Lietuvoje, kur mobiliųjų telefonų yra daugiau nei gyventojų, būtų sunku rasti žmogų, kuris nežinotų, kas yra „Wi-Fi“, ar ką reiškia garsioji taško ir trijų lenktų linijų ikonėlė. Didelė tikimybė, kad ir šis straipsnis į jūsų telefono ar kompiuterio ekraną atkeliavo per „Wi-Fi“ signalą. Birželio 20-ąją minima Pasaulinė „Wi-Fi“ diena, o šįmet ji jubiliejinė – populiariausia pasaulyje tituluojama technologija švenčia 20-ąjį gimtadienį.
Lietuvoje, kur mobiliųjų telefonų yra daugiau nei gyventojų, būtų sunku rasti žmogų, kuris nežinotų, kas yra „Wi-Fi“, ar ką reiškia garsioji taško ir trijų lenktų linijų ikonėlė. Didelė tikimybė, kad ir šis straipsnis į jūsų telefono ar kompiuterio ekraną atkeliavo per „Wi-Fi“ signalą. Birželio 20-ąją minima Pasaulinė „Wi-Fi“ diena, o šįmet ji jubiliejinė – populiariausia pasaulyje tituluojama technologija švenčia 20-ąjį gimtadienį.
„Šiandien „Wi-Fi“ yra pagrindinis arba vienas iš svarbiausių būdų prisijungti prie interneto milijardams įrenginių visame pasaulyje ir šios technologijos populiarumas neslopsta. Prognozuojama, kad vien šįmet į rinką bus išleista per 4 mlrd. „Wi-Fi“ palaikančių įrenginių. Šios technologijos lankstumas, prieinamumas ir nuolatinis tobulinimas padeda didinti produktyvumą, atveria naujas rinkas, o taip pat mažina skaitmeninę atskirtį lėčiau besivystančiuose pasaulio regionuose“, – sako „Telia“ interneto sprendimų ekspertas Mantas Ažondenis.
Skaičiuojama, kad iš viso per pastaruosius du dešimtmečius į rinką buvo išleista per 30 mlrd. „Wi-Fi“ palaikančių įrenginių, iš jų apie 13 mlrd. yra naudojami ir šiandien. Tai ne tik telefonai, kompiuteriai ir planšetės, bet ir įvairūs belaidžiai išmanieji įrenginiai, išmaniųjų namų sistemos, jutikliai ir galybė egzotiškų prietaisų, tokių kaip išmanieji skėčiai, vandens buteliai, vaikščiojimo lazdelės ar stalo įrankiai.
Tyrė juodąsias skyles, sukūrė belaidį internetą
Sąlygos kurti belaidžio ryšio technologiją, kurią būtų galima laisvai naudoti įvairaus pobūdžio įrenginiuose, atsirado dar 1985-aisiais, kuomet JAV Federalinių ryšių komisija išleido nutarimą, leidžiantį naudoti nelicencijuotą 2,4 GHz dažnių juostos ruožą. Praėjus šešeriems metams kompanijos „NCR“ ir „AT&T“ Nyderlanduose sukūrė kasos sistemoms skirtą belaidžio ryšio technologiją „WaveLAN“ – ją galima vadinti „Wi-Fi“ pirmtake. Šio ryšio sparta siekė 1–2 Mb/s.
Pamatinė dabartinio „Wi-Fi“ technologija buvo sukurta kitoje pasaulio pusėje, Australijoje. Radijo astronomas Johnas O'Sullivanas su kolegomis vykdė visai kitos srities tyrimus – jie pasišovė aptikti radijo bangas, kurias, pagal Stepheno Hawkingo teoriją, „garuodamos“ skleidžia juodosios skylės. Deja, jų sukurtas prietaisas ieškotų bangų taip ir nerado ir šis eksperimentas buvo pakrikštytas kaip nesėkmingas.
Vėliau tas pats J. O‘Sullivanas iš Australijos Sandraugos mokslinio ir pramoninio tyrimo organizacijos (CSIRO) gavo kitą užduotį: surasti būdą, kaip kompiuteriai galėtų komunikuoti be laidų. Tuomet mokslininkas prisiminė savo sukurtą juodųjų skylių tyrimų prietaisą, kurį tereikėjo modifikuoti. 1992 metais pristatytas prietaisas ir jame panaudotos technologijos, kurios vėliau buvo užpatentuotos, tapo dabartinio „Wi-Fi“ pagrindu.
Nemokamas internetas – visoje Lietuvoje
Visgi atskirai kuriami, nestandartizuoti įrenginiai turėjo esminę problemą: jie buvo nesuderinami tarpusavyje. Norint įsitikinti, kad signalą siunčiantys ir jį priimantys įrenginiai veiks tinkamai, juos reikėjo testuoti atskirai, ir tai stabdė technologijos vystymą.
Todėl 1999-aisiais buvo suformuota nepriklausoma ekspertų grupė „Wireless Ethernet Compatibility Alliance“ (WECA), kuriai priklausė didžiųjų rinkos žaidėjų atstovai. Būtent jie sugalvojo technologijos pavadinimą „Wi-Fi“ ir svariai prisidėjo prie pirmojo plačiai naudoto 802.11b „Wi-Fi“ standarto ratifikavimo.
2000 metais WECA pakeitė pavadinimą į „Wi-Fi Alliance“, ji ir dabar kuria naujus „Wi-Fi“ standartus, rūpinasi belaidžių įrenginių suderinamumu, standartų testavimo tvarkomis ir sertifikavimu. Šiai organizacijai priklauso ir „Telia Company“, dalyvaujanti jos veikloje kaip standartų diegėja – kompanija, diegianti sertifikuotus „Wi-Fi“ sprendimus savo produktuose ir paslaugose.
Lietuviai šiais sprendimais naudojasi ne tik namuose, jungdamiesi prie interneto per maršrutizatorius, bet ir už savo namų ribų. „Visoje Lietuvoje turime per 1,3 tūkst. „Telia Wi-Fi“ prieigos taškų, prie kurių prisijungę žmonės gali internete naršyti nemokamai ir neribotai. Kas mėnesį prie jų prisijungia per 180 tūkst. įrenginių, kurie persiunčia dešimtis terabaitų duomenų. Šios nemokamo interneto zonos yra itin aktualios tokiose vietose, kaip mokyklos, ligoninės. Be to, galimybė nemokamai prisijungti prie interneto tampa aktuali tiems, kas išnaudoja savo mobiliojo interneto limitą“, – sako M. Ažondenis.
Technologija, pasiruošusi ateičiai
Ir jei manote, kad dėl 4G ir pirmuosius žingsnius žengiančios 5G technologijos bei nuolat pingančių mobiliųjų duomenų „Wi-Fi“ ateitis miglota, galime patikinti: ji dar ilgai neužleis pozicijų. Ypač namuose, kur žmonėms svarbiausia didelė duomenų perdavimo sparta ir patikimumas.
Šiais metais „Wi-Fi Alliance“ pristatė naująjį „Wi-Fi 6“ standartą, rinkoje pasirodė ir pirmieji jį palaikantys įrenginiai, kurie duomenų perdavimo spartą skaičiuoja gigabitais per sekundę. Maksimalus teorinis „Wi-Fi 6“ duomenų perdavimo greitis siekia net 10 Gb/s – tai dešimt kartų daugiau nei šiuo metu privatiems klientams siūlomas greičiausias „Telia“ šviesolaidinio interneto planas.
Verslo segmente gigabitinės interneto spartos jau senokai ne naujiena, tad ir „Wi-Fi“ įrangą skubama pritaikyti prie realių poreikių. Tuo metu tobulėjant ir pingant papildytosios ir virtualios realybės technologijoms, tik laiko klausimas, kada dešimteriopai išaugs ir namų vartotojų apetitas.
Gerėja ne tik „Wi-Fi“ našumas, bet ir saugumas: namų ir verslo klientų saugumui padidinti išleistas WPA3 standartas, o viešųjų „Wi-Fi“ taškų saugumui pagerinti sukurta „Wi-Fi Enhanced Open“ technologija, galinti užšifruoti perduodamus duomenis.
„Wi-Fi Alliance“ duomenimis, vien per praėjusius metus „Wi-Fi“ technologijos sukurta pridėtinė vertė pasaulio ekonomikai sudarė beveik 2 trilijonus dolerių, o iki 2023 metų šis skaičius, planuojama, išaugs iki 3,47 trilijono dolerių.
