Tėvų apklausa parodė, kad 40 proc. vaikų Lietuvoje pirmąjį mobilųjį telefoną gauna būdami 7–10 metų. Nors nemažai tėvų ar globėjų vaikams pirmiausia patiki jau kitų šeimos narių naudotą telefoną, didžioji dalis vis tik perka arba dovanoja naujus prietaisus. Pasak Elektronikos platintojų asociacijos komunikacijos projektų vadovės Lauros Vanagienės, jei jau vaikas gauna telefoną, tėvai turėtų pasirūpinti, kad jis žinotų ir kokią atsakomybę kartu su telefonu prisiima bei kaip reikėtų saugiai elgtis su gana brangiu daiktu.
Remiantis reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatais, populiariausias amžius, kada tėvai vaikams nuperka ar padovanoja pirmąjį mobilųjį/išmanųjį telefoną yra 7–10 m (40,6 proc.), 16,4 proc. tėvų sako, jog pirmąjį telefoną jų vaikas gavo būdamas 11–14 m., dar 15,6 proc. mobiliaisiais/išmaniaisiais telefonais aprūpina ir mažesnius nei 6 m. vaikus.
Pasak EPA atstovės L. Vanagienės, tėvai pirmiausia turėtų vaikus supažindinti su esminiu tikslu, kad telefonas skirtas susisiekimo palengvinimui, taip pat būtina išsamiai paaiškinti pagrindinius dalykus, susijusius su saugumu. „Vaikas turi suprasti, kokiu tikslu gauna telefoną – pirmiausia tam, kad palengvintų abipusį susisiekimą, o ne pramogai. Kitas svarbus aspektas vaikui suprantamai paaiškinti, kad negalima dalinti savo telefono numerio bet kam, nesipuikuoti telefonu kitiems matant, ypač jei telefonas išmanusis, neduoti paties aparato bet kam paprašius. Vaikas, prisiimdamas atsakomybę už sąlyginai brangų daiktą turi suvokti ir rizikas bei apsisaugojimo priemones“, – atkreipia dėmesį L. Vanagienė.
Ji papildo, kad saugumo tema, kalbant su vaiku, turėtų būti prioritetas. Juolab, kad dažniausiai tėvų nurodyta priežastis, kodėl teko keisti vaikui telefoną – nepataisomai sugedęs ar sugadintas prietaisas (22,4 proc). Ne toks jau retas atvejis ir kai telefonas pametamas – tokią telefono keitimo priežastį nurodė 7,1 proc. respondentų.
43,7 proc. tėvų vaikams kaip pirmąjį telefoną atiduoda jau naudotą kitų šeimos narių ar draugų, kiek daugiau nei 45 proc. vaikų pirmą kartą vis tik gauna visiškai naujus telefonus – 32,8 proc. tėvų perka, dar 13,1 proc. sako, jog naujas telefonas vaikui – dovana nuo kitų asmenų, bet ne nuo tėvų ar globėjų. Gana retai taikoma praktika kaip pirmąjį telefoną vaikui pirkti jau naudotą prietaisą – 8,7 proc.
L. Vanagienė siūlo suaugusiesiems, besirengiantiems pirkti ar dovanoti vaikams pirmąjį mobilųjį ar išmanųjį telefoną, dažniau pagalvoti apie antrinę rinką – tėvų pavyzdys gali daryti įtaką ir besiformuojantiems vaikų vartojimo įpročiams. „Perleisti kitų šeimos narių, giminių ar draugų telefoną vaikui – gera praktika. Taip skatinamas racionalus vartojimas ir formuojamas suvokimas apie ilgesnį daiktų gyvavimo ciklą, kaip vieną iš socialinės atsakomybės požymių. Jei artimoje aplinkoje nėra tinkamų vaikui prietaisų, prieš žvalgantis naujo modelio vertėtų neatmesti galimybės pirkti naudotą telefoną iš antrinės rinkos. Taip bus apsidraudžiama, kad nelaimės atveju patirta finansinė žala bus gerokai mažesnė nei vaikui praradus ar sugadinus naują prietaisą, taip pat vaikui bus rodomas taupaus ir atsakingo vartojimo pavyzdys“, – pataria EPA atstovė.
Verta atkreipti dėmesį į galimybę įsigijus kitą prietaisą, senąjį perleisti į antrinę rinką parduodant ar dovanojant – žinoma, jei jis tvarkingas ir veikiantis. Nepataisomai sugedusius ar naudojimui nebetinkamus prietaisus reikėtų išmesti į specialius smulkiai elektronikai skirtus EPA konteinerius, kuriuos galima rasti visuose didžiausiuose prekybos centruose, pašto skyriuose, bibliotekose ar pan. Į šiuos konteinerius turėtų keliauti ir kiti su telefonais susiję aksesuarai, kaip ausinės, įkrovikliai, baterijos, bei visi kiti smulkūs elektronikos prietaisai. Tuo tarpu stambiagabaritė pilnos komplektacijos elektronika (pavyzdžiui, šaldikliai, kopijavimo aparatai, skalbyklės) nemokamai iš namų išvežama užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA iniciatyva atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Š. m. gegužės 412 dienomis buvo apklausta 100 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų amžiaus. Tyrimas vykdytas 24 miestuose ir 36 kaimuose.