Sparčiai tobulėjantys išmanieji telefonai vis labiau kėsinasi į senesnės kartos technologijas. Technologijų ekspertai prognozuoja, kad šalia užmarštin atgulusių audio kasečių, atminties diskelių, muzikos grotuvų bei kompaktinių diskų netrukus į sandėlio lentynas bus galima padėti ir kompiuterius, kurie savo galimybėmis ir techniniais parametrais neretai jau nusileidžia išmaniesiems telefonams.
Sparčiai tobulėjantys išmanieji telefonai vis labiau kėsinasi į senesnės kartos technologijas. Technologijų ekspertai prognozuoja, kad šalia užmarštin atgulusių audio kasečių, atminties diskelių, muzikos grotuvų bei kompaktinių diskų netrukus į sandėlio lentynas bus galima padėti ir kompiuterius, kurie savo galimybėmis ir techniniais parametrais neretai jau nusileidžia išmaniesiems telefonams.
Statistika rodo, kad pasaulinė kompiuterių paklausa mažėja, o jų vietą vis dažniau užima išmanieji įrenginiai. Kiekvienais metais pasirodanti nauja galingesnių ir išmanesnių telefonų karta sugeba nustelbti ne tik savo pirmtakus, bet ir suduoti dar rimtesnį smūgį kompiuterių gamintojams.
Išmaniuoju telefonu galima atlikti vis daugiau darbų tiek namuose, tiek ir darbe be kompiuterio. Alfa.lt kalbinti technologijų specialistai neskuba daryti išvadų. Anot jų, tikėtina, kad ne kompiuteriai, bet būtent išmanieji telefonai gali atsidurti antrame plane.
Skaičiai – telefonų gamintojų pusėje
Rinkos tyrimų bendrovės IDC atlikti tyrimai parodė, kad 2016 m. išmaniųjų telefonų buvo parduota 5,6 karto daugiau nei kompiuterių. Minėtos bendrovės analitikai prognozuoja, kad iki 2021 m. daugiau nei 60 proc. visų pasaulio gyventojų turės išmanųjį telefoną.
„Gartner“ tyrimų duomenys rodo, kad pernai asmeninių kompiuterių pristatymas pardavėjams bendrai siekė kiek daugiau nei 262 mln. vienetų. Palyginti su 2016 m., šis skaičius sumažėjo 2,8 proc. Skaičiuojama, kad asmeninių kompiuterių pardavimas mažėja jau šeštus metus iš eilės ir pernai pasiekė mažiausią lygį nuo 2006-ųjų.
Kaip skelbia „Gartner“ analitikai, nuo 2011 m., kai buvo fiksuojamas didžiausias asmeninių kompiuterių pardavimas, per šešerius metus šis skaičius sumažėjo trečdaliu. Išmaniųjų telefonų pardavimas, kopdamas į viršų, jau senokai prasilenkė su asmeninių kompiuterių pardavimo kreive.
Visgi pastarąjį ketvirtį išmaniųjų telefonų pardavimas taip pat sulėtėjo. 2017 m. paskutinį ketvirtį išmaniųjų telefonų pardavimas pasaulyje sumažėjo 5,6 proc. To priežastimi įvardijama tai, kad vartotojai nustojo vaikytis naujausių telefonų modelių bei vis dažniau nusprendžia naudotis jau turimu įrenginiu ilgesnį laiką.
Praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį iš viso buvo parduota 408 mln. išmaniųjų telefonų, o per visus 2017-uosius – daugiau nei 1,5 mlrd. Palyginti su 2016 m., šis skaičius padidėjo 2,7 proc.
Ekspertai pripažįsta, kad šiuo metu išmanusis telefonas yra pats svarbiausias plataus vartojimo elektroninis prietaisas, todėl gamintojai vis daugiau investuoja būtent į mobiliųjų įrenginių gamybą bei su tuo susijusius mokslinius tyrimus.
Telefoną paverčia kompiuteriu
Prekyboje pasirodo su dirbtiniu intelektu. Papildomos technologijos, pavyzdžiui, virtualieji duomenų debesys, telefonų galimybes gerokai praplečia.
Šiandien jau yra galimybių išmanųjį telefoną naudoti vietoj visiems įprasto kompiuterio, tačiau tai nespėjo plačiai paplisti tiek vartotojų namuose, tiek įmonių darbo vietose.
Iki šiol yra sukurta keletas alternatyvų – hibridinių įrenginių – leidžiančių išmanųjį telefoną paversti kompiuteriu. Viena tokių – kompanijos „Microsoft“ sukurta technologija „Windows 10 Continuum“. Taip pat panašių gaminių yra pasiūliusi „Samsung“ („Dex“ platforma) bei „Remix Singularity“. Tačiau šios sistemos vis dar nėra prigijusios bei reikalauja daugiau patobulinimų.
„Samsung DeX“ jungčių stotelė Lietuvoje kainuoja apie 150 eurų. Tačiau prie jos galima prijungti tik minėto gamintojo „Galaxy S8“, „S8+“, „Note 8“ ar naujesnius įrenginius, o senesni ar kito gamintojo modeliai tam netinka. Be abejo, papildomai prie „Dex“ įrenginio reikia prijungti ir monitorių, pelę bei klaviatūrą.
„Prognozuojama, kad iki 2020-ųjų 40 proc. pasaulio gyventojų dirbs patys sau – vyraus laisvai samdomo darbo rinka. Todėl, ieškant geriausių sprendimų, „Samsung“ pasiūlė praktiškesnę alternatyvą nešiojamajam kompiuteriui – „Samsung Dex“. Tai prietaisas, į kurį įstačius naujausius „Samsung“ flagmanus, juos galima prijungti prie monitoriaus, klaviatūros ir pelės. Dar prieš ketverius metus telefoną į kompiuterį paversti galinti stotelė buvo tik sunkiai įgyvendinama idėja“, – teigė Simonas Skupas, „Samsung Electronics Baltics“ padalinio vadovas Lietuvoje.
Anot jo, ši technologija naudinga tiems, kurie dirba mobilų darbą ir biure praleidžia nedaug laiko, taip pat dirbantiems nuotoliniu būdu: „Dabar tokie žmonės, vos tik prireikus, gali pasiekti visus savo duomenis, ataskaitas ir programas, reikalingas darbams atlikti. Tai yra sprendimas, leidžiantis padidinti produktyvumą, neprisirišant prie nuolatinės darbo vietos biure, nes, esant poreikiui, galima lengvai savo išmanųjį paversti tradiciniu ir funkcionaliu kompiuteriu.“
„Windows 10 Continuum“ platforma veikia tik su „Windows 10“ operacinę sistemą turinčiais telefonais, kurie rinkoje nėra populiarūs, ir tai tampa tam tikra kliūtimi. „Android“ įrenginiams yra sukurta „Jide“ kompanijos platforma „Remix Singularity“. Ji yra alternatyva „Windows 10 Continuum“ sistemai, tik skirta telefonams su „Android“ operacine sistema. Visgi tai nėra „Google“ kompanijos kūrinys, o tik neoficialus „Android“ įrankis. „Apple“ kol kas nepasiūlė panašaus sprendimo tiems, kurie nori savo „iPhone“ paversti kompiuteriu. Tačiau sklinda kalbos, kad JAV technologijų milžinė prie šio projekto jau darbuojasi.
Problema paprasta
Alfa.lt kalbintas „Microsoft“ technologijų ekspertas Šarūnas Končius pripažįsta, kad įvairių pasvarstymų tiek apie kompiuterių, tiek telefonų ateitį yra, tačiau prie vienos bendros išvados kol kas nėra prieita. Anot eksperto, tarp telefono ir kompiuterio yra daug tarpinių variantų (planšetiniai ar hibridiniai kompiuteriai ir pan.), kurie šiandien yra parduodami rinkoje ir turi savo nišą. Visgi, Š. Končiaus teigimu, vartotojams reikia klaviatūros bei kitų įprasto kompiuterio elementų, ir tai leidžia abejoti, ar telefonas kada nors gali visiškai pakeisti kompiuterį.
„Norint iš telefono padaryti kompiuterį reikia prijungti klaviatūrą, didesnį ekraną, pelę ir t. t. Tad, jeigu žiūrėsime į mobilaus darbuotojo scenarijų, jam vis tiek kažkur reikėtų turėti tą klaviatūrą ir monitorių“, – svarstė „Microsoft“ atstovas. Todėl, anot jo, išmanieji telefonai hibridiniams sprendimams yra mažiau pritaikomi, o tam labiau praverčia hibridiniai kompiuteriai, kuriuos sudaro planšetė ir prijungiama klaviatūra.
Tiesa, kalbėdamas apie išmaniųjų telefonų galimybę pakeisti kompiuterius, Š. Končius įžvelgia priešingą aspektą – išnykti gali ne kompiuteris, bet telefonas.
„Norint, kad įvyktų tas pakeitimas, reikia žmonių šnekos atpažinimo: kad žmogus galėtų kalbėti ir nereiktų naudotis klaviatūra. Akivaizdu, kad tam reikėtų ir papildomų paslaugų iš debesies, kadangi telefonas yra kaip labai maža saugykla. Ir nors tas ryšys su debesimi jau dabar yra, bet tas integravimas turėtų būti dar ryškesnis. Aš labiau tikėčiau, kad tas įrenginys, kuris bus naudojamas ateityje, nebus telefonas. Jeigu mes pasieksime, kad užtektų kalbos atpažinimo, tai gali būti kažkas visai kitokio, o telefono nebeprireiks“, – kalbėjo ekspertas.
Kompiuteriai tampa panašūs į telefonus
„Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovas Yanfei Alfa.lt tvirtino matantis atvirkštinį procesą – kompiuteriai ėmė supanašėti su telefonais.
„Tiesą pasakius, manau, kad tendencija yra priešinga – kompiuteriai tampa vis panašesni į išmaniuosius telefonus. Augimas tradicinėje kompiuterių rinkoje mažėja. Šiandienos vartotojai nori puikaus dizaino ir nešiojamo, daugiafunkcio ir galingo kompiuterio. Kadangi dauguma kompiuteriu kuria turinį, jiems aktualu, kad jis atitiktų gyvenimo ritmą“, – pabrėžė „Huawei“ atstovas.
Yanfei teigimu, per keletą pastarųjų metų pastebima ir akivaizdi išmaniųjų telefonų transformacija – iš paprastos priemonės komunikacijai palaikyti išmanusis telefonas tapo vartotojo įvaizdžio ir asmenybės dalimi. Tačiau jis tvirtino nemanantis, jog vieną dieną telefonas gali visiškai pakeisti kompiuterį.
„Šiuo metu su tuo nesutikčiau. Rinka yra išsiskaidžiusi – kiekvienas prietaisas atlieka savo funkciją. Kalbant apie kompiuterius, stilius, produktyvumas, didelis ekranas, mažas svoris ir didelis našumas – štai kas svarbu šiuolaikiško turinio kūrėjams. Verta paminėti ir planšetinius kompiuterius – jų paklausa nemažėja dėl galimybės klausytis muzikos, žiūrėti filmus, žaisti žaidimus“, – kalbėjo „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovas.
Jis pridūrė, kad, net ir kalbant apie darbą biure, tokios galimybės telefonui pakeisti kompiuterį artimiausiu metu nematantis: „Nors išmanieji telefonai tapo neatskiriama mūsų kasdienybės dalimi, kompiuteriai ir toliau išliks itin svarbūs vartotojams.“
Tad nors internete galima rasti nemažai įžvalgų, kaip išmanieji telefonai pakeis kompiuterius, technologijų ekspertai visgi nedrįsta vieningai pripažinti, kad kompiuterių išnykimas yra neišvengiamas. Maža to, netgi keliamos versijos, kad ateityje užmarštin atguls būtent ne kompiuteriai, o išmanieji telefonai, kuriuos pakeis dar mobilesni ir intelektualesni įrenginiai.
