Viso šiuolaikinio interneto pagrindu tapęs šviesolaidis nėra toks jaunas kaip gali atrodyti – pirmosios šios technologijos užuomazgos atsirado prieš gerą pusšimtį metų, o pirmąkart komercinėms paslaugoms teikti jis panaudotas prieš 42 metus. Lietuvoje šviesolaidinės linijos tiesiamos jau 27 metus, šiandien jų bendras ilgis skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių kilometrų.
Balandžio 22 dieną galima vadinti šviesolaidžio gimtadieniu – tą dieną 1977 metais JAV kompanija „General Telephone and Electronics“ (dabar – „Verizon“) pirmą kartą šią technologiją panaudojo komercinėms reikmėms. Kalifornijoje nutiestomis optinėmis skaidulomis tąkart sklido į skaitmeninius signalus paversti telefoniniai pokalbiai, kurių bendras duomenų srautas siekė šiandien kukliai atrodančius 6 megabitus per sekundę (Mb/s).
„Vaizdžiai sakant, tą dieną šviesolaidis peržengė laboratorijų sienas ir tapo realiai naudojama technologija. Tiek mokslininkai, tiek verslininkai jau tuomet suprato, kad šviesolaidžio galimybės yra kur kas platesnės, buvo atliekami eksperimentai su gerokai didesnėmis greitaveikomis. Vienas rimčiausių iššūkių buvo sumažinti skaidulose patiriamus nuostolius, kad duomenys be papildomų stiprintuvų ir kitos įrangos galėtų sklisti dešimtis ar net šimtus kilometrų. Ir nors teko palaukti, po beveik dešimtmečio tai buvo pasiekta“, – sako „Telia“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
Įsibėgėjo pamažu
Lietuvoje šviesolaidžio era prasidėjo 1992 metais, kuomet pirmoji optinė sistema „Nokia PDH“ sujungė Vilnių ir Kauną. Ja duomenys galėjo būti perduodami iki 140 Mb/s sparta.
Masinė šviesolaidinių technologijų plėtra mūsų šalyje startavo 1995-aisiais, tais metais buvo nutiestos ir pirmosios tarptautinės magistralės į Lenkiją ir Latviją. Dar po poros metų pradėta eksploatuoti pirmoji jūrinė jungtis su Stokholmu.
Tiesa, tuo metu tarptautinių sujungimų srautai siekė tik kelias dešimtis megabitų per sekundę, o pirmuosius asmeninius kompiuterius įsigiję žmonės prie interneto jungėsi čirškiančiais telefoniniais modemais ir greitį skaičiavo kilobitais per sekundę (kilobitas – tūkstantoji megabito dalis).
Šviesolaidis garsina Lietuvą
Laidai su plauko plonumo – 125 mikrometrų skersmens – optinėmis skaidulomis į daugiabučius Lietuvoje pradėti vesti 2006-aisiais. Namų vartotojai nuo tada galėjo užsisakyti neregėtos spartos, 100 Mb/s, interneto ryšį ir jau 2010-aisiais tuometinė „Teo LT“ sulaukė 100 000-ojo šviesolaidžio kliento. Dar po ketverių metų šis skaičius padvigubėjo, šiuo metu optiniu „Telia“ internetu namuose naudojasi daugiau nei 260 tūkst. šeimos ūkių.
Įspūdinga šviesolaidžio plėtra Lietuvoje buvo pastebėta ir tarptautiniu lygiu. 2010 metais organizacija „FFTH Council“ paskelbė, kad Lietuva pagal šviesolaidinio interneto pasiekiamumą užima pirmą vietą Europoje ir penktą vietą pasaulyje.
Tarp šviesolaidžio skvarbos lyderių Lietuva išlieka iki šiol, o bendras Lietuvoje nutiestų šviesolaidžio kabelių ilgis vien „Telia“ tinkle siekia beveik 33 tūkstančius kilometrų. Tokio ilgio laido beveik užtektų apjuosti Žemės rutulį, arba triskart apvynioti Mėnulį ties jo pusiauju.
Greičio, stabilumo ir kokybės standartas
„Šviesolaidžio plėtra Lietuvoje ir toliau tęsiasi, žmonės supranta jo nepaneigiamus privalumus – tai ne tik didžiulė sparta, bet ir stabilus, patikimas veikimas. Be to, patys šviesolaidžio kabeliai yra itin atsparūs aplinkos poveikiui, jiems įtakos nedaro elektros iškrovos ir kiti veiksniai, taigi stabiliu ryšiu galima naudotis bet kokiomis orų sąlygomis. Todėl namuose šviesolaidis ir ateityje išliks greičio, stabilumo ir kokybės standartu“, – teigia A. Šemeškevičius.
Ir jei mobiliojo 4G interneto vidutinis greitis siekia 30-50 Mb/s, tai šviesolaidį namuose turintys žmonės šiandien gali mėgautis stabiliu 300 Mb/s ir net 1 Gb/s spartos internetu. A. Šemeškevičius užsimena, kad, jei tik būtų poreikis, ši sparta galėtų būti ir dar didesnė, o kai kuriems verslo klientams „Telia“ teikia net 100 Gb/s spartos interneto paslaugas.
Ir tai anaiptol ne riba. Mokslininkai ir įrangą gaminančios kompanijos lipa vieni kitiems ant pečių siekdami naujų šviesolaidžio rekordų, kurie jau skaičiuojami terabitais (t.y. tūkstančiais gigabitų) ir net petabitais (tūkstančiais terabitų) per sekundę.