Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete svarstomas privalomo SIM kortelių registravimo klausimas. Komiteto nariai nutarė, kad dėl šio pasiūlymo reikia padaryti pertrauką. Tai reiškia, kad sprendimo dėl šio klausimo gali tekti palaukti ilgiau.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete svarstomas privalomo SIM kortelių registravimo klausimas. Komiteto nariai nutarė, kad dėl šio pasiūlymo reikia padaryti pertrauką. Tai reiškia, kad sprendimo dėl šio klausimo gali tekti palaukti ilgiau.
Kriminalinės policijos atstovai komiteto nariams kalbėjo, kad neturint informacijos apie išankstinio mokėjimo kortelių savininkus yra sudėtinga greitai išaiškinti ir nustatyti galimai nusikalstamą veiką atlikusius asmenis. Dar viena iškelta problema – terorizmo prevencija, tačiau Seimo narys Arvydas Anušauskas tokį argumentą ginčijo.
© DELFI / Kiril Čachovskij
„Teroristai neregistruos SIM kortelių, veikiausiai jie su telefonu jas pagrobs, tad tai – ne argumentas. Jeigu Švedijoje pagrobė sunkvežimį, mes gi neuždrausime sunkvežimiams važinėti“, – kalbėjo A. Anušauskas. Kriminalinės policijos teigimu, siekiama patobulinti išankstinių kortelių įsigijimą ir tai neturėtų papildomai kainuoti, nes pati paslauga nepasikeis. Vienas iš pateiktų pasiūlymų – registruoti tik naujai parduodamas korteles.
Tam prieštaravo Seimo narys Dainius Gaižauskas, kuris nesutiko su nuomone, kad su jau parduotomis kortelėmis nusikalstamos veikos nedaromos, tad reikėtų užregistruoti ir jas. Seime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Kriminalinės policijos, „Telia“ atstovai, lobistai. „Telia“ skaičiavimu, jau išduotų kortelių registravimas bendrovei kainuos apie 0,5 mln. eurų. Komiteto nariai dėl šio klausimo nutarė pasitarti, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kai kurios išankstinio mokėjimo kortelės turi ribotą galiojimo laiką, tad į tai turėtų būti atsižvelgiama suteikiant pereinamąjį laikotarpį.
Seimo narys Juozas Olekas siūlė nustatyti, kad saugumo prasme šis pasiūlymas nekenkia, tačiau A. Anušauskas ginčijo, kad kitos šalys su tokiais iššūkiais susidūrė ir anksčiau, tad argumentacija dėl didesnio saugumo – silpnoka. Kitas diskusijos metu pateiktas pasiūlymas – numatyti trumpesnį išankstinio mokėjimo kortelių galiojimą, ne 3 metus, o, pavyzdžiui, 6 mėnesius.
Galiausiai pasiūlyta šiuo klausimu daryti pertrauką ir kviesti žvalgybos atstovų, kiek naudos duotų SIM kortelių registravimas. Šiuo klausimu papildomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskelbė pertrauką.
Anksčiau buvo pritarta
Seime anksčiau po pateikimo buvo pritarta pataisoms, kurios įpareigotų registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. DELFI skelbė, kad šis sprendimas gali pabranginti mobiliojo ryšio paslaugas. Projektą dar vertins Seimo Ekonomikos komitetas, o plenariniame posėdyje siūlymas toliau bus svarstomas balandžio pabaigoje. Iniciatyvos autorė Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad išankstinio apmokėjimo kortelių registravimas padėtų kovoti su telefoniniais sukčiais. Šiuo metu operatoriai privalo registruoti tik fiksuoto ar mobiliojo ryšio abonentų duomenis.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per metus pasinaudojant mobiliaisiais telefonais padaroma apie 300 nusikalstamų veikų, o jų turtinė žala per metus vidutiniškai siekia 242 tūkst. eurų. Pataisomis numatoma, kad duomenis apie paslaugos gavėjų buvimo vietą, taip pat asmenų telefono numerius, operatoriai turėtų nedelsiant pateikti kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kurios aiškinasi sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Vyriausybės paskirta institucija galėtų mobiliojo ryšio operatoriams ir interneto tiekėjams nurodyti nedelsiant nutraukti paslaugų teikimą ar blokuoti skambučius tam tikrais numeriais asmenims, jei jie įtariami sukčiavimu. Beje, ministerija numato, kad tokie asmenys elektroniniu būdu būtų informuojami apie paslaugų nutraukimą. Institucijos, prašydamos operatorių atlikti visus minėtus veiksmus, vadovautųsi patvirtintu „ribotinų veiksmų“, t. y. daromų nusikaltimų sąrašu.
Mobiliojo ryšio bendrovės iš esmės sutinka su siūlomu reguliavimu, bet dalis Lietuvoje veikiančių operatorių sako, kad išlaidas, kurias jie patirtų dėl naujosios tvarkos, turi kompensuoti valstybė. Pataisos dėl išankstinio apmokėjimo SIM kortelių registravimo įsigaliotų nuo 2018 metų liepos 1 dienos.
Ryšių reguliavimo tarnybos naujausiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1,6 mln. išankstinio mokėjimo abonentų. Didžioji dalis jų – 57 proc. – naudojasi „Tele2“ tinklu, dar 23 proc. – „Bitės“, o 21 proc. – „Telia“. DELFI skelbė, kad Vyriausybei paskelbus sąrašą teisės aktų projektų, kuriuos siūloma įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, susirūpinti turėtų naudojantys išankstinio mokėjimo SIM korteles. Norima įpareigoti judriojo ryšio operatorius ne tik registruoti visus šia paslauga besinaudojančius, bet ir teikti vietos nustatymo duomenis teisėsaugos institucijoms realiu laiku be abonento ar naudotojo sutikimo.
Maža to, siūloma, kad nuo šiol Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę diktuoti, kam nutraukti elektroninio ryšio paslaugų tiekimą, o kam blokuoti įeinančius skambučius. Dalis mobiliojo ryšio operatorių teigia, kad šis sprendimas vartotojams bus nenaudingas – paslaugos brangs. Kiti teigia, kad šis sprendimas kainų niekaip nepaveiks.
