Metų pradžioje pasaulis neteko vieno iškiliausių šių laikų mokslininko Stepheno Hawkingo. Visame pasaulyje žinomas britų fizikas ir kosmologas dažnai pasisakydavo įvairiausiomis mokslo temomis, o jo teorijos ar nuomonė ne vien fizikos klausimais buvo labai vertinami. Vis tik liko vienas klausimas, į kurį garsus mokslininkas nebespėjo atsakyti: dirbtinis intelektas. Stephenas Hawkingas, dar pernai rudenį kalbėdamas šia tema, atsakė nežinantis, ar dirbtinis intelektas yra pats didingiausias ar pats pavojingiausias žmonijos atradimas.
„Nors žinomas britų fizikas nepateikė atsakymo dėl dirbtinio intelekto ateities, jis akcentavo, kad, bent jau teoriškai, kompiuteriai galėtų imituoti žmogaus intelektą ir netgi jį pranokti. Tačiau mokslininkas akcentavo ir tai, jog jeigu šiai technologijai bus tinkamai pasiruošta, nebus ignoruojamos potencialios grėsmės, dirbtinis intelektas gali tapti gyvybiškai svarbiu įrankiu tolimesniam žmonijos egzistavimui. Priežastis, dėl kurios, tikriausiai, mokslininkas daugiausiai abejojo slypi pačiame bendriausiame dirbtinio intelekto apibrėžime. Tai – technologija, kuri savaime mokosi ir tobulėja. Ir nors toks dirbtinis intelektas, koks paprastai vaizduojamas fantastiniuose filmuose dar toli, jau šiandien atsiranda vis daugiau savaime besimokančių technologijų“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas ir dalinasi penkiais naujais įdomesniais dirbtinio intelekto pavyzdžiais, kuriuos galime išbandyti savo išmaniajame telefone.
Draugiškas patarimas
Pasak M. Vrubliausko, šiandien dirbtinio intelekto galimybės jau pasiekė tokį lygį, kai jis gali suteikti žmogui tai, kas labai vertinama bendraujant su draugais – asmeninį patarimą.
„Dirbtinis intelektas jau gali, labiau pažinęs konkretų žmogų, duoti jam patarimą, kurį galėtume prilyginti mūsų draugų patarimams. Tiesa, bent jau kol kas – vienoje aiškioje srityje. Pavyzdžiui, kelionėse.
Programėlė ULYSS („iOS“) išklausinėja vartotojo apie jo keliavimo pomėgius, išsiaiškina keliautojo tipą, nuolat mokosi jį pažindama ir pateikia realias rekomendacijas, kur konkrečiam vartotojui būtų geriausia keliauti. Įdomu tai, kad šios rekomendacijos yra visiškai personalizuotos ir, tikėtina, kiekvienam žmogui bus vis kitokios. Tuo metu iki šiol patarimo dėl būsimų kelionių dažniausiai klausdavome draugų – juk būtent jie mus geriausiai pažįsta“, – sako „Bitės Profas“.
Intelektualūs žaidimai
Žaidimai, kaip teigia „Bitės Profas“, šiandien yra puiki galimybė pamatyti ir įvertinti dirbtinio intelekto sugebėjimus sužaidybinta forma: „Atsisiuntus programėlę-žaidimą „Akinator“ („iOS“, „Android“) galima įsitikinti šios technologijos gebėjimu daryti logiškas išvadas. Šiame žaidime animacinis džinas – valdomas specialaus algoritmo – paprašo žaidėjo įsivaizduoti egzistuojantį arba išgalvotą personažą ar garsų žmogų. Tada užduoda keletą su tiesioginiu atsakymu nesusijusių klausimų ir pateikia žaidėjo sugalvoto personažo arba žmogaus nuotrauką.
Tikėtina, kad sužaidus šį žaidimą išsigąsite ar krūptelėsite, bet vėliau įsitrauksite į žaidimą, nes jis tikrai labai smagus“. Išmanus fotoaparatas
M. Vrubliausko teigimu, vienas labiausiai varginančių dalykų fotografuojant savo išmaniuoju telefonu – nepavykę kadrai, kurie tiek apkrauna telefono atmintį, tiek vargina vėliau juos po vieną žymint ir trinant rankiniu būdu. Tačiau šiandien ir šią užduotį galima patikėti dirbtiniam intelektui.
„Pakanka atsisiųsti programėlę „Zyl“ („iOS“, „Android“) ir ji imsis savarankiškai (žinoma, gavusi vartotojo leidimą) šeimininkauti telefono nuotraukų galerijoje. Programėlės dirbtinis intelektas visą nuotraukų galeriją sugrupuoja pagal nuotraukas su skirtingais žmonėmis ar mokosi pažinti bei surenka į vieną vietą ir nuolat pasiūlo ištrinti nepavykusius kadrus. Taip pat programėlė proaktyviai atkreipia vartotojo dėmesį į pačias geriausias ar tinkamiausias socialiniams tinklams nuotraukas. Pažinti, kas yra geriausia nuotrauka, ši programėlė taip pat nuolat mokosi, todėl jos rekomendacijos galima pasitikėti taip pat kaip gero draugo“.
Pokalbis su Sokratu
Tiems, kas kartais atsidūsta susidūrę su sunkia matematikos ar bet kokios kitos mokslo srities problema ar užduotimi ir pagalvoja „et, kaip norėčiau dabar būti Sokratu“, dirbtinis intelektas taip pat jau gali padėti.
„Atsakymams į visus klausimus šiandien yra... programėlė „Socratic“ („iOS“). Jeigu žmogus susiduria su neįveikiamu matematikos (arba biologijos, fizikos, istorijos ir t. t.) uždaviniu ar klausimu, jam tereikia išsitraukti išmanųjį telefoną, nufotografuoti uždavinį ar klausimą, ir programėlė pateiks atsakymą. Skaitmeninio Sokrato kūrėjai didžiuojasi tuo, kad jų dirbtinis intelektas pasižymi itin pažangiu vaizdų atpažįstamumu, o vėliau, apdorodamas perskaitytą užduotį, iš visų sprendinių bei paaiškinimų atranda ir vartotojui pateikia tinkamiausius. Taip jis nuolat mokosi spręsdamas skirtingus uždavinius ir rasdamas tiksliausius atsakymus į juos iš milžiniškos atsakymų duombazės. Todėl šiandien tai arčiausiai to, ką galėtume pavadinti „klausimo uždavimui pačiam Sokratui“, – teigia „Bitės Profas“.
Sumanus naujienų portalas
Pasak M. Vrubliausko, dirbtinis intelektas jau šiandien gali padaryti ir didelę įtaką vartotoją pasiekiančiam naujienų srautui: „Programėlė „Recent news“ („iOS“, „Android“) išanalizuoja išmanaus telefono turėtojo įpročius, pomėgius bei identifikuoja sritis ar naujienas, kurios jį domina. Tuomet įsijungia dirbtinis intelektas, kuris nuolat skenuoja visą naujienų srautą ir atrenka vartotojui tas naujienas, kurios jam aktualios. Taip pat, remdamasis tuo pačiu principu, jis siūlo ir žinias, kurios konkrečiam žmogui gali būti įdomios ar aktualios. Programėlė pasižymi tuo, kad gali itin greitai prisitaikyti prie besikeičiančio žmogaus noro domėtis skirtingomis sritimis“.
Galiausiai, kaip teigia M. Vrubliauskas, nors dirbtinio intelekto ateities klausimas išlieka neatsakytas, kiekvieną mėnesį atsiranda naujų, vienas už kitą labiau stebinančių šios technologijos pavyzdžių. Kadangi šio traukinio nesustabdysime, „Bitės Profas“ pataria visuomet būti jo priešakyje ir, kaip sakė Stephenas Hawkingas, tinkamai pasiruošti dirbtinio intelekto progresui.