Galimybė keliauti automobiliu, kuris sprendimą priims per 1 milisekundę, sujungti milijonus daiktų į vieną tinklą, parsisiųsti aukštos raiškos filmą per kelias sekundes, stebėjimo kamerų duomenis akimirksniu perduoti pagalbos tarnyboms – 5G ryšys pakeis mus supantį pasaulį ir pačius mus. Tiesa, tie, kas valdys šiuos duomenis, viską galės kontroliuoti vieno mygtuko paspaudimu, todėl ateities tinklo saugumas jau šiandien kelia audringas diskusijas.
Galimybė keliauti automobiliu, kuris sprendimą priims per 1 milisekundę (žmogaus reakcija yra maždaug 3 milisekundės), sujungti milijonus daiktų į vieną tinklą, parsisiųsti aukštos raiškos filmą per kelias sekundes, stebėjimo kamerų duomenis akimirksniu perduoti pagalbos tarnyboms – 5G ryšys pakeis mus supantį pasaulį ir pačius mus. Tiesa, tie, kas valdys šiuos duomenis, viską galės kontroliuoti vieno mygtuko paspaudimu, todėl ateities tinklo saugumas jau šiandien kelia audringas diskusijas.
Totali galimybė kontroliuoti
NATO įspėjo kai kurias Europos šalis nesinaudoti „Huawei“ įranga diegiant 5G tinklą, tačiau Vokietijoje jau pradėti vykdyti diapazonų aukcionai šios Kinijos milžinės nepaliko nuošaly.
„Tokią įrangą gali tiekti tik labai mažai bendrovių – jei neleisime joms dalyvauti konkursuose, mažės konkurencija, didės kaina, kurią galiausiai turės sumokėti vartotojai, be to, turime turėti tvirtų įrodymų, kad vienas ar kitas gamintojas kelia rimtą grėsmę saugumui“, – Lietuvos ekonomikos konferencijoje teigė Andrius Baranauskas „Tele 2“ korporacinės komunikacijos vadovas.
„Šiuo metu 192 operatoriai atlieka įvairiausius 5G technologijų bandymus. Europoje viskas vyksta lėčiau ir vėluoja, nes ypač didelis dėmesys skiriamas saugumui. Mes nuolat tobuliname savo apsaugos sprendimą „Knox“. Suprantame, kad tai itin jautri sritis“, – sakė Barry’s Walshas, „Samsung Electronics“ regiono vadovas.
Aukščiau tik dangus arba 6G?
Anksčiau būtent „Huawei“ kompanijoje dirbusio specialisto nuomone, kol kas tik maža dalis verslininkų tiki naujos technologijos greičiu ir praktinio pritaikymo nauda: „Išmanūs namai, išmanūs miestai, veidų atpažinimas ir milžiniško duomenų kiekio iš vaizdo stebėjimo kamerų greitas apdorojimas – tai yra praktinis pritaikymas. Įsivaizduokite šiukšliadėžę, pranešančią, kada ji turi būti ištuštinta, skenerius, suteikiančius informacijos apie jūsų automobilio nusidėvėjimą, ir atsiunčiančius ataskaitą jums į telefoną. Išmanių gamyklų grindyse diegiami sensoriai leis sekti procesus tiek gamybos, tiek logistikos sektoriuose.“
Pasak jo, ryšys pakeis ir švietimo sistemą, ir mediciną. „Nuotolinis mokymasis prilygs realiam, personalizuota medicina leis gydyti žmones ląsteliniame lygmenyje, chirurgas Niujorke valdys chirurginį robotą Vilniuje.“
„Bus žmonių, kurie nežinos, ką daryti su 5G, bet bus ir tų, kurie žinos. Nežinantys greičiausiai seks „Nokia“ kompanijos pavyzdžiu ir liks nuošalyje. Užtrunka 3 metus išplėtoti naują tinklą Lietuvoje. Rudenį bus aukcionas skelbiamas. Kai žinosime jo rezultatus, bus galima judėti toliau“, – dėstė A. Baranauskas.
Lauks NATO ir ES pozicijos
Ministro Pirmininko patarėjas nacionalinio saugumo ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Piktžirnis sakė, kad 5G yra nauja atsakomybė: „Yra daug rizikos faktorių. Ypač iš geopolitinės pusės. NATO tai mato kaip grėsmę. Per artimiausius mėnesius bus priimti sprendimai, ar galime naudoti ne NATO šalių technologijomis. Jei Vengrija pasirinks dirbti su „Huawei“, ES bus kritiška. Valdžia pirmiausia bus diskusijų moderatorė, tačiau neatsisakys savo pagrindinių tikslų. Atėjus naujai technologijai, atsiras socialinių iššūkių, mažės darbo vietų. Pirma, reikia rasti sutarimą su NATO partneriais. Jei kiltų konfliktų, infrastruktūra turi būti saugi ir apsaugota.“
Įdomu tai, jog Australija jau uždraudė naudoti „Huawei“ įrangą kuriant naują 5G tinklą.
Tai, kad 5G bus naujas auksinis kiaušinis, kurį valdyti norės ir valdžia bei politikai – neturėtų stebinti. Visgi kyla klausimų, kaip, įdiegus tinklą, valstybė užtikrins paslaugų teikimą piliečiams. „Privatiems operatoriams išplėtojus tam tikras paslaugas, valstybė brangiai jas iš jų pirks“, – retoriškai klausė „Telesoftas“ vadovas Algirdas Stonys.
„Susisiekimo infrastruktūra, komunikacijos, karių sveikata, viskas galėtų būti automatizuotai „užpuolama“, dėl to NATO turi dvejonių. Šiuo metu ieškoma sprendimų, kaip galima įveikti šią problemą. NATO Vokietijai ir Vengrijai aiškiai pasakė, kad jie nenori 5G industrijoje matyti su ne NATO šalimis susijusių kompanijų. Bet reikia turėti įrodymų, kad kažkam uždrausti dalyvauti konkurse“, – tikino Ministro Pirmininko patarėjas.
Andriaus Baranausko teigimu, nereiktų būti ir per daug paranojiškai atsargiems, nes tai kainuos labai daug: „Jei bijai, kad tave partrenks mašina, nereikia sėdėti namie. Bus tik keli tiekėjai pasaulyje, kurie teiks visą paketą. Jei kažką atmesime, kainos kils. Vokietijoje kainos didelės, nes anksčiau mokėjo kosmines kainas už dažnius, antenas ir kitą įrangą.“
Dar vienas opus klausimas mūsų regionui – technologijos suderinamumas su rytų kaimynėmis. „Kol kas nežinome, kokie jų planai, bet artimiausiu metu išsiaiškinsime. Visgi gali kilti nesklandumų, nes Rusija kalbėtis šiais klausimais šiuo metu atsisako. Su Baltarusija bendrauti sekasi geriau“, – problemą įžvelgė Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas Augutis Čėsna.
„Jei skirsis technologijos, reikės parduoti baltarusiams 5G konverterius, kad jų autonominių vilkikų vilkstinės galėtų judėti Klaipėdos uosto link“, – pozityvumo neprarado ir verslo kūrimo įžvalgomis dalijosi „Telesoftas“ vadovas.
Aukcionas Vokietijoje
Prasidėjus 5G pirminiams aukcionams Vokietijoje, paaiškėjo, kad dėl didžiausios ES rinkos varžysis keturios kompanijos. „Drillish“ bendrovė prisijungė prie trijų kitų komunikacijos milžinų ir padidino konkurenciją. Ekspertai pastebi, kad padidėjusi konkurencija gali potencialiai sumažinti paslaugos vartotojams kainas, tačiau gali sumažinti ir telekomunikacijų kompanijų pelnus.
Paskelbta, kad pirminių siūlymų metu surinkta 314 mln. EUR. Minėta bendrovė pasiūlė po 20 mln. eurų už kiekvieną spektro bloką. Taip ji pakėlė kartelę ir tarsi užsitikrino 10 iš 41 galimo bloko.
Tuo tarpu konkurentės „Deutsche Telekom“, „Vodafone“ ir „Telefonica Deutschland“ pasiūlė tik reikalaujamas minimalias sumas už norimus blokus.
Aukcionas prasidėjo tik po to, kai teismas atmetė vieno iš operatorių skundą, kad reikalavimas nauja technologija 2022 metais padengti 98 proc. teritorijos yra nenormalus ir nepagrįstas.
Keturios telekomunikacijų bendrovės varžosi dėl 2GHz ir 3,6GHz ryšio. Jis dažniausiai naudojamas išmaniosiose gamyklose, kurias greitu ryšiu gali būti sujungtos į bendrą tinklą. Vadinasi, vokiečių eksportuotojai siekia konkurencingi išlikti ir skaitmeniniame 5G amžiuje.
