Išmaniąsias technologijas dažnai gaubia mitai ir neįtikėtini patarimai, kurie buvo paneigti šimtus kartų, tačiau jais tikima iki šiol. Išmanieji telefonai – ne išimtis. Nors jie egzistuoja mažiau nei 20 metų, apie juos jau galima išgirsti daugybę mitų. Ir niekada negali žinoti, iš kur šie mitai atsirado ir ar juose yra bent krislas tiesos.
Išmaniąsias technologijas dažnai gaubia mitai ir neįtikėtini patarimai, kurie buvo paneigti šimtus kartų, tačiau jais tikima iki šiol. Išmanieji telefonai – ne išimtis. Nors jie egzistuoja mažiau nei 20 metų, apie juos jau galima išgirsti daugybę mitų. Ir niekada negali žinoti, iš kur šie mitai atsirado ir ar juose yra bent krislas tiesos. Todėl „Bitės Profai“ atrinko 5 populiarius bei vis dar gajus išmaniųjų telefonų mitus, kuriuos paaiškina ir paneigia.
„Kasdien naudojantis išmaniaisiais telefonais nutinka visko: jie įkaista, sušlampa, pradeda lėčiau veikti. Visiems šiems atvejams liaudis žino įvairiausių patarimų, tai tarsi išmaniųjų telefonų folkloras. Tačiau problema ta, kad šie patarimai ar paaiškinimai dažniausiai būna tokie migloti ir nepagrįsti, jog jie tampa panašesnį į mitus, o ne tikrovę“, – sako Šiaulių „Akropolyje“ esančiame salone dirbantis „Bitės Profas“ Gintaras Gruodis ir išskiria bei paneigia 5 populiarius mitus apie išmaniuosius telefonus.
1 mitas: prieš padedant krauti telefoną, jo bateriją reikia iškrauti iki galo
„Prieš daugelį metų telefonai turėdavo kitokias – nikelio baterijas. Jos pasižymėdavo tuo, kad veikdavo ilgiau, jei prieš jas įkraudami, iškraudavome iki galo. Tai senųjų baterijų savybė prarasti savo maksimalią energetinę vertę, kai baterija įkraunama jos pilnai neiškraunant. Kalbant paprasčiau: baterija tarsi prisimena, jei vartotojas pradėjo ją krauti pilnai neiškrovęs, pavyzdžiui, likus 32 proc. ir tai vėliau tampa nauja baterijos išsikrovimo riba. Todėl ji ima veikti vis trumpiau ir trumpiau, kol tampa nebenaudojama. Tačiau naujausi telefonai kuriami su kitokio tipo – ličio jonų – baterijomis, kurios neturi taip vadinamosios „atminties“, – aiškina G. Gruodis.
Dėl šios priežasties nėra jokio skirtumo, kada krausime ličio baterijas turinčius išmaniuosius telefonus. Atvirkščiai, teigiama, kad šios baterijos veikia geriau, kai yra nuolat pakraunamos ir jų energijos kiekis yra kiek įmanoma aukštesnis.
2 mitas: kuo daugiau „megapikselių“ – tuo gražesnės nuotraukos
Dar visai neseniai buvo manoma, kad „megapikselių“ skaičius reiškė, jog telefonas daro geresnes nuotraukas. Tačiau, kaip teigia G. Gruodis, „megapikselių“ skaičius telefone nurodo tik viena – kiek didelė gali būti nuotrauka. Bet jei kadras išplaukęs ir neryškus, dydis nebetenka prasmės, nes nuotrauka vis tiek atrodys prastai.
„Daug svarbesni nuotraukų kokybei yra kiti kameros parametrai – sensoriaus ir objektyvo kokybė, vaizdo apdorojimo galimybės ar HDR (aukštas dinaminis diapazonas, leidžiantis detaliai užfiksuoti tamsiausius ir šviesiausius nuotraukos elementus). Jie padeda sukurti ryškesnį, sodresnį ir kokybiškesnį vaizdą. Nuotraukos dydis kokybei gali turėti įtakos tik ta prasme, kad dideles nuotraukas lengviau apkirpti, redaguoti ar mažinti neprarandant kokybės. Tačiau didžioji dalis telefonų jau seniai ištobulinti tiek, kad „išspaudžia“ pakankamai dideles nuotraukas“, – pastebi G. Gruodis.
3 mitas: „Bluetooth“ ar „WiFi“ ryšys gali pakenkti lėktuvui
Skrisdami lėktuvu visuomet girdime kvietimą telefonuose įsijungti skrydžio režimą. Kodėl? Atsakymų būna įvairių, tačiau vienas dažnesnių – kad netrukdytume lėktuvo navigacijos ir kitų prietaisų darbui.
„Telefono „Bluetooth“ ar „WiFi“ ryšys yra per silpnas, kad trukdytų lėktuvo ryšio sistemoms. O pastarosios yra pernelyg išmanios, kad nesusitvarkytų su kitų ryšio prietaisų įtaka. Tačiau šiame teiginyje yra dalis tiesos – jei visi lėktuvo keleiviai viso skrydžio metu aktyviai naudotųsi išmaniaisiais telefonais, tai sukurtų nemažą ryšio užterštumą, kas iš tiesų galėtų paveikti prietaisų tikslumą. Tai nebūtų pavojinga ar kritinė situacija, tačiau įtakos lėktuvo prietaisams tai gali turėti“, – įspėja Gintaras Gruodis.
Įsijungti skrydžio režimą prašoma ir dėl lėktuvuose įmontuotų telefonų, kuriais girdime pranešimus iš piloto kabinos ar įgulos. Pasak G. Gruodžio, šalia jų esantys išmanieji įrenginiai su veikiančiu ryšiu gali sukurti tokį garsą, kokį išgirstame šalia kompiuterio kolonėlės padėję išmanųjį telefoną. Tai nekelia pavojaus, bet erzina keleivius ir trukdo įgulos darbui, todėl nuo to bandoma apsisaugoti prašant išsijungti telefonus.
4 mitas: įjungtos, bet nenaudojamos programėlės stipriai sekina jūsų bateriją
Išmanieji telefonai išmaniaisiais vadinami ne tik dėl gerų kamerų ar vis tobulėjančio dirbtinio intelekto. Telefonų sisteminė įranga geba atskirti pirmaeiles ir antraeiles užduotis: „Įrenginys supranta, kas vartotojui šiuo metu svarbu ir kam reikia skirti daugiau resursų. Todėl įjungtos, tačiau neaktyvios programėlės neturi jokios reikšmingos įtakos telefono baterijos energijai“, – sako G. Gruodis.
Anot eksperto, fone veikiančias programėles galima peržvelgti ir išjungti, tačiau ženklios įtakos telefono baterijai tai neturės: „Mes netgi eikvojame papildomą telefono baterijos energiją, nes jei norime ir vėl įjungti fone veikusią programėlę, įrenginys turės ne pabudinti ją, bet įjungti iš naujo, taip išnaudodamas dar daugiau energijos“.
5 mitas: telefono krauti per naktį negalima
Anksčiau buvo baiminamasi, kad per naktį kraunama baterija ar krovimo metu naudojamas telefonas gali sugesti, nes baterija patirs per didelę apkrovą.
„Ankstesnių telefonų baterijos nebūdavo tokios išmanios kaip šiuolaikinių. Jos nenustodavo naudoti elektros net jei būdavo pilnai įkrautos. Tai reiškia, kad jos galėjo perkaisti, sugesti, o taip pat sugadinti ir patį įrenginį. Tačiau dabartinės ličio baterijos šios problemos neturi, nes pasiekusios 100 proc. baterijos įkrovimą tiesiog nustoja krautis ir naudoti elektros energiją. Dėl šios priežasties telefoną ramia galva galime palikti krautis nors ir visą naktį“, – ramina ekspertas.
