„Tele2“ ir „Bitės“ tinklų jungtuvės: kas nepaskelbta viešai?

Pirmadienio rytą Lietuvos telekomunikacijų rinką gerokai supurtė žinia, kad dvi didžiosios šios rinkos įmonės – „Tele2“ ir „Bitė“ – naujos kartos 5G ryšių tinklą nuo 2021 metų vystys bendromis pajėgomis, lygiomis dalimis steigdamos atskirą įmonę, kuri perims radijo prieigos tinklo (RAN) valdymą Lietuvoje ir Latvijoje.

Asociatyvi nuotr.

Anot „Bitės“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovo Antano Bubnelio, bendra tinklą valdysianti įmonė dar nėra įsteigta ir sprendimo dėl jos pavadinimo dar nėra.

Bendros – ne tik 5G antenos

Naujai steigiama įmonė valdys ne tik fizines antenas, bet ir vadinamąjį transmisijos segmentą – pasak A. Bubnelio, demarkacijos linija tarp „Tele2“ ir „Bitės“ bus brėžiama tarpiniuose ryšio mazguose, kurių Lietuvoje bus pastatytos kelios dešimtys: vienoje pusėje iš jų išeis bendri komunikacijos kanalai į ryšio bokštus ir antenas, kitoje pusėje – jau atskiri laidai į operatorių tarnybines stotis.

Bendro antenų tinklo statymas toli gražu nereiškia, kad sumažės dažnių ruožo poreikis – kol kas „Tele2“ komunikacijos vadovas Baltijos šalyse Andrius Baranauskas negalėjo atsakyti, ar dažnių aukcione ryšio operatoriai dalyvaus atskirai, ar per naujai įsteigtą bendrovę. A.Bubnelis teigė, kad abi įmonės suteiks naujai steigiamai įmonei savo dažnius, kurie bus išnaudojami kartu, tokiu būdu įgyjant ir techninę galimybę vartotojams pasiūlyti didesnę mobiliojo interneto greitaveiką.

Taip pat 2021 metais, kai naujoji bendra įmonė realiai pradės vykdyti veiklą, jai bus perleistas ir 4G, 3G bei 2G antenų ūkis.

Grėsminga žinia konkurentams

Trečias didysis telekomunikacijų rinkos dalyvis – „Telia“ – savo 5G tinklą bus priverstas vystyti vienas, savo jėgomis. Tai reiškia, kad fiksuotieji kaštai – o dalis jų yra išlaidos, kurios reikalingos teritoriją padengti ryšio antenomis – šiam operatoriui bus didesnės nei konkurentams, o tai gali paveikti ir tinklo išvystymo greitį, ir paslaugų kokybę, ir paslaugų kainas.

„Mes kovojame ne prieš kažką, o už klientus. Tai, kaip „Telia“ spręs savo tinklo statymo problemas, yra jų reikalas“, – sakė A. Baranauskas.

Tačiau „Bitės“ atstovas tikina, kad pagrindo kreiptis į Konkurencijos tarybą nei „Bitė“, nei „Tele2“ šiuo atveju nematė, šios tarybos pritarimo neprašė, nors bendravimas su Konkurencijos tarybos atstovais vyksta.

Durys nėra užtrenktos

Ir A. Baranauskas, ir A. Bubnelis patvirtino, kad kliūčių ir „Telia“ prisijungti prie naujosios bendrovės steigimo iš esmės nėra. „Mano žiniomis, yra tokia galimybė“, – sakė A.Baranauskas.

„Tokio pobūdžio bendradarbiavimas iš technologinės pusės yra atvira platforma, prie kurios gali jungtis ir kiti rinkos dalyviai“, – sakė A. Bubnelis.

„Telia“ jungtis į bendrą tinklą neketina

„Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius nurodė, kad tokia bendrų tinklų statybos praktika naujovė yra tik Lietuvoje – pasaulyje ji jau nieko nestebina.

„Įprastai tokių priemonių kompanijos imasi siekdamos taupyti kaštus, kadangi mobiliojo ryšio tinklų diegimas ir išlaikymas yra viena didžiausių išlaidų eilučių“, – teigė vienas iš „Telia“ vadovų.

Bet jis nurodė, kad tinklo pigumas turi savo kainą. „Toks bendradarbiavimas apsunkina sprendimų priėmimą diegiant inovacijas. Taip pat sukirtę rankomis šie rinkos dalyviai turės kartu spręsti ryšio plėtros, stiprinimo, energijos suvartojimo ir kitus klausimus. Kitaip sakant, tarp šių tiekėjų nebeliks technologinės konkurencijos, tik komercinė – tinklo padengimas ir jo pajėgumai bus tokie pat, skirsis tik kainos ir pasiūlymų „įpakavimai“, – paaiškino A. Šemeškevičius.

Tad 5G tinklo bandymus jau vykdantis ir dvi veikiančias 5G ryšio stotis jau turintis operatorius 5G tinklą žada statyti savo jėgomis.

Nepriklausomas ekspertas: pralaimės tik įrangos pardavėjai

Mindaugas Ubartas, sukaupęs daug vadovavimo telekomunikacijų įmonėms patirties – jis vadovavo ir „Tele2“, ir „Telia“ grupės įmonėms Europoje bei Azijoje – tvirtina, kad tokia tinklų jungimo praktika iš esmės yra teigiamas dalykas, nes iš jos išlošia ir vartotojas, ir operatorius, o pralaimi tik techninės įrangos pardavėjas, nes sumažėja jo pardavimų potencialas.

„Taikant tokią praktiką nereikia perteklinių investicijų, o dėl to galima vartotojams pasiūlyti patrauklesnę kainodarą. Tokiu būdu išlošia visi – pralošia tik įrangos gamintojai“, – sakė M. Ubartas. Tačiau jis pabrėžė, kad šalies, kur visi veikiantys ryšio operatoriai statytų vieną bendrą tinklą ir tarpusavyje konkuruotų tik jų komerciniai padaliniai, jis dar nežino.

Tiesa, jis įspėjo, kad dėl skirtingų interesų vystant bendrą tinklą gali kilti ir tam tikslų nesklandumų: vienas operatorius, naujosios bendrovės dalininkas, gali norėti vykdyti tinklo plėtrą ne tokia kryptimi, kaip kitas dalininkas, problemų gali kilti ir reaguojant į tinklo gedimus.