sovietų Sąjungos griūties, sugebėjome įsidiegti geriausias technologijas.
© DELFI / Domantas Pipas
Praeityje priimti sprendimai atsipirko
Su A. Šemeškevičiumi susitinkame ne patogioje biuro aplinkoje, o ant pastato stogo. Ši vieta ypatinga, nes ant šio stogo stovėjo viena iš pirmųjų mobiliojo interneto ryšio antenų Lietuvoje. Ir šiandien čia ant stogo stovi galinga antena, tik ji – nauja ir turi visai kitokius pajėgumus.
Lietuvoje internetas yra ne tik itin spartus, bet ir pigus. Visai neseniai britų kainų lyginimo internetinis puslapis cable.co.uk paviešino, kiek kainuoja 1 GB mobilaus interneto 230 šalyse. Jie skelbia, kad Lietuvoje 1 GB kainuoja 2,6 JAV dolerių (2,3 Eur), o štai toje pačioje Didžiojoje Britanijoje toks kiekis kainuotų 6,66 JAV dolerius (6 Eur), Ispanijoje 3,39 JAV dolerius (3 Eur), Vokietijoje 6,69 JAV dolerius (6 Eur), o Estijoje – 3,67 JAV dolerius (3,3 Eur).
Pasiteiravus, kokios sąlygos nulėmė, kad šiandien Lietuvoje galime girtis itin sparčiu ir pigiu internetu, A. Šemeškevičius sako, kad prie to prisidėjo ir dėkinga Lietuvos geografija: nėra kalnų bei uolų. „Lietuvoje yra lengva vedžioti kabelius, tai sąlyginai pigu. Interneto tinklų plėtra daryta laikais, kai dar nebuvo darbo jėga tokia brangi. Vykstant plėtrai, labai daug kainuoja darbo jėga. Jei reikėtų dabar plėsti interneto kabelių tinklą, turbūt niekas tiek neinvestuotų.
Išsilaisvinome iš Sovietų Sąjungos ir pasiėmėme geriausias technologijas. Tuo tarpu, senieji Vakarai augo kartu su technologijomis, todėl jie turi labai daug senienų“, – teigia specialistas.
Anot jo, Vakarų valstybėms daug kainuoja keisti senus interneto kabelius. Senų technologijų naudojimas ir užprogramuoja, kad šalis turės lėtą ir brangų internetą. „Visada noriu nulenkti galvą tuometiniams lietuvių vadybininkams, kurie priėmė sprendimą, kad Lietuvai reikia šviesolaidžio. Apie šviesolaidinį internetą niekas nebuvo girdėjęs, o Lietuvoje jį jau vedžiojo. Lietuvos technologijų srityje dirbantys žmonės gana greitai patikėjo, kad šviesolaidis – ateitis. Nes šviesolaidinis internetas leidžia perduoti neribotus kiekius duomenų“, – džiaugiasi A. Šemeškevičius.
5G lyderiais nebūsime
Tačiau technologijos keičiasi, ir pašnekovas pastebi, kad Lietuvą ima lenkti ir kitos valstybės: mus jau spėjo pralenkti Latvija ir Švedija, nors 6-erius metus užtikrintai pirmavome. „Estijoje yra populiarūs planai, kurie riboja ne duomenų kiekį, o greitį. Lietuvoje tai nėra populiaru. Lietuvoje įprasta riboti ne duomenų greitį, o pirkti tam tikrą duomenų kiekį arba neribotą duomenų kiekį. Neribojame nei greičio, nei kiekio. Kiekviena šalis turi savo specifiką“, – sako A. Šemeškevičius.
Tačiau mūsų išvystytos technologijos ima senti, vis garsiau kalbama, kad 5G visai jau ne už kalnų. Bet ar ir čia mes sugebėsime išlikti lyderiais? A. Šemeškevičius tik papurto galvą ir atsako, kad negalime būti lyderiais, kai kitos šalys jau yra padariusios aukcionus dėl 5G dažnių ar net jau paleidusios pilotinius bandymus.
Apie technologijų sparčius pokyčius liudija ir pastatas, ant kurio stogo esame. Didžiojo dalis pastate esančios įrangos primena senesnius laikus, kai naudojome tik 2G ryšį, o jį palaikyti skirta įranga užimdavo ištisas sales. Ir nors iš šio pastato jau iškeliauja visa įranga bei „smegenys“, A. Šemeškevičius tikina, kad tai vis dar strategiškai svarbi vieta.
Anot jo, seniau reikėjo užimti telegrafą ir paštą, o dabar – reikia ateiti pas mobiliojo ryšio operatorius, tad net ir pastatas su iškraustoma įranga išlieka svarbus. „Krymo aneksavimo atveju, taip ir buvo padaryta. Atėjo pas mobilius operatorius ir sutrikdė tinklo veiklą“, – sako pašnekovas.
Didžiausias priešas – žaibas
Nors labai knieti įlipti į anteną, negalime – neturime tam reikalingos įrangos, kuri užtikrintų mūsų saugumą. Tačiau šalia antenos yra ir milžiniškas, kelias tonas sveriantis, dyzelinis generatorius. A, Šemeškevičius pasakoja, kad jis įsijungia tuo atveju, jei pastatas netenka elektros.
„Didžiausias telekomunikacijų priešas yra žaibas. Jei į anteną trenkia žaibas, jis sugadina įrangą“, – sako jis.
Žaibo ar kitų gedimų atveju, generatorius užtikrina, kad vartotojai turės mobilų internetą. Tačiau tokiu atveju vartotojai pajaučia, kad internetas veikia lėčiau, o A. Šemeškevičius pasakoja, kad kuo prasčiau veikia interneto ryšys, tuo greičiau išsikrauna mobilieji telefonai. Bet pašnekovas patikina, kad išjungus vieną anteną, vartotojai skirtumo nepastebės, mat mieste yra daugybė antenų, kurios padengia viena kitos teritorijas. Kitokia jau situacija gali būti mažesniame miestelyje ar kaime.
A. Šemeškevičius pastebi, kad dažnai daugiabučių gyventojai nenori, kad ant jų namo stogo būtų antena. O kai pastatoma antena, atsiranda ir tokių, kurie tikina, kad ėmė blogai jaustis. „Bet taip negali būti, nes antena spinduliuoja nuo savęs į šalis. Po savimi ji nespinduliuoja“, – šypteli specialistas.
Visa Lietuva tilpo vienoje patalpoje
Dar šiek tiek apsižvalgę nuo stogo, nusprendžiame leistis žemyn, kur seniau buvo visa mobiliam internetui, skambučiams ir SMS palaikytmui skirta įranga. A. Šemeškevičius ima pasakoti, kad seniau šiam pastatui reikėjo itin daug vėsinimo įrangos, tačiau ji dabar stovi nenaudojama.
Įžengiame į patalpą, kurioje seniau buvo visos Lietuvos 2G ryšys. A Šemeškevičius pasakoja, kad seniau kiekvienas kištukas reprezentavo bazinę stotį – ištraukus kištuką, tam tikros vietovės gyventojai būtų netekę interneto. Dabar ši technika jau nereikalinga, mat atsiradus šviesolaidžiui, visa reikalinga įranga sutelpa į dvi dėžutes. „Per 20 metų įvyko tokia technologijų kaita: reikalinga įranga sumažėjo 20 kartų“, – pastebi specialistas. Anot jo, seniau visas Lietuvos ryšys tilpdavo viename kambaryje, o dabar tam net nereikia tiek vietos.
Pasiteirauju, kokios seniau būdavo šio pastato sąskaitos už elektrą. Atsakymas gana stulbinantis – dar visai neseniai elektros sąskaita per metus siekdavo 425 tūkstančius eurų. „Beveik pusė milijonų eurų. Bet mes kalbame apie 4G ryšį, kuris yra efektyvesnis, jam reikia mažiau elektros. 2G rydavo daugiausiai“, – sako specialistas. Tad telekomunikacijų bendrovėms per metus kelis milijonus atsieina vien tik elektros sąskaitos už interneto palaikymą.
