Įsigijote telefoną, kuris turi IP68 atsparumo dulkėms ir vandeniui sertifikatą ir jau ruošiatės su juo nerti į vandenį? Neskubėkite, tam jūsų telefonas tikrai nepasiruošęs. Jei jį sugadinsite plaukiodami, nardydami ar net netyčia įmetę į upę ar ežerą, turite žinoti – garantija negalios.
Įsigijote telefoną, kuris turi IP68 atsparumo dulkėms ir vandeniui sertifikatą ir jau ruošiatės su juo nerti į vandenį? Neskubėkite, tam jūsų telefonas tikrai nepasiruošęs. Jei jį sugadinsite plaukiodami, nardydami ar net netyčia įmetę į upę ar ežerą, turite žinoti – garantija negalios, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Jei prieš penkerius ir daugiau metų telefono atsparumas dulkėms ir vandeniui buvo išskirtinė savybė, dabar jį turi didžioji dauguma išmaniųjų – ne tik flagmanų, bet ir žemesnės klasės telefonų. Visgi visi jie turi vieną bendrą savybę: yra atsparūs, bet nėra nepralaidūs vandeniui. Tarp šių dviejų savybių yra esminis skirtumas.
„Telefonai, kaip ir dauguma elektronikos įrenginių, nėra skirti naudoti vandenyje. Taip, kai kurie jų yra atsparūs vandeniui – jais galima paskambinti netikėtai užklupus lietui, nesijaudinti apipylus stikline vandens ar aptaškius pravažiuojančiam automobiliui, bet tai anaiptol nereiškia, kad su tokiu telefonu galima nerti darytis asmenukių į jūrą ar baseiną. Jie tam tiesiog nėra pritaikyti ir niekas negarantuoja, kad vandens jie nepraleis“, – atkreipia dėmesį „Telia“ įrangos vadovas Aurelijus Vaičiulionis.
Laboratorinės sąlygos – toli nuo realybės
Tad ką iš tiesų reiškia IP („Ingress Protection“, liet. pralaidumo apsauga) standartas ir du greta jo esantys skaičiai? Pirmasis skaičius – tai atsparumo kietiems kūnams įvertinimas, nuo 0 (jokio atsparumo) iki 6 (pilnai atsparus – nepatenka net smulkios dalelės). Antras skaičius nusako atsparumą vandeniui ir gali būti nuo 0 (neatsparus vandeniui) iki 9 (atsparus plovimui karštu vandeniu stipria srove). Jei vietoje kurio nors skaičiaus nurodomas X, tai reiškia, kad atsparumas nebuvo patikrintas.
Dažniausiai telefonai ir kita elektronika turi IP67 arba IP68 sertifikatą. Abiem atvejais šie įrenginiai nepraleidžia dulkių. Telefonas su IP67 buvo patikrintas pusvalandžiui panardinus į vandenį 1 metro gylyje, o IP68 – panardinus į 1,5 m ir giliau pusvalandžiui arba ilgesniam laikui. Taigi jau patys testai, kuriuos atlikus įrenginiams suteikiamas IP sertifikatas, aiškiai apibrėžia, kaip, kiek laiko ir kokias sąlygas jie ištvėrė.
Antra, bandymai atliekami su keliais atsitiktiniais įrenginiais iš pirmosios partijos, o į prekybą patenkantys visi gaminiai nėra atskirai tikrinami. Pavyzdžiui, narams skirti laikrodžiai, kurie veikia iki 50 metrų gylio ir yra nepralaidūs vandeniui, tikrinami atskirai, po vieną, ir tik įsitikinus jų patikimu veikimu, supakuojami ir išleidžiami į prekybą.
Trečia, IP atsparumo testai atliekami griežtai kontroliuojamomis laboratorinėmis sąlygomis: naudojamas distiliuotas vanduo, įrenginiai į jį nardinami iš lėto, jie būna budėjimo režime, o ištraukus pilnai išdžiovinami ir tik tada tikrinama, ar visos funkcijos veikia.
„Daug reiškia jau vien vandens cheminė sudėtis. Jūros vanduo yra druskingas, baseinuose naudojami chemikalai, ežere apstu bakterijų ir nešvarumų, sultyse ir kituose gėrimuose – įvairių ingredientų. Visa tai gali pakenkti telefone naudojamoms izoliacinėms medžiagoms, o patekus į vidų – pažeisti elektroniką“, – pastebi A. Vaičiulionis.
Net jei po pirmo bandymo telefonas liks sveikas, svarbu nepamiršti, kad laikui bėgant viskas dėvisi – ne išimtis ir telefonuose esančios tarpinės, guminės izoliacijos. Po ilgesnio naudojimo jose gali atsirasti įtrūkimų ir nesandarumų, taigi jų atsparumas ilgainiui mažėja.
Drąsios reklamos grantijos sąlygų nepakeitė
A. Vaičiulionis pastebi, kad ir telefonų gamintojai savo įrenginių atsparumo skysčiams nebereklamuoja taip drąsiai, kaip anksčiau. Viena pirmųjų IP68 sertifikatais savo aukščiausios klasės telefonus pradėjusi aprūpinti kompanija „Sony“ pirmosiose reklamose dar rodė, kaip jie fotografuoja po vandeniu, bet vėliau puolė aiškinti, kad žmonėms to daryti nereikėtų. HTC reklamoje rodė, kad telefonu U11 galima naudotis maudantis – ji Didžiojoje Britanijoje buvo uždrausta, nes ji klaidino vartotojus. Panašių situacijų buvo ir Lietuvoje – viena Lietuvos kompanija savo reklamose skandino „iPhone“ telefoną, o kai į ją ėmė kreiptis taip savo išmaniuosius sugadinę žmonės, suskubo gintis, kad namuose tokių eksperimentų atlikti nederėtų.
Daugelio telefonų gamintojų svetainėse galima rasti paaiškinimus, ką su vandeniui ir dulkėms atspariais telefonais galima, ir ko negalima daryti. Pavyzdžiui, telefonui nepakenks lietaus lašai, aptaškymas vandeniu, juo galima žiūrėti filmus ar serialus plaunant indus (žinoma, telefoną reikia pasidėti greta kriauklės, o ne mirkyti joje) ir t .t. Tačiau žmonėms patariama nesinešti telefono į baseiną, ežerą ar jūrą, nefilmuoti ir nefotografuoti po vandeniu. Jei telefonas sušlampa, jį prieš naudojimą patariama gerai nusausinti, įskaitant visas jungtis ir kortelių dėklus. Tik nenaudokite tam plaukų džiovintuvo – jis gali dar labiau pakenkti įrenginiui.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad garantijos sąlygose tokie telefonų gamintojai, kaip „Sony“, „Samsung“, „Apple“, „Huawei“, yra įtraukę punktą, kuriame nurodoma, kad telefonui garantinis remontas nebus atliekamas ir jis nebus keičiamas, jei bus nustatyta, kad jis sugedo dėl netinkamo naudojimo. Į tai, be kita ko įeina, ir vandens pažeidimai. Kitaip tariant, jei telefonas „numirs“ jį panardinus, net jei jis yra atsparus vandeniui, remontuoti jį teks iš savos kišenės.
Elektronika.lt redakcijos pastaba
Paprašėme Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komentaro ir pasidomėjome: 1) ar gali būti prieštaravimas tarp reklamuojamų (ar prekės aprašyme nurodytų) suderinamumo dėl IP67/IP68 sertifikatų su gamintojo garantinėmis sąlygomis, numatančiomis, kad garantija negalioja prie vandens poveikio; 2) ar pardavėjas prekės informacijoje, nurodydamas, jog gaminys turi IP67/IP68 sertifikatus, privalo kartu nurodyti išsamią informaciją, kuri leistų priimti sprendimą dėl įsigijimo: kad garantija, nepaisant sertifikatų dėl vandens poveikio, – negalios? Vartojimo prekių skyriaus vyresnioji patarėja Vita Šarmavičienė pateikė tokį atsakymą:
„Atsakydami į pirmą klausimą, informuojame, kad šiuo atveju yra svarbūs keli aspektai: 1) pardavėjo pareiga vartotojui prieš sutarties sudarymą suteikti teisingą, išsamią, neklaidinančią informaciją apie prekę, jos savybes, naudojimo būdą ir pan.; 2) vartotojas prekę turi pradėti naudoti tik išsamiai susipažinęs su gamintojo (pardavėjo) pateikta prekės naudojimo instrukcija ir kt. dokumentais (prekės naudojimas ne pagal taisykles, kaip ir trečiųjų asmenų kaltė ar nenugalim jėga, yra pardavėjo atsakomybę šalinančios priežastys); 3) pardavėjas, pateikęs neteisingą, neišsamią informaciją arba jos išvis nepateikęs vartotojui, susiduria su iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Taigi, vertinant prekės kokybę bei informacijos apie ją tinkamumą, svarbu paminėti, kad atsakomybė už šiuos dalykus tenka pardavėjui (ne gamintojui), kita vertus, vartotojas, privalo prekę naudoti pagal (pardavėjo) gamintojo nurodytas naudojimo taisykles tam, kad galėtų ateityje reikšti pretenzijas dėl prekės kokybės, jeigu atsiras prekės defektas.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2286 straipsnyje yra numatyta, kad, sudarant sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie, be kita ko, prekės ar paslaugos pagrindinės savybės, taip pat turi būti pateikta informacija apie prekės garantiją pagal įstatymą, tinkamumo naudoti terminas, garantinio aptarnavimo ir kokybės garantijos (komercinės garantijos) sąlygos, jeigu reikalinga. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnyje numatytas klaidinančios reklamos draudimas. Taigi, vartotojams turi būti suteikta teisinga informacija apie siūlomų produktų savybes, įskaitant ir informaciją apie telefonų atsparumą vandeniui.
Dėl Jūsų minimų garantinių išimčių, kurios pateikiamos vartotojui jau prekę įsigijus, pažymėtina, kad pardavėjas prieš sudarant sutartį turi suteikti esminę informaciją, reikalinga apsisprendimui dėl sutarties sudarymo. Iš esmės būtų sudėtinga suteikti galimam pirkėjui informaciją apie visas prekės savybes, specifikacijas, naudojimo (surinkimo) instrukcijas ir pan., todėl, kaip minėta, paaiškėjus, kad prekės informacija ar instrukcija yra neteisinga/neišsami, pardavėjui kyla atsakomybė dėl tokios informacijos nesuteikimo ar klaidingos informacijos pateikimo.
Atsakydami į Jūsų antrą klausimą, pažymime, kad šiuo atveju svarbu yra kokia informacija bus pateikta apie prekės naudojimą, kokia yra jos paskirtis ir vartojimo ypatumai (kaip gamintojas yra pagaminęs konkretų daiktą, prie kokių sąlygų jis veikia, kokiomis sąlygomis jį galima naudoti, turėti sąlytį su vandeniu ir pan.). Kaip minėta, jeigu pardavėjas nurodo (reklamuoja) klaidinančią/neteisingą informaciją, už tai yra numatyta atsakomybė ir iš to kyla teisinės pasekmės.“
