Atrodo, jog dar visai neseniai išmanieji telefonai buvo gaminami tik iš plastiko, tačiau dabar įsigiję plastikinį telefoną, tikriausiai, žinotume, jog tai labai pigus įrenginys. Tačiau ar kada susimąstėme kokios medžiagos naudojamos be plastiko?
Atrodo, jog dar visai neseniai išmanieji telefonai buvo gaminami tik iš plastiko, tačiau dabar įsigiję plastikinį telefoną, tikriausiai, žinotume, jog tai labai pigus įrenginys. Tačiau ar kada susimąstėme kokios medžiagos naudojamos be plastiko?
Teigiama, jog žmogus vidutiniškai per dieną savo išmanųjį telefoną patikrina maždaug 80 kartų ir praleidžia maždaug 90 minučių tiesiog žiūrėdamas į savo išmaniojo ekraną. Bet ar kada susimąstėte kokiu korpusu pasižymi Jūsų taip dažnai laikomas įrenginys? Trumpai siūlome susipažinti su galimomis korpusų medžiagomis, kuriomis pasižymi vieni ar kiti telefonai.
Plastikas
Dar ir šiandien daugumai žmonių išgirdus apie šią medžiagą iškyla ne pačios maloniausios asociacijos, nes daugelis prisimena nekokybiškus ir pigiai atrodančius vaikiškus žaislus ar įrankius. Nepaisant to, būtent plastikiniai korpusai buvo tai, iš ko buvo pagaminti pirmieji mobilieji telefonai. Tiesą sakant, tada toks pramonės žingsnis atrodė logiškas visų pirma dėl to, kad plastiko struktūra nėra tanki ir itin gerai praleidžia radijo bangas, gyvybiškai svarbias kiekvienam ryšio įrenginiui. Be to, šis organinis junginys yra lengvas, nesunkiai formuojamas bei gebantis gerai atlaikyti neigiamą aplinkos poveikį.
Jeigu plastmasė taip tinka telefonų industrijai, kodėl šiandien vargiai rasime plastikinį aukštos ar vidutinės klasės išmanųjį? Pradėkime nuo to, kad pramonė nebuvo linkusi plastiko taip lengvai pakeisti kokia nors kita medžiaga. Pavyzdžiui, „Samsung“ ilgai eksperimentavo su šio polimero tekstūra – buvo bandomi tiek blizgūs, tiek odos dirbinius primenantys paviršiai, bet visa tai baigėsi vienu dideliu fiasko. To priežastis – mano jau minėtas kokybės pojūtis. Gamintojams tiesiog nepavyko įtikinti vartotojų, kad plastikinis telefonas gali būti kokybiškas, todėl sunku tikėtis, kad artimiausiu metu ši tendencija pasikeis.
Metalas
Greičiausiai pirma į galvą šaunanti plastiko priešingybė – metalas. Būtent jis yra tai, kas daugumai mūsų pasąmonėje sužadina kokybiško daikto pojūtį. Visgi žvelgiant objektyviai jis yra kur kas mažiau tinkama medžiaga telefono gamybai. Pradėkime nuo mano jau minėto ryšių pralaidumo – tanki metalo struktūra nėra draugiška radijo bangoms.
Prisiminkime garsųjį „iPhone 4 Antennagate“ skandalą, privertusį tuometinę „Apple“ vadovybę griebtis už galvos. 2010 metais kompanija išleido „iPhone 4“, kurio rėmelis buvo gamintas iš nerūdijančio plieno, turėjusį problemų su kokybišku mobiliojo ryšio palaikymu. Nors gamintoja rėmelyje įrengė plastikines tarpines antenoms, panašu, kad to nepakako stabiliam ryšiui užtikrinti.
Kadangi išmaniųjų industrija labai dinamiška, vėlesniuose modeliuose šios problemos buvo išspręstos, bet iš kitų medžiagų pagaminti išmanieji net ir šiandien pasižymi geresniu mobiliojo, „Bluetooth“ ir „Wi-Fi“ ryšių palaikymu. Taip pat reikėtų paminėti ir tai, kad metalinė telefono nugarėlė nėra tinkama sparčiai populiarėjančiam belaidžiam krovimui.
Nors amerikiečių kompanija „Qualcomm“ buvo sukūrusi technologiją, įgalinančią metalinį telefoną krautis belaidžiu būdu, greičiausiai išmaniųjų gamintojams tiesiog buvo paprasčiau pakeisti telefonuose naudojamas medžiagas nei įsisavinti šį naująjį standartą.
Na, bet juk negali būti viskas taip blogai? Žinoma, metalinis korpusas ir turi tam tikrų privalumų. Visų pirma, numetę metalinį telefoną atsipirksite daugių daugiausia nedideliu įlenkimu, o ne sudaužyta ir brangiai pakeisti kainuojančia nugarėle. Taip pat metalas yra puikus šilumos laidininkas, kas yra itin aktualu didėjant procesorių pajėgumui – ši medžiaga užtikrins, kad telefonai net ir po itin sunkių užduočių neperkais ir vidiniai jų komponentai nebus pažeisti.
Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad nors metalas turi daug trūkumų ir vien tik iš jo pagamintų telefonų sparčiai mažėja, išmaniųjų korpusų vidinėje struktūroje jis dar ilgai bus naudojamas dėl savo tvirtumo.
Stiklas
Minėjau, kad plastikiniai telefonai beveik išnyko, o išmaniųjų su metaliniais korpusais taip pat sparčiai mažėja, tai kas gi užima jų vietą? Stikliniai telefonai, tiksliau išmanieji telefonai, turintys kombinuotą stiklo ir metalo konstrukciją.
Jeigu norite trumpo atsakymo, kodėl tai įvyko, patarsiu pasižiūrėti į naujausius „Samsung“ ar „Apple“ įrenginius. Grakščios lenkto stiklo linijos, blizgūs, veidrodinį efektą kuriantys ir su ekranu tarsi vienalytę struktūrą sudarantys paviršiai – šiai estetinei kombinacijai atsispirti galinčių vartotojų tikrai nėra daug. Be to, stiklas nors ir pasižymi tankia struktūra, kaip ir plastmasė, praktiškai nesudaro jokių kliūčių radijo bangoms bei itin palengvina belaidžio krovimo technologijų pritaikymą.
Jei manote, kad stiklinės telefonų nugarėlės yra paskutinis mados klyksmas, turiu Jus grąžinti į gūdžius 2010 metus ir priminti apie mano jau minėtą „iPhone 4“, kuris pirmasis pasiūlė tokią konstrukciją.
Tiesa, reikėtų prisiminti ir tai, kad nuo 2012 iki 2017 „Apple“ šį dizainą apleido ir jos gaminių linijoje pradėjo dominuoti išskirtinai aliumininiai telefonai. Tam yra gana paprastas paaiškinimas – stiklas yra slidus ir nepasižymi tvirtumu. Jei netyčia numesite savo išmanųjį ant žemės, didelė tikimybė, kad skils nugarėlė ir jos keitimas atsieis brangiai. To geras pavyzdys yra naujausieji „iPhone“ telefonai, kurių sudužusių stiklinių nugarėlių remontas gali atsieiti net iki 500 eurų.
Tiesą sakant, to net nelabai galiu pavadinti remontu, nes šią sumą sumokėjęs žmogus vietoje puikiai veikiančio telefono su sudužusia galine dalimi gaus visiškai naują egzempliorių. Be to, nepaisant visų gamintojų reklamuojamo atsparumo įbrėžimams, dauguma stiklinių nugarėlių susibraižo net būdamos dėkle.
Nors stiklinė konstrukcija nėra nauja, šiandien ji išgyvena tikrą Renesansą ir tikėtina, kad telefonai tai naudos dar bent porą metų.
Keramika
Greičiausiai nustebote šią medžiagą radę straipsnyje apie telefonus. Vis dėlto labai stebėtis neverta, nes keramikos panaudojimas šiandien yra neįtikėtinai platus – pradedant stalo indais ir baigiant superautomobilių stabdžiais. Visa tai lemia viena keramikos savybė – atsparumas trinčiai. Iš šios medžiagos pagamintos telefono nugarėlės kietumas yra kone 50 % didesnis nei įbrėžimams atsparaus stiklo, todėl tokį korpusą daug sunkiau subraižyti ir teoriškai keramikiniai telefonai gali būti naudojami be dėklo.
Tiesa, dėklo gali prireikti dėl kitos priežasties. Kaip žinome, kuo medžiaga kietesnė, tuo ji lengviau skyla. Keramika, kaip ir stiklas, pasižymi šia problema. Vis dėlto jeigu daugeliu atveju sudaužytą stiklinę nugarėlę galima pakeisti, tai keramikos atveju tai būtų praktiškai neįmanoma dėl itin ribotos gamybos.
Būtent dėl šios priežasties rinkoje tiek mažai keramikinių telefonų – iš žinomesnių išskirti galima praeitais metais pristatytą „Essential PH-1“ ir brangiausias „Xiaomi“ flagmanų versijas.
Taigi, nors keramika iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip geresnė stiklo versija, sunkus technologinis gamybos procesas neleidžia prognozuoti šviesios ateities šiai korpuso medžiagai.
Safyras
Ši medžiaga pasižymi beveik tomis pačiomis savybėmis kaip ir mano aukščiau aprašyta keramika, išskyrus tai, kad ji yra itin skaidri ir dar šiek tiek atsparesnė įbrėžimams.
Safyro trūkumas vėlgi tas pats – komplikuotas gamybos procesas. Nors ši medžiaga išmaniųjų telefonų industrijoje naudojama gana plačiai (ja dengiami kameros stikliukai ir pirštų antspaudų skeneriai), pagaminti dideles safyro dalis yra sunku, nes naudojama ne gamtoje randama medžiaga, o sintetinamas dirbtinis safyras. Dėl šios priežasties tėra vienintelis gerai žinomas safyrinis telefonas – tai brangiausia „HTC U Ultra“ versija.
Apibendrinimas
Perskaitę straipsnį turbūt supratote, kad nėra idealių telefono korpuso medžiagų – vienos, kurios labiau tinkamos technologiniu požiūriu, nebūtinai patinka vartotojui, o kitos, kurias mėgsta pirkėjai, sukelia didelių techninių iššūkių gamintojams.
Vis dėlto aukštųjų technologijų industrija yra labai greitai tobulėjanti, todėl šiandien yra labai sunku pasakyti, kokios inovacijos bus pritaikytos per artimiausius ateityje – galbūt kompanijos atsigręš į visų pamirštą plastiką, gal ištobulins keramikos ar safyro gamybos procesą, o galbūt nuspręs telefonus gaminti iš Mėnulio dulkių.
Jeigu šiuo metu renkatės telefoną, nebūsiu kūrybingas ir patarsiu rinktis tokį korpusą, kuris labiausiai patinka – bet kuriuo atveju nesuklysite, nes visos medžiagos turi savų pliusų ir privalumų.
