5G ryšio atveriamos galimybės gali pakeisti žmonių gyvenimus, be to, yra labai svarbios verslui, tačiau kol kas tokiam tinklui diegti Lietuvoje yra daugybė trukdžių. Pasirodo, Karaliaučiaus srityje esantys kariniai objektai naudoja prioritetinius dažnius, o radijo bangos yra „užteršusios“ ir dalį Lietuvos. Dar daugiau – šiandien galiojančios sveikatos higienos normos stabdytų tinklo plėtrą.
5G ryšio atveriamos galimybės gali pakeisti žmonių gyvenimus, be to, yra labai svarbios verslui, tačiau kol kas tokiam tinklui diegti Lietuvoje yra daugybė trukdžių. Pasirodo, Karaliaučiaus srityje esantys kariniai objektai naudoja prioritetinius dažnius, o radijo bangos yra „užteršusios“ ir dalį Lietuvos. Dar daugiau – šiandien galiojančios sveikatos higienos normos stabdytų tinklo plėtrą.
Asociatyvi nuotr.
Su tuo, jog naujoji ryšio technologija per artimiausią dešimtmetį atsidurs ant mūsų durų slenksčio, sutinka daugelis ekspertų. Visgi, tikėtina, plėtrą lėtins pozicijų suderinimas su Rytų kaimynais – Rusija ir Baltarusija. Be to, reiktų keisti galiojančias higienos normas, jas švelninti, o optimalūs dažniai iki 2027 m. priklausys valstybės valdomam Lietuvos radijo ir televizijos centrui (LRTC).
Operatorių, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir kitų suinteresuotų grupių atstovai sėda prie apvalaus derybų stalo ir ieško sprendimų, tačiau, kokia bus Rusijos pozicija dėl 5G plėtros regione, kol kas visiškai neaišku.
RRT optimistinio scenarijaus nesitiki
Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius Augutis Čėsna tikino, kad pagal tarptautinius susitarimus naujai ateinanti radijo ryšio sistema turi prisitaikyti prie jau veikiančių. „Pagrindinė užduotis, kurią turime atlikti iki aukcionų pradžios, susitarti su Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos telekomunikacijų administracijų atstovais dėl radijo dažnių juostų, kurioms bus skelbiami aukcionai, naudojimo Lietuvoje sąlygų“, – LRT.lt sakė jis.
Pirmasis aukcionas, kuriame bus pasiūlyti 5G tinklams diegti tinkami radijo dažniai (3,5 GHz), bus paskelbtas jau šių metų pabaigoje. Dar vienam aukcionui paraiškas numatyta pradėti rinkti 2020 m. antrojoje pusėje ir trečiajam – ne vėliau kaip 2022 m.
RRT atstovo teigimu, šių metų antroje pusėje numatytas susitikimas su Rusijos Federacijos telekomunikacijų administracijos atstovais, kurio metu bus bandoma susitarti dėl Lietuvai priimtino problemos sprendimo, nors, turint omenyje, kad Rusija dar neapsisprendė, ar diegs 5G tinklus 3,5 GHz radijo dažnių juostoje, optimistinio sprendimo tikėtis sunku.
„Jeigu iki aukciono paskelbimo nepavyks išspręsti problemos – aukcionui bus pasiūlyti radijo dažniai iš 3,5 GHz radijo dažnių juostos tokiomis sąlygomis, kad juos naudosiantys aukciono laimėtojai privalės atsižvelgti į kaimyninėse valstybėse veikiančias radijo ryšio sistemas, taip apribodami savo radijo ryšio tinklų galimybes“, – aiškino A. Čėsna.
Paklaustas apie Lietuvos radijo ir televizijos centrui (LRTC) jau paskirtus dažnius, RRT atstovas sakė: „Pagal dabartinį Radijo ryšio plėtros plano projektą, dėl kurio dar vyksta konsultacija, RRT pakeis LRTC naudojamus radijo dažnius kitais tos pačios paskirties radijo dažniais ir aukcionui pasiūlys keturis vienodus dažnių blokus. Bus galima pretenduoti ir į LRTC naudojamus radijo dažnius, tačiau, juos laimėjus, naudoti bus galima tik nustojus galioti LRTC išduotam leidimui, t. y. nuo 2027 m. vidurio, jeigu LRTC neatsisakys leidimo anksčiau.“
Be to, jo nuomone, galiojančios griežtos higienos normos apsunkina 5G tinklų plėtrą, tačiau galimybes jas pakeisti gali įvertinti tik Sveikatos apsaugos ministerija, kuri jas tvirtina ir yra atsakinga už jų priežiūrą.
Reiktų didinti 10 kartų
„Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir jos vadovybei šis klausimas yra žinomas, tai ne naujiena. Įvyko susitikimas su Lietuvoje veikiančių mobiliųjų tinklų operatorių atstovais, kuriame dalyvavo ir atsakingi specialistai iš ministerijos bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC). Nuolatos kalbamasi su ekspertais ir ieškoma sprendimų, kaip būtų galima užtikrinti, kad į Lietuvą galėtų ateiti pažangiausios technologijos“, – LRT.lt paaiškino Lina Bušinskaitė-Šriubienė, sveikatos apsaugos ministro patarėja.
Pasak jos, sprendžiant šį klausimą, pagrindinis dėmesys bus skiriama užtikrinti, kad tokios naujovės atėjimas į rinką nekenktų žmonių sveikatai, o higienos norma, apie kurią kalbama, yra susijusi su leistinais elektromagnetinės spinduliuotės kiekiais mūsų šalyje.
„Norime priminti, kad neseniai, t. y. 2015 m., jau buvo pakeista minima higienos norma ir tuo metu leistinas elektromagnetinės spinduliuotės kiekis buvo padidintas 10 kartų. Dabar, norint Lietuvoje užtikrinti 5G ryšio veikimą, elektromagnetinės spinduliuotės leistiną kiekį reikėtų didinti panašiai“, – sakė ji.
Be to, ministerijos atstovės teigimu, šiuo metu nustatyti elektromagnetinių laukų ribiniai dydžiai Lietuvoje yra griežtesni, bet tikrai ne griežčiausi, jei lyginsime su kitomis ES šalis. Yra šalių, kur taikomi dar griežtesni reikalavimai.
5G – ne revoliucija, o laipsniška evoliucija
„5G ryšio tema sukelia daug lūkesčių visuomenėje. Kita vertus, būtina suvokti, kad analogiškai, kaip tai anksčiau nutiko su 4G tema, ateis lūkesčių optimizacijos ir realybės fazė, kurioje išaiškės realios šios naujos technologijos ir verslo galimybės. Manome, kad 5G bus ne revoliucija, o laipsniška evoliucija, kuri nepakeis 4G ryšio, o jį papildys naujomis galimybėmis ir savybėmis, kurių pagrindinės bus šios: didelė ryšio sparta, mažas vėlinimo laikas iki 10 ms, reikalingas realaus laiko aplikacijoms, didelis galinių įrenginių pajungimo tankis, pritaikytas daiktų internetui“, – rašoma LRTC atsakyme.
Teigiama, kad „Telecentras“ arba kitaip LRTC, naudodamas 3,5 GHz dažnių ruožo leidimus, šiuo metu Vilniuje yra įrengęs keturis naujausios kartos LTE siųstuvus ir per juos teikia spartaus interneto ryšio (iki 500 Mbps) paslaugas.
„Dėl ribotos paklausos rinkoje, taip pat vartotojų terminalų, palaikančių šį dažnių ruožą, trūkumo visų technologijos galimybių išnaudoti kol kas negalime, tačiau tikime, kad paklausa ateityje augs ir šių dažnių bei technologinių sprendimų utilizacija didės“, – aiškino LRTC atstovas.
Dar daugiau, tam, kad 5G galėtų užtikrinti didelę ryšio spartą, stengiamasi panaudoti kuo daugiau dažnių spektro, o daugiau laisvo spektro yra tiktai aukštesniuose dažniuose („sub 6GHz“ ir „mmWave“), kurie labiau slopinami laisvoje erdvėje, taip pat bangoms skverbiantis per kliūtis.
„Štai čia padeda tokios technologijos, kaip „Massive MIMO“ ir „Beamforming“, kurios sumažina nuostolius dėl aukštų dažnių panaudojimo. Tačiau norint efektyviai taikyti šias naujas technologijas, reikėtų peržiūrėti elektromagnetinius laukus reglamentuojančią higienos normą, nes ji buvo sukurta dar analoginių technologijų amžiuje ir neatitinka naujų realijų“, – dėsto LRTC.
Už investicijas sumokės vartotojai
„Telia“ technologijų vadovo Andriaus Šemeškevičiaus nuomone, skirtingos šalys skirtingai dėlioja prioritetus radijo dažniams, ES yra vieningesnė ir susitarimai pasiekiami greičiau, o ne ES šalys, tokios kaip Rusija ar Baltarusija, turi kiek kitokius prioritetus. Dėl to, pavyzdžiui, 5G tinklams tinkamas ir pasauliniu mastu prioritetizuojamas 3,5 GHz dažnių ruožas (3,4-3,8 GHz). Rusijoje, įskaitant ir Karaliaučiaus sritį, vis dar naudojamas kariniams radarams ir jo artimiausiais metais neplanuojama atlaisvinti 5G technologijai.
„Ši situacija sukelia daug nepatogumų bei apribojimų kaimyninėms šalims, nes yra tarpvalstybiniai susitarimai (pavyzdžiui, dėl siųstuvų galingumo), kurių turime laikytis“, – sakė jis.
Anot A. Šemeškevičiaus, LRTC šiuo metu turi kelis radijo dažnių ruožus 3,5 GHz (aukščiau minėtame) dažnių ruože, o tokia situacija nėra gera, nes dažnių ruožas yra fragmentuotas, skirtingiems fragmentams „gabalams“ licencijos galioja skirtingai (iki 2022-10-22 ir iki 2027-07-10), todėl 5G dažnių aukcionas Lietuvoje vis dar nėra paskelbtas, šiuo metu vyksta konsultacijos.
Jis teigia, kad yra daug kintamųjų, nuo kurių priklausys 5G diegimo greitis: „Tai ne tik radijo dažnių prieinamumas, EMF normos, šalių infrastruktūros pasiruošimas ar „draugiškumas“ 5G diegimams (reiks papildomų bokštų, papildomos vietos ir elektros esamuose radijo bokštuose), bet ir visos su 5G susijusios ekosistemos vystymasis – kiek atsiras taikymų versle, kurie skatins pačio 5G paplitimą, ir pan. Milžiniškas investicijas į 5G turės apmokėti tiek verslo, tiek ir privatūs vartotojai.“
„Telia“ atstovo nuomone, keista situacija susidarė su išduotais dažnių ruožais LRTC, nerimą kelia apribojimai dėl Rusijos ir Baltarusijos, EMF normos (Lietuvoje normos yra 10x griežtesnės nei ES normatyvas), urbanistiniai apribojimai, valstybės valdomos ir remiamos įmonės (LRTC) dalyvavimas komercinėje rinkoje.
„Lieka neaiški ES šalių ir Lietuvos pozicija dėl kai kurių Kinijos įrangos gamintojų. Visa ši situacija apsunkina ir atitolina sprendimus dėl didelių ir ilgalaikių investicijų“, – pridūrė jis.
5G – tik laboratorijų technologija?
„Yra daug ribojimų, be to, trūksta įrenginių – telefonų, maršrutizatorių. Manau, kad paplitimas užtruks daug ilgiau nei 4G. Yra daug potencialių sričių, bet labai trūksta realaus praktinio pritaikymo, kuris būtų efektyvus. Kol kas 5 G lieka tik laboratorijų technologija. Visgi galimybės yra milžiniškos“, – sakė „Bitė Lietuva“ vadovas Pranas Kuisys.
Jo teigimu, laisvų ruožų operatoriams užtenka tik minimaliai plėtrai, todėl reali data, kada galima tikėtis technologijos paplitimo, yra 2027 m.
Jis taip pat pabrėžė, kad dar viena problema – galiojančios higienos normos, nes norint plėtoti technologiją reikia daug didesnės galios.
Dalis infrastruktūros jau yra
Andrius Baranauskas, „Tele 2“ korporacinės komunikacijos vadovas, LRT.lt sakė, kad kol kas žinoma labai mažai, tik prasideda viešos konsultacijos, derinamos pozicijos: „Turim pažiūrėti, ką Ryšių reguliavimo tarnyba nuspręs ir kokius pasiūlymus pateiks, nes kol kas nieko nežinome. Dažniai kaip oras ar paukščiai nesustoja ties valstybių sienomis, todėl, jei Rusija ar Baltarusija nevykdys tinklo plėtros, gali kilti apribojimų, sunkumų, kuriuos papildomai reikės spręsti.“
Jo nuomone, didelis privalumas yra tai, kad dalis infrastruktūros jau yra įrengta. „Mums nereikės statyti bokšto iš naujo. Nereikės dėl žemės panaudojimo tartis, bendro plano rengti. Kai mes kūrėme 2G tinklus, tai buvo pats didžiausias iššūkis. Pastatyti bokštą gana paprasta, bet sutvarkyti visus dokumentus ir išspręsti techninius klausimus yra sunku. Dokumentų rengimas gali trukti ne vienerius metus“, – pasakojo jis.
„Tele 2” atstovas sakė, kad mes turime suprasti, jog šiandien dar nėra pasaulyje daug įrenginių, kuriais gali naudotis vartotojai: „Jei mes paleisime 5G, bet nebus kas juo naudojasi, tai tuomet nebus didelės naudos. Kol kas mes turime tik porą telefonų, kurie yra Amerikos, Korėjos, Japonijos rinkoje. Bet iš esmės 5G yra ne apie telefonus plačiąja prasme. Tai technologija, kuri skirta verslui, nes labai mažas signalo vėlinimas leidžia autonomiškiems įrenginiams bendrauti tarp savęs. Įsivaizduokite Lietuvos logistikos įmonę, kuri norėtų robotizuoti savo sandėlį, kad sandėlis galėtų dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tai jiems bus daug lengviau padaryti turint 5G ryšį, spartų signalą, lengvai keičiamą, einantį iki bazinės stoties ir atgal greitai.“
Jo teigimu, iššūkių netrūko ir diegiant 4G, bet buvo rasti tinkami sprendimai. Rusijos klausimą, jo nuomone, taip pat galima išspręsti. „Yra būdų, kurie gali padėti ypač jautriose teritorijose. Pavyzdžiui, statomas bokštas ir įrengiamos antenos, kurios skleis signalą tik į Lietuvos pusę. Nors tai duotų daug siauresnį padengimą, tai yra pavyzdys, kaip galima išspręsti problemas. Aišku, mums svarbu, kad tie dažniai būtų išnaudoti, be Rusijos sprendimų mes negalime savavališkai veikti. Tai yra šalių dvipusio susitarimo klausimas“, – pakomentavo A. Baranauskas.
