Tarp didžiausią poveikį visuomenei atnešiančių pokyčių artimiausioje ateityje ekspertai išskiria sparčiai plėtojamas dirbtinio intelekto, papildytosios realybės ir 5G ryšio technologijas. Pernai Vilniuje pradėjus veikti pirmosioms 5G stotims, Lietuva jau važiuoja pirmąja pasaulio ryšio technologijų klase.
Tarp didžiausią poveikį visuomenei atnešiančių pokyčių artimiausioje ateityje ekspertai išskiria sparčiai plėtojamas dirbtinio intelekto, papildytosios realybės ir 5G ryšio technologijas. Pernai Vilniuje pradėjus veikti pirmosioms 5G stotims, Lietuva jau važiuoja pirmąja pasaulio ryšio technologijų klase, sako „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. Tačiau tai nėra viskas – šie metai atneš naują „WiFi“ standartą, 10 gigabitų per sekundę (Gb/s) šviesolaidžio greitaveiką, o taip pat naujus kibernetinio saugumo iššūkius.
5G era prasidėjo
Poreikis naujos kartos ryšiui atsiranda iš būtinybės žmonėms didinti technologijų suteikiamas galimybes ir jų pasiekiamumą. Ir žmonės tai vertina: pastaraisiais metais lietuvių sunaudojamų mobiliųjų duomenų kiekis auga po maždaug 70–80 proc. per metus ir šis tempas nelėtėja. Prognozuojama, kad 2025 metais vienas „Telia“ mobiliojo ryšio klientas vidutiniškai persiųs 98 GB duomenų per mėnesį. Milžiniškais tempais auga ir prie interneto prijungtų įrenginių skaičius: jau kitąmet visame pasaulyje prie tinklo bus prijungta daugiau nei 50 milijardų įrenginių. Taigi ryšio operatoriams nelieka nieko kito, kaip prisitaikyti ir ruoštis mobiliajai ateičiai.
1 gigabito per sekundę (Gb/s) ir didesnė interneto sparta, žmogui nejuntama delsa, didesnis saugumas ir patikimumas – visa tai žada 5G. Tačiau ryšys be žmonėms ir verslui skirtų įrenginių būtų bevertis, tad šįmet su nekantrumu laukiama 5G palaikančių įrenginių – visų pirma, už konkurencingą kainą parduodamų namų ir biurų maršrutizatorių. Įdomus faktas: nors pirmieji 5G palaikantys išmanieji telefonai pasirodys jau pirmoje šių metų pusėje, jiems 5G artimiausius kelerius metus nebus aktualus, nes privačių vartotojų poreikius visiškai tenkins šiuo metu pilnai išplėtota 4G technologija.
Laidai – po žeme, bet nepalaidoti
Nesnaudžia ir šviesolaidinio interneto tiekėjai. Antai JAV Interneto ir televizijos asociacija NTCA, kartu su kitų žemynų ryšio tiekėjais paskelbė iniciatyvą provokuojančiu pavadinimu – 10G. Tik jei 5G simbolizuoja naują mobiliojo ryšio kartą, tai 10G pateikia užuominą į konkretų laidais žmones pasiekiančio interneto parametrą: 10 Gb/s ir didesnį greitį.
Lietuvoje šviesolaidžiu į namus jau dabar siūloma 1 Gb/s sparta yra įprastas dalykas, o tad artimiausiais metais greitaveika bus padidinta dešimteriopai. „Telia“ testai jau vyksta.
Dar vienas namų vartotojams svarbus pokytis – šįmet numatoma sertifikuoti šeštosios kartos „WiFi“ ryšį, kodiniu pavadinimu „802.11ax“. Kaip ir šiuo metu naujuose maršrutizatoriuose naudojamas „802.11ac“ standartas, jis naudos 2,4 GHz ir 5 GHz dažnius, o taip pat prijungs dažnių juostas iš 1 GHz ir 7 GHz spektro bei turės kitų patobulinimų. Visa tai leis namų kompiuteryje ar kitame įrenginyje „WiFi“ ryšiu pasiekti kelių ar net keliolikos gigabitų per sekundę spartą. Pirmieji šį standartą palaikantys maršrutizatoriai jau pristatyti praėjusią savaitę Las Vegase vykusioje technologijų parodoje „CES 2019“.
„Atsirandant naujoms, tobulesnėms technologijoms, senųjų pamažu atsisakoma. Mobiliojo ryšio srityje toks likimas pirmiausia ištiks 3G – jos dažnius dar pernai „Telia“ pradėjo perkelti į 4G, kadangi tai leidžia dar labiau pagerinti ryšio kokybę ir spartą. Visiškai išjungti 3G šįmet dar neplanuojame, bet tai tik laiko klausimas. Užtat jau ne vienerius metus laidojami laidiniai telefonai ir jų linijomis teikiamas DSL internetas ir toliau gyvuos. Naujausias jo patobulinimas, S-VDSL technologija, esant tinkamoms techninėms sąlygoms leidžia pasiekti net iki 250 megabitų per sekundę spartą, o tai jau šviesolaidžiui artimas greitis“, – pastebi A. Šemeškevičius.
Jis priduria, kad laidinis interneto ryšys pasižymi aukšta kokybe, patikimumu ir leidžia pasiūlyti garantuotą interneto greitį, o šviesolaidis apskritai yra visų šiuolaikinių ryšio tinklų, įskaitant ir mobiliuosius, pamatas – būtent juo sujungtos visos mobiliojo ryšio stotys.
Įsilaužėliai nesnaudžia
Augant prie interneto prijungtų įrenginių skaičiui ir duomenų perdavimo spartai, tampa vis sudėtingiau suvaldyti kibernetines grėsmes, o jų sudėtingumas kiekvienais metais tik didėja. Dėl to žmonės ir įmonės renkasi paslaugas su integruotais saugumo sprendimais: saugi debesija, el. paštas su brukalų ir kenkėjų filtrais, internetas su antivirusu ir panašiai.
„Šioje srityje didelis iššūkis tenka paslaugų tiekėjams, kadangi atakų plotis auga, jos tampa kompleksinės, išnaudojamos visos turimos priemonės. Ką tai reiškia? Įsilaužėliai ieško ir naudojasi visais įmanomais būdais gauti naudos, o dar tiksliau – pajamų, nesvarbu, ar tai patiklaus žmogaus suteiktas e. bankininkystės prisijungimas, ar įmonės sumokėta išpirka už užšifruotus duomenis, ar šantažo būdu gauti pinigai. Dėl to kibernetinio saugumo kompanijos vis labiau remiasi dirbtiniu intelektu ir mašininio mokymosi algoritmais, kurie iš dalies pakeičia žmones“, – komentuoja „Telia“ technologijų vadovas A. Šemeškevičius.
Laisvė, kokybė ir nauji pomėgiai
Keičiasi ne tik technologijos, bet ir taisyklės bei reguliavimas, o visa tai tiesiogiai jaučia žmonės. Lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, jau pusantrų metų keliauja po ES šalis ir gali skambinti, siųsti SMS ir naršyti taip pat, kaip namie. Šis pokytis lėmė smarkiai padidėjusį žmonių apetitą mobiliesiems duomenims – vien „Telia“ klientai dabar kitose ES šalys išnaršo net 14 kartų daugiau duomenų nei prieš „Roam Like at Home“ reglamento įsigaliojimą. Palankios sąlygos mobiliajam naršymui sudaromos ir ne ES užsienio šalyse, jose duomenų sunaudojimas auga panašiu tempu.
2019 metais laukia dar vienas žmonėms palankus pokytis: laikantis ES direktyvų, gegužę privatiems klientams, skambinantiems tiek iš laidinio, tiek iš mobiliojo telefono ženkliai sumažės tarptautinių skambučių kainos. Kitaip sakant, pigiau skambinsime ne tik būdami užsienyje, bet ir iš Lietuvos į kitų ES šalių numerius. Numatoma, kad maksimali skambučio į kitas ES šalis kaina sieks ne daugiau kaip 19 ct/min., o SMS kaina kris iki 6 ct (be PVM).
Dar vienas pokytis, kurį žmonės jau spėjo pajausti, tai auganti legalaus, kokybiško turinio pasiūla, aukštos raiškos (HD) vaizdas ir galimybė išmaniąją TV žiūrėti bet kur, naudojant mobilųjį ryšį. 2019-ieji nebus išimtis: žiūrovams siūlomo turinio bus dar daugiau, laukiama 4K raiškos filmų ir serialų, daug dėmesio bus skiriama ir nišinio pobūdžio transliacijoms. Viena iš pasaulinių tendencijų, iki šiol aplenkusių Lietuvą, yra mobilusis TV, sporto varžybų ir kitų transliacijų žiūrėjimas, visgi toks poreikis jaučiamas ir šie metai gali tapti lūžio metais.
Beje, kalbant apie sportą ir nišinį turinį – greta standartinių sporto šakų, tokių kaip krepšinis, futbolas, dailusis čiuožimas ar plaukimas, vis didesnio žiūrovų dėmesio sulaukia e. sporto varžybos, kurių metu kiberatletai varžosi žaisdami kompiuterinius žaidimus, tokius kaip „Dota 2“, „League Of Legends“, „Counter-Strike: Global Offensive“ ir kt.
Tai – tik dalis to, ko jau šiais metais žmonės gali tikėtis iš ryšio operatorių ir technologijų kompanijų. Kurios prognozės išsipildė, o kurių dar teks palaukti, patikrinsime artėjant 2020-iesiems.
