Mokslininkams kelia susirūpinimą tai, kokią žalą daro kasdienis mūsų naudojimasis mobiliaisiais telefonais. Ką mes iš tiesų žinome apie mobiliųjų telefonų keliamą pavojų sveikatai? – tokį klausimą kelia portalas dw.com.
Smegenų vėžys, nervų pažeidimai ir įvairūs navikai – visa tai galimos neigiamos reguliaraus mobiliojo telefono naudojimo pasekmės. Tiesa, nėra rimtų įrodymų, kad nuolatinis naudojimasis telefonu yra pavojingas, tačiau tai nereiškia, kad neverta nerimauti, rašo portalas.
O kaip spinduliuotė?
Didelį susirūpinimą kelia mobiliojo telefono skleidžiama spinduliuotė – esą ji kelia pavojų sveikatai. Mobilieji telefonai skleidžia radijo dažnių energiją arba radijo bangas, kurias gali sugerti kūno audiniai. Ankstesni tyrimai parodė sąsajas tarp dažno mobiliojo telefono naudojimo ir tam tikrų smegenų auglių. Vis dėlto, anot Martino Roosli, kuris yra Šveicarijos Bazelio universiteto visuomeninės ir preventyvinės medicinos instituto profesorius, mobiliojo telefono skleidžiama spinduliuotė neturėtų kelti nerimo.
Tai yra labai maža radijo dažnių energijos spinduliuotė – tokia pati skleidžiama televizoriaus ir radijo signalų. „Tai nejonizuojanti spinduliuotė, taigi tai nėra radioaktyvūs ar rentgeno spinduliai“, – DW paaiškino M. Roosli. Anot jo, tokio tipo spinduliuotė nedaro tiesioginės žalos DNR. Tai esą neįmanoma. Kalbant apie ryšį tarp šios rūšies spinduliuotės ir susirgimo vėžiu, M.Roosli teigia „nematantis sąsajų požymių“. Dažnai tyrimai „retrospektyvūs“ ir remiasi žmonėmis, kurie prisimena, kiek naudojo telefoną, o žmonės, kurie jau serga, linkę hiperbolizuoti, sako M. Roosli.
„Mes nepastebime ženklaus vėžio susirgimų augimo pastaruosius du dešimtmečius, ko tikrai galima būtų tikėtis, jei mobiliųjų telefonų naudojimas daro tokią įtaką“, – įsitikinęs jis. Tuo metu Frankas de Vochtas, lektorius Bristolio universitete, DW teigė, kad jeigu mobiliųjų naudojimas ženkliai padidintų riziką, tarkime, susirgti vėžiu, tai būtų kur kas labiau tyrinėjama mokslininkų; pavyzdžiui kaip kad rizika rūkant susirgti plaučių vėžiu yra tyrinėjama.
Palaukite, yra kai kas daugiau
Bet tai nereiškia, kad mobiliųjų telefonų skleidžiama spinduliuotė išvis neveikia smegenų. Ankstesni tyrimai atskleidė įrodymų, jog ji gali pažeisti smegenis. Ir dabar naujas tyrimas, kurio bendraautoris yra M. Roosli, atskleidė sąsajas tarp mobiliojo telefono naudojimo ir neigiamų pasekmių jaunų žmonių atminčiai. Šveicarijos mokslininkai į savo tyrimą įtraukė 700 paauglių, kurių amžius svyruoja tarp 12 ir 17. Jie sekė paauglių naudojimosi telefonu įpročius ir pateikė jiems spręsti atminties testus.
Per metus dalyviai turėjo užpildyti klausimyną apie jų mobiliojo telefono įpročius, taip pat atsakyti į klausimus apie savo psichinę ir fizinę sveikatą. Tuomet paaugliams teko atlikti ne vieną kompiuterizuotą ir kognityvinį testą. M. Roosli sakė, kad unikali tyrimo ypatybė buvo ta, kad jie gaudavo vartotojo duomenis iš paties mobiliojo telefono operatoriaus. Tai reiškia, kad kiekvienas dalyvio skambutis buvo užfiksuotas ir mokslininkai „sužinojo, kuriame tinkle jis įvyko ir kiek laiko jis truko“.
Tyrime nustatyta, kad mobiliųjų telefonų spinduliuotė gali neigiamai paveikti paauglių atminties efektyvumą. Ir čia kalbama beveik išimtinai apie skambučius mobiliuoju telefonu. „80 proc. absorbuotos spinduliuotės gaunama laikant telefoną prie galvos“, – perspėja M. Roosli. Mokslininkai pastebėjo, kad smegenų atminties funkcija buvo labiau pažeidžiama neigiamo spinduliuotės poveikio, kai telefonas buvo laikomas dešinėje veido pusėje. Kaip tik dešinėje galvos pusėje ir yra smegenų sritys, susijusios su atmintimi. „Iš esmės, ką mes galime pastebėti, tai kuo didesnė spinduliuotės absorbcija (smegenyse), tuo labiau tikėtina, kad atminties vystymasis vienerių metų laikotarpiu bus ne toks geras“, – aiškino M. Roosli.
Tyrėjai taip pat pabrėžė, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų, kad būtų atmesti kiti veiksniai, įskaitant brendimo laikotarpį, kurie gali turėti įtakos ir mobiliųjų telefonų naudojimui, ir atminčiai, žinojimui. Kalbama apie kitas išmaniųjų telefonų naudojimo formas: tekstinių pranešimų siuntimas, fotografavimas, programėlių naudojimas, jos „beveik jokio [spinduliuotės] sąlyčio su smegenimis neturi“.
Ar turėtumėme keisti bendravimą?
Nepaisant negatyvaus poveikio, kurį pažymėjo mokslininkai, M. Roosli apibūdino jį kaip „labai švelnų“. Bet jeigu nerimaujate, mokslininkai pažymi, kad spinduliuotės poveikis gali būti lengvai sumažintas kalbant telefonu jį priglaudus prie kairiosios ausies, arba naudojant mikrofoną ar ausines. „Ši studija rodo, kad nors tikėtina, jog yra poveikis atminčiai, jis santykinai mažas“, – teigė F. de Vocht.
Jo nuomone, studijos kaip tik atskleidžia, kad naudojimasis mobiliaisiais telefonais nėra ypač pavojingas, nepaisant to, ką kai kurie žmonės tvirtina. Vis dėlto tiek M. Roosli, tiek F. de Vochtas nerimauja ne dėl galimo poveikio atminčiai, bet bendravimui. Pastarasis poveikis jau ryškėja. Anot mokslininkų, bet koks mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikis yra kur kas mažiau svarbus nei tas, kuris keičia žmonių elgesį. „Yra įtikinamų įrodymų, kad tai, kas panašu į priklausomybę nuo mobiliųjų telefonų, neigiamai veikia socialinį bendravimą, psichinę sveikatą ir gerą savijautą“, – sakė de Vochtas. 2015-aisiais M. Roosli studijoje, kurioje jis yra bendraautoris, atskleista, jog paaugliai daug besinaudojantys mobiliaisiais telefonais – ypač po to, kai „šviesos prieš miegą išjungiamos“ – susiduria su miego sutrikimais, ir jaučiasi kur kas labiau pavargę. „Tai susiję su bendravimu, elgesiu, ne su radiacija“, – teigė jis. Galiausiai M. Roosli pasakė, ar spinduliuotė turi poveikį mobiliųjų vartotojams: „Tai tikrai šiuo klausimu nėra svarbiausias dalykas“.