Iš pirmo žvilgsnio šis scenarijus skamba lyg paimtas iš fantastinio politinio trilerio, kuriame teroristinį organizacija ar priešiška valstybė nutraukia svarbiausias interneto „arterijas“, jungiančias žemynus. Pasaulis paskęsta chaose ir karuose dėl nutrūkusių komunikacijos linijų. Visgi reali grėsmė nėra tokia didelė, kaip atrodo, rašoma svetainėje „Wired“. 
Iš pirmo žvilgsnio šis scenarijus skamba lyg paimtas iš fantastinio politinio trilerio, kuriame teroristinį organizacija ar priešiška valstybė nutraukia svarbiausias interneto „arterijas“, jungiančias žemynus. Pasaulis paskęsta chaose ir karuose dėl nutrūkusių komunikacijos linijų. Visgi reali grėsmė nėra tokia didelė, kaip atrodo, rašoma svetainėje „Wired“.
Povandeniniai šviesolaidiniai kabeliai, kuriais skaitmeninė informacija siuva pirmyn atgal tarp žemynų ir atskirų valstybių, yra tarsi pasaulio nervų sistema. Dėka jos galime gyvai kalbėtis su savo draugais iš Amerikos, pirkti prekes iš Kinijos ar žiūrėti tiesioginę regbio rungtynių transliaciją iš Australijos. Tad nekeista, kad pastaraisiais metais ypač daug visuomenės dėmesio sulaukdavo JAV karinio laivyno atstovų perspėjimai apie tai, kad Rusijos povandeniniai laivai „šmirinėja“ ties šiais vandenynų dugne gulinčiais kabeliais. Praeitą gruodį vyriausiasis Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas Stuartas Peachas įspėjo, kad jei Rusija pažeistų šias linijas, tai būtų stiprus smūgis pasaulio ekonomikai.
Juliaus Kalinsko / „15min“ nuotr.
Nors mintis apie pasaulinį interneto išjungimą skamba grėsmingai, telekomunikacijų ekspertai ramina, kad realios pasekmės, Rusijai nukirtus povandeninius kabelius būtų ne tokios baisios. Niujorko universiteto profesorė Nicole Starosielski paskyrė šešerius metus pasaulio vandenynų dugne plytinčio interneto kabelių voratinklio tyrimams.
Jos nuomone, susirūpinimas dėl vienos ar kelių tokių linijų nutraukimo yra išpūstas – norint padaryti tikrą žalą visai sistemai, reikėtų ne tik žinoti, kur kirpti, bet ir gerokai pakarpyti skirtingose pasaulio vietose, kad paprasti internautai pajustų poveikį. Pirma, šių šviesolaidžių „pynių“ nutraukimai vyksta beveik kasdien – ekspertai spėja, kad kas kelios dienos yra nutraukiamas vienas iš 428 povandeninių interneto kabelių. Ir beveik visi incidentai būna netyčiniai ir netgi ne žmogaus sukelti.
Dažniausiai interneto „nervus“ gadina povandeniniai žemės drebėjimai, uolienų nuošliaužos ar laivų inkarai. Žinoma, tai nereiškia, kad žmonės negali tyčia suplėšyti šių kabelių – štai 2007-aisiais netoli Vietnamo pakrantės žvejai iš vandens ištraukė apie 43 kilometrus šviesolaidžio pynių ir tokiu būdu keliems mėnesiams sutrikdė šalies internetinį ryšį su pasauliu. Tiesa, Vietnamas nebuvo visiškai atkirstas nuo pasaulio, nes turėjo nutiestą dar vieną interneto kabelį kitoje vietoje.
Pastebėti, kad buvo nutrauktas interneto kabelis vakariečiams beveik neįmanoma, nes duomenų srautas automatiškai nukreipiamas kitomis „linijomis“. Dauguma pasaulio regionų – tokių kaip Europa, JAV ar Rytų Azija – yra sujungti daugybe povandeninių šviesolaidžių, tad norint padaryti rimtą žalą reikėtų kaip reikiant padirbėti. Šiame žemėlapyje galima pamatyti visas pasaulio žemynus jungiančias interneto linijas. Tad Rusijos povandeniniai laivai, nukapoję tuziną Atlanto vandenyno dugne gulinčių kabelių nepadarytų reikšmingos žalos. Net jei jiems pavyktų nukirsti visus šiame vandenyne esančius kabelius, internetas veiktų kaip veikęs – mat duomenys keliautų Ramiojo vandenyno dugne nutiestais kabeliais.
„Žinoma, internetas neveiktų visiškai sklandžiai, gal kai kur sulėtėtų, tačiau komunikacijos nenutrūktų tarp žemynų“, – sako Alanas Mauldinas, telekomunikacijų rinką tiriančios bendrovės „TeleGeography“ atstovas. Net jei kažkokiu būdu Rusijai pavyktų sukoordinuoti tokią ataką, kurios metu būtų nukirstos visos JAV su likusiu pasauliu jungiančios linijos, daugiau žalos patirtų likęs pasaulis, nes dauguma didžiųjų IT įmonių serverių fiziškai veikia JAV.
Be to, pasaulio vandenynuose nuolatos patruliuoja daugybė specializuotų laivų, pasirengusių bet kada sutaisyti nutrauktas jungtis. Tad Rusijos povandeniniai laivai turėtų ne tik karpyti kabelius, bet ir likti prie perkirptų vietų, kad galėtų nuginti atvykusius „meistrus“. Žinoma, kai kurios pasaulio vietos yra jautresnės tokiems „ivanams žirkliarankiams“ – pavyzdžiui, Afrika ar kai kurios Pietryčių Azijos valstybės turi mažiau tokių povandeninių jungčių, tad jas atkirsti nuo pasaulio būtų lengviau.
Štai pavyzdžiui, 2011 metais 75 metų Gruzijos gyventoja, ieškodama vario, kurį galėtų parduoti, nukirto požeminį interneto kabelį, jungiantį Armėniją per Gruziją su likusiu pasauliu. Armėnija penkias valandas buvo likusi „be ryšio“. Tokių gyvybiškai svarbių vietų yra ir daugiau pasaulyje, ypač kur plyti siauri vandens telkiniai, besiribojantys su kelių valstybių sienomis. Taip pat pasaulyje egzistuoja vietos, kuriose susipina tikras internetinis nervų mazgas – šios lokacijos yra padidintą riziką. Štai pavyzdžiui, nutraukus Egipto teritorijoje einančią šviesolaidžių giją, būtų išjungtas bent trečdalis pasaulinio internetinio tinklo. Tuo tarpu šiaurės Brazilijoje esantis Fortaleza miestas taip pat padidintos rizikos zonoje – nutraukus ten esančias Pietų ir Šiaurės Ameriką jungiančias linijas, Brazilija netektų ryšio su JAV.
