Skaitmeninė televizija sparčiai populiarėja. 2004 metų pabaigoje perkamiausių Kalėdų dovanų Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo skaitmeninis televizorius arba skaitmeninės imtuvas — įprasto televizoriaus priedėlis. Jau ir Lietuvos Vyriausybė
spalio 16 dieną priėmė nutarimą, po aštuonerių metų visa televizija Lietuvoje bus skaitmeninė.
Skaitmeninė televizija nuo įprastos analoginės skiriasi tuo, kad vaizdą ir garsą iš siųstuvo į imtuvą perduoda ne analoginis, o skaitmeninis signalas. Siųstuve pirminis analoginis vaizdo signalas keičiamas skaitmeniniu, kurį sudaro dvejetainių kodų sekos. Skaitmeninis signalas glaudinamas MPEG 2 metodu, pašalinus žmogaus nepastebimas vaizdo detales. Suglaudinto signalo kodų sekos perduodamos ryšio kanalu.
Skaitmeninis signalas yra daug atsparesnis įvairiems trukdžiams nei analoginis, todėl ryšio kanalu jis perduodamas beveik be klaidų, ir televizoriaus arba kompiuterio ekrane pateikiamas daug geresnės kokybės (aiškesnis) vaizdas. Išorinis arba į televizorių įmontuotas specialus imtuvas priima skaitmeninį signalą, jį „išpakuoja“ ir pritaiko televizoriui. Televizoriuje su kineskopu esantis imtuvas skaitmeninį signalą keičia analoginiu vaizdo bei garso signalu. Televizoriuje, kuriame įrengta skaitmeninė įvestis, jis atitinkamai pakeičia skaitmeninio signalo formatą.
Skaitmeniniu signalu dažniausiai perduodama daug papildomos informacijos, kurios negalima siųsti analoginiu signalu. Skaitmeninės TV programas nesunku koduoti. Taip lengviau rinkti mokesčius už programas. Skaitmeninės TV imtuvą dažnai galima suprogramuoti, kad kai kurios programos būtų matomos tik įvedus slaptažodį, todėl galima uždrausti vaikams žiūrėti kai kurias programas.
Skaitmeninės TV signalai gali būti perduodami iš televizijos stoties įprasta antena ir priimami įprasta vartotojo antena (antžeminė televizija), kabeliu (kabelinė televizija), palydovais (palydovinė televizija) ir internetu (internetinė televizija). Naudojamos ir mišrios sistemos, pavyzdžiui, kai pirminis skaitmeninis signalas priimamas iš palydovo, o vartotojui perduodamas kabelinės televizijos tinklu arba antžemine TV. Minėtose skaitmeninėse TV sistemose naudojami skirtingi skaitmeninio signalo imtuvai.
Antžeminės skaitmeninės TV (DTTV — Digital Terrestrial Television) signalams perduoti naudojami nešančiosios bangos dažniai yra panašūs į analoginės TV nešančiosios bangos dažnius. Skirtumas tik tas, kad, suglaudinus signalą, ta pačia nešančiąja banga galima perduoti keletą įprastam televizoriui skirtų skaitmeninės TV programų (SDTV — Standard Definition TV) arba vieną didelės skiriamosios gebos (HDTV — High Definition TV).
Europinės TV (768 x 576 arba 1024 x 576 stulpelių ir eilučių) suglaudintam skaitmeniniam signalui perduoti pakanka ketvirtadalio — 1,5 MHz (4,85 Mb/sek.) analoginės TV kanalo dažninės juostos. HDTV TV signalas (1280 x 720 taškų ir 50 kadrų/sek. arba 1920 x 1080 taškų ir 50 puskadrių/sek.) su garsu užima 6 MHz pločio įprastos TV kanalą. Jis turi būti perduodamas maždaug 19 Mb/sek. sparta.
Daugelio šalių vyriausybių nuomone, skaitmeninė antžeminė televizija — ateities televizija, skatinanti skaitmeninę revoliuciją (pavyzdžiui, interaktyviąją TV). šiose valstybėse jau nustatytos datos, kada visi televizijos kanalai turės transliuoti tik skaitmeninę TV. Iš pradžių ta pati programa gali būti transliuojama ir analoginiu, ir skaitmeniniu signalu, nes dauguma žiūrovų kol kas neturi skaitmeninės TV imtuvų. Kada bus visiškai pereita prie skaitmeninės TV, priklauso nuo žiūrovų ir finansų. Pavyzdžiui, Suomijoje analoginės TV transliaciją žadama nutraukti jau 2007 metais.
2012 metais Lietuvoje bus transliuojamos ne mažiau kaip penkios nekoduotos (nemokamos) antžeminės skaitmeninės TV programos. Antžeminės skaitmeninės TV pranašumai — palyginti didelis plotas, kuriame galima priimti siųstuvo signalus, taip pat nemokamas ryšio kanalas — eteris bei pigus skaitmeninio signalo imtuvas.
Antžeminė skaitmeninė televizija sparčiai plečiasi. Lietuvoje jau veikia keletas vietinių skaitmeninės televizijos stočių, daugiausia transliuojančių skaitmeninės palydovinės TV programų paketus. Kabelinės skaitmeninės televizijos stotys kabeliniais tinklais gali perduoti savo originalias programas arba kelias dešimtis iš palydovų priimamų populiariausių programų. Nors kabeliu perduodami signalai mažiau veikiami įvairių trukdžių, tačiau kabelinės TV stotys taip pat pereina prie skaitmeninio signalo perdavimo formato.
Perėjus prie skaitmeninio formato, bus galima padidinti tuo pačiu kabeliu perduodamų programų skaičių ir suteikti sistemai papildomų galimybių, pavyzdžiui, interaktyvumą. Tačiau didelė kabelio kaina riboja kabelinės TV plėtrą rečiau apgyvendintose vietovėse.
Šiuo metu labiausiai paplitusi palydovinė skaitmeninė televizija, transliuojama per geostacionarius („nejudančius“ Žemės atžvilgiu) palydovus. Signalas iš palydovų priimamas parabolinėmis antenomis. Tokia antena gali būti individuali arba skirta visam kabelinės televizijos tinklui. Palydovinė TV siūlo vartotojui daugiausia programų, tačiau reikalauja brangiausios įrangos. Nemažai kainuoja imtuvo antena, ją sudėtingiau įrengti, brangokas ir palydovinio skaitmeninio signalo imtuvas.
Antžeminė, kabelinė ir palydovinė televizija gali perduoti didelės skiriamosios gebos TV programas. Tokios programos perduodamos JAV, kur jau yra keletas milijonų HDTV žiūrovų, taip pat Japonijoje, Korėjoje ir Australijoje. 2004 m. vasarį palydovu „Astra“ buvo pradėtas transliuoti pirmasis didelės skiriamosios gebos europietiškas TV kanalas „Euro 1080“. Juo perduodami iš 1920 x 1080 taškų sudaryti vaizdai, skleidžiami puskadriais 50 Hz dažniu. Šiuo kanalu daugiausia transliuojamos muzikos ir sporto programos. Europoje dėl mažesnių žiūrovų finansinių galimybių, daugiakalbiškumo (apie 30 kalbų) ir geresnio nei JAV įprastos televizijos standarto spartaus HDTV paplitimo nelaukiama.
Skaitmeninės TV programas galima žiūrėti ir kompiuterio ekrane. Tam skirtos plėtimo plokštės, kurios skaitmeninį TV signalą verčia ekrano valdymo signalu. Šiuolaikinių kompiuterių ekranų skiriamoji geba yra pakankama 1280 x 720 taškų HDTV vaizdams. Pernai pradėtas gaminti nešiojamųjų kompiuterių DTTV imtuvas, kurį galima jungti į kompiuterio „PC Card“ lizdą.
Didėjant interneto ir telefono kanalų pralaidumui bei sparčiai plečiantis plačiajuosčiam internetui, vis daugiau kalbama ir apie televiziją internetu ar įprasto telefono linija. Internetinė TV yra skaitmeninė ir interaktyvi, nes perduodama interneto kanalais. Didžiausias internetinės televizijos trūkumas — per siauras informacijos kanalas ir jo pločio kitimas.
Šiuo metu skaitmeninei televizijai bandoma pritaikyti DSL kanalus, perduodančius 1,5 Mb/sek duomenų. Tačiau tokiu kanalu, taikant MPEG 2 glaudinimo metodą, neįmanoma perduoti standartinės kokybės DTV vaizdo, todėl ieškoma efektyvesnių skaitmeninio TV signalo glaudinimo būdų ir mėginama padidinti kanalo pralaidumą. Vaizdui glaudinti siūlomas efektyvesnis adaptyvus MPEG 4 metodas, kurį taikant ne tik geriau suglaudinama informacija, bet ir momentinis informacijos srautas suderinamas su esamu informacinio kanalo pralaidumu.
