Iš pradžių palankiai vertintas siūlymas registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles šiuo metu sulaukia nemažai ne tik verslo atstovų, bet ir Seimo narių kritikos. Trečiadienį SIM kortelių registracijos klausimas diskutuotas Seimo Ekonomikos komitete, kuris yra pagrindinis svarstant SIM kortelių registravimo idėją.
Iš pradžių palankiai vertintas siūlymas registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles šiuo metu sulaukia nemažai ne tik verslo atstovų, bet ir Seimo narių kritikos. Trečiadienį SIM kortelių registracijos klausimas diskutuotas Seimo Ekonomikos komitete, kuris yra pagrindinis svarstant SIM kortelių registravimo idėją.
Lietuvoje veikiantys didieji mobiliojo ryšio operatoriai tokį valdžios sprendimą pasitinka skirtingai. Visų pirma, keliamas klausimas, ar tokios priemonės duotų naudos.
„Praėjusių metų pasaulinė GSM asociacija parengė ataskaitą, kur teigiama, kad SIM kortelių registravimas neturi jokio tiesioginio poveikio nusikalstamumui. Statistika yra nulinė“, – teigė „Tele2“ komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas.
Jam antrino „Bitės“ atstovas Vitalijus Kirvaitis, kuris taip pat pabrėžė, kad nėra jokių įrodymų dėl tokios priemonės efektyvumo.
„2012 metais šis klausimas buvo išnagrinėtas Europos Sąjungos institucijose ir buvo prieita prie išvados, kad nėra įrodymų, jog tai efektyvi priemonė tikslui pasiekti. Dėl šios priežasties buvo palikta pačioms ES valstybės pasirinkti, kas nori tokį reguliavimą įsivesti, kas ne. Akivaizdus pavyzdys, kad, įsigilinus į šią problemą, nėra vieningos išvados, kad tai padeda pasiekti norimus tikslus“, – sakė V. Kirvaitis.
Operatoriai Ekonomikos komiteto nariams pateikė ir preliminarias išlaidas, kiek visa tai kainuotų, jei visgi tektų registruoti išankstines SIM korteles.
„Registravimą palaikom, bet jei registruojame, tai viską, nes vis tiek tai kainuos tiek pat. „Skaičiavom, kad „Telia“ klientų registravimas kainuotų nuo 400 iki 900 tūkst. eurų. Didžiausi kaštai būtų IT sistemų parengimas, žmonių paruošimas, taip pat aptarnavimo taškų. Mes galvojome, kad būtų galima registruoti ir kolonėlėse, ir prekybos centruose“, – sakė „Telia Lietuva“ atstovas Vytautas Bučinskas.
Tiesa, „Telia“ Lietuva turi mažiausiai išankstinio mokėjimo kortelių klientų (290 tūkst.). Pavyzdžiui, „Tele2“ tokių klientų turi tris kartus daugiau – 900 tūkst., todėl jų kaštai siektų milijonus.
„Mūsų kaštai būtų daug didesni, skaičiuojam, kad tai sieks apie 8 milijonus eurų. Tikrai bus žmonių, pas kuriuos reikės atvažiuoti į namus, taip pat organizuoti viešinimo kampaniją, o kur dar padaryti registraciją – ar tikrai kaimo parduotuvėlė investuos, kad būtų galima joje atlikti registravimą. Iš ten paprasčiausiai dings išankstinio mokėjimo kortelės ir žmogui teks važiuoti į didesnį miestą, kur bus teikiamos tokios paslaugos. Visa tai kainuoja. Dėl to kentės konkurencija ir didės paslaugų kaina“, – sakė A. Baranauskas.
Panašu, kad tokie argumentai įtikino Seimo Ekonomikos komiteto narius, kurie pradėjo abejoti, ar tikrai verta griebtis drastiškų priemonių.
„Internete radau, kad išmetama šimtai europietiškų puslapių, kuriuose galima urmu prisipirkti išankstinio mokėjimų SIM kortelių, visa tai yra legalu. Akivaizdu, kad nusikaltėliai kaip buvo, taip ir liks, tiesiog jie kitais instrumentais toliau plėtos savo nusikalstamą veiką. Galime imtis priemonių, kad visuomenė būtų saugi, tačiau nedarykime imitacinių priemonių, kurios yra jau stipriai atsilikusios, palyginus, kaip pažengusios technologijos.
Būsiu griežtai prieš tai, nes tai (SIM kortelių registravimas) yra imitavimas veikos be jokių normalių argumentų“, – sakė Ekonomikos komiteto narys Gabrielius Landsbergis.
Jam pritarė ir kiti Ekonomikos komiteto nariai – Artūras Skardžius pareiškė, kad reikalinga atlikti naudos kaštų analizę, o Jurgis Razma siūlė kreiptis į naująją Vyriausybę, kuri objektyviai įvertintų šiuos tikslus ir pateiktų savo išvadas.
Tokios Seimo narių abejonės nustebino komiteto posėdyje dalyvavusius policijos atstovus.
„Šias pataisas reiktų priimti, nes tai padėtų išaiškinti, sumažinti nusikalstamų veikų skaičių, kad padėtų, tai faktas. Tai leistų per kuo trumpesnį laiką išaiškinti žmogų. Kol kas nė vieno padaryto nusikaltimo nėra padaryta su registruota kortele. Klausimas, ar nori valstybė sustiprinti saugumą, ar ne“, – sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) vadovas Rolandas Kiškis.
Galiausiai nustebino posėdyje dalyvavusi Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė, kurios teigimu, pagyvenę žmonės prašo neregistruoti išankstinio mokėjimo SIM kortelių.
„Eina pas mane pagyvenę žmonės būriais ir verkia, kaip tam senukui iš rajono reiks registruoti tą kortelę. Kelionė kainuoja, sakykim, 7–8 eurai. Prie mūsų pensijos, kuri siekia apie 200 eurų, tai tokių pinigų užtektų pragyventi tris dienas, o dabar reikėtų išleisti kažkokiai registracijai, kelionei, laukimui. Kiek pripirkta visko kalėjimuose – niekas neveikia. Tikrai nereikia tokio dalyko“, – teigė G. Makaravičienė.
Tokie senjorų pareiškimai gana nustebino, nes būtent jie yra pažeidžiamiausia grupė, kuriems skambina telefoniniai sukčiai.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius pripažino, kad idėją registruoti išankstines mokėjimo SIM korteles reiktų peržvelgti iš naujo.
„Matau, kad gali būti sprendimas ne vien tik registruojant SIM korteles. Daryti vien tik tam, kad daryti, kai neaišku, kokia būtų tikroji grąžą, manau, turime dar pasitarti. Idėja gal atrodė iš pradžių graži, bet kyla daug klausimų“, – apibendrino komiteto pirmininkas.
