Lietuvoje Informacinių ir ryšio technologijų (IRT) sektorius augo dėl paslaugų eksporto, bet neaiškumų kelia keičiami tarptinklinio ryšio paslaugų tarifai, kurie gali sujudinti mobiliojo ryšio rinką. Tai gali reikšti ne tik naujų mokėjimo planų pasirodymą rinkoje, bet ir aukštesnes kainas.
2017 m. ypač svarbus įvykis IRT rinkai – naikinami Europos Sąjungoje buvę tarptinklinio ryšio mokesčiai, kurie taikomi naudojantis ryšio operatorių paslaugomis kitose šalyse. Nors tai ženkliai sumažins kainas keliaujantiems vartotojams, tačiau Lietuvoje veikiantys ir mažiausias kainas Europos Sąjungoje taikantys operatoriai, suteikdami galimybę naudotis tarptinklinio ryšio paslaugomis pagal ES reguliavimą, patirs nuostolių.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis
„Palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvos mobiliojo ryšio tinklas išsiskiria ne tik inovatyvumu, bet ir mažomis kainomis. Būtent pastarasis veiksnys atnešė sumaištį į mobiliojo ryšio rinką, kadangi patvirtintos didmeninės kainos – kelis kartus didesnės, nei kainos, kuriomis mobiliuoju ryšiu naudojasi Lietuvos gyventojai. Ir nors Ryšių reguliavimo tarnyba priėmė sprendimą, kuriuo suteikė teisę mobiliojo ryšio operatoriams taikyti papildomus mokesčius tarptinklinio ryšio paslaugų tarifams, tačiau šių priemokų nepakanka, kad būtų padengiamos visos operatorių išlaidos“, – teigia „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka.
Jis sako, kad jau yra pavyzdžių, kai mobiliojo ryšio operatoriai Lietuvoje nevykstantiems į užsienį siūlo kiek kitokius mokėjimo planus, o kitose valstybėse fiksuota ir kainų pakėlimo atvejų.
Pasak jo, tai gali įvykti ir Lietuvoje.
Kai kalbama apie naujus planus, pasak P. Vertelkos, svarbus „Bitės“ pavyzdys, kai atskiriami planai tiems, kurie mobiliuoju ryšiu naudojasi užsienyje ir tie, kurie ryšiu naudojasi Lietuvoje.
DELFI primena, kad Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) priėmė sprendimą, kuriuo suteikė teisę „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ taikyti papildomus mokesčius naujiems tarptinklinio ryšio paslaugų (angl. roaming) tarifams, visoje Europos Sąjungoje įsigaliosiantiems nuo 2017 m. birželio 15 d.
Sprendimo metu patvirtintomis priemokomis nebuvo patenkintos telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“, nes nurodė, kad šios priemokos palieka naująjį reguliavimą joms nuostolingu. Įmonė „Telia“ sprendimą sveikino.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas numato, kad nuo 2017 m. birželio 15 d. panaikinami tarptinklinio ryšio užmokesčiai už tarptinklinio ryšio paslaugas Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, žmonės užsienyje už mobilaus ryšio paslaugas turėtų mokėti tiek pat, kiek ir namie.
Lietuvos atveju problema iškyla dėl to, kad kainos Lietuvoje yra mažesnės nei nustatytos naujosios kainų lubos ES ir dėl to vietos rinkoje veikiantys operatoriai patirtų nuostolių už ryšį mokėdami kitų šalių ryšio tiekėjams daugiau nei gaudami iš klientų. Reglamentas numato galimybę tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui ir toliau taikyti papildomus mokesčius, tačiau tik tuo atveju, kai mažmeninė kaina nepadengia tarptinklinio ryšio sąnaudų (įskaitant didmenines kainas, mokamas kitų šalių operatoriams).
RRT, gavusi telekomunikacijos bendrovių prašymus dėl galimybės taikyti papildomus mokesčius ir įvertinusi jų atitiktį Reglamento ir Europos Komisijos įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatoms, patvirtino šiems paslaugų teikėjams tokią teisę.
Kaip keisis kainos Europos Parlamento sprendime numatyta, kad didmeninės kainos negalės viršyti 3,2 cento už minutę pokalbio ir 1 cento už SMS žinutę. 1 GB duomenų iš pradžių galės būti įkainotos iki 7,7 euro, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – ne daugiau kaip 2,5 euro.
Dabar Lietuvos mobiliojo ryšio klientams vienas MB interneto, pavyzdžiui, Lenkijoje kainuoja 0,0605 euro, tad 1 GB kainuotų 61,95 eurus.
Įsigaliojus naujiems tarifams ir pritaikius papildomų mokesčių didžiausią galimą tarifą, Lietuvos operatorių klientai užsienyje mokės gerokai mažiau, nei dabar, tačiau ne tiek mažai, kiek būtų mokėję, jei išimties nebūtų.
Antra vertus, tikėtina, kad susidarę nuostoliai, jei išimtis nebūtų taikoma, atsidurtų pakoreguotose kainose klientams. Pavyzdžiui, jei asmuo, turintis planą su 3 GB už 11,3 euro šiuos duomenis išnaudotų Lenkijoje, papildomai jis galėtų gauti papildomą dar 12 eurų sąskaitą, jei operatorius apsispręstų taikyti maksimalią priemoką.
Pajamos augo
Per metus, 2016 m. palyginti su 2015 m., Lietuvos IRT sektorius augo kiek daugiau nei 5 proc., vertinant jo pajamas, kalbėjo P. Vertelka.
Tai lėmė didėjančios šių paslaugų eksporto apimtys, nors vietinė informacinių ryšių technologijų rinka pernai nežymiai susitraukė. IRT sektoriaus įmonės planuoja, kad pajamos iš eksporto augs ir šiemet.
„IRT sektoriaus pajamos auga 5 metus iš eilės. Nors didžiausią pajamų dalį ir toliau sudaro vidaus rinkos pajamos, kurios pernai šiek tiek sumažėjo, bendrą pajamų didėjimą paskatino 46 proc. šoktelėjęs IT paslaugų eksportas“, – sakė P. Vertelka.
Augančias pajamas įmonės planuoja investuoti į naujų darbuotojų samdymą ir atlyginimų kėlimą – daugiau darbuotojų planuoja pasamdyti 59 proc. įmonių, o didinti vidutinį darbo užmokestį – 72 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių. Įmonių plėtrą ir darbuotojų augimą per artimiausius 3 metus planuoja net 95 proc. Lietuvos įmonių.
Pagal skaitmeninės pažangos indeksą Lietuva užima 13-ą vietą ir lenkia Europos Sąjungos vidurkį, šalis dar turi neišnaudotų resursų kalbant apie žmogiškąjį kapitalą tiek kalbant apie vartotojus, tiek apie IT specialistus.