Kam laukti 5G, jei daiktų internetas įmanomas ir su jau pasirodžiusiais naujais LTE standartais? Vienas iš didžiausių proveržių, žadamų su 5-ios kartos mobiliojo ryšio technologijos 5G pasirodymu, – tai galimybė visiškai kitaip susieti begalę nedidelių mažai energijos eikvojančių internetu sąveikaujančių (IoT) įrenginių, dar vadinamų daiktų internetu.
Bet rinkoje jau pristatyti du nauji su daiktų internetu suderinami LTE standartai. Entuziastingai specialistų sutikti standartai – tai pernai metais sukurti LTE-M ir NB-IoT. Kaip rašoma svetainėje pcworld.com, jiems tikrai bus skirtas deramas dėmesys per kitą savaitę vyksiančią pasaulinę mobiliųjų technologijų parodą „Mobile World Congress“, kurioje turėsime progos susipažinti su įvairiausiomis būsimos kartos mobiliojo ryšio galimybėmis ir tinklų kūrimo priemonėmis, sudrebinsiančiomis rinką tik 2020-aisiais.
© DELFI / Andrius Ufartas
Kadangi populiariausi ryšio operatoriai jau naujina naudojamus LTE standartus į daiktų internetą palaikančias versijas, vis daugiau įmonių galės pasiekti veikiančius LPWAN (mažų energijos sąnaudų teritorinius) tinklus iš tų vietų, kuriose bus eksploatuojamas daiktų internetas. Įsidėmėtina, kad naująsias technologijas kai kurios įmonės gali įsigyti jau dabar. Ši galimybė suteikia progą palyginti skirtingus tinklus. „Reikalai tiek pasistūmėjo į priekį, kad jau galima atlikti gana tikslius palyginimus ir kalbėtis su operatoriais apie naudojamus tinklo planus“, – sakė „Ovum“ analitikas Darylas Schoolaras.
Įmonės, norinčios sukurti tam tikru atstumu vienas nuo kito nutolusių objektų tinklą, dažnai neturi vietos arba energijos šaltinių, leidžiančių įvairiose vietose naudoti mobiliuosius įrenginius. Gana ilgai vienos įmonės naudojosi specialiaisiais konkrečiai sričiai pritaikytais tinklais, o kitos – už LTE pigesne ir mažiau energijos reikalaujančia 2G technologija.
Kadangi senesni mobiliojo ryšio tinklai nebeveikia, į sceną įžengė vien daiktų internetui skirtos technologijos. Tai kur kas daugiau nei išplėtotos paskirties mobiliosios sistemos. Jei jos veiks, kaip numatyta, naudotojai tikrai neliks nuvilti. Pirmosios kregždės šioje srityje – tai tokie startuoliai kaip „Sigfox“ ar „Ingenu“. Jų pėdomis pasuko ir ryšio bei paslaugų teikėjai, naudojantys LoRaWAN platformą, kurią įmonės gali įsidiegti savarankiškai. Vis dėlto nuo LTE ryšio standarto pasirodymo, viskas ėmė iš esmės ir negrįžtamai keistis. Nors populiariausi telekomunikacijų operatoriai jau naudoja LoRaWAN, tikimasi, kad naujos LTE versijos sutrauks į rinką gerokai daugiau stambų operatorių.
JAV telekomunikacijų bendrovės AT&T atstovai šį mėnesį pranešė savo planus metų viduryje pasiūlyti LTE-M standartą vietoj naudojamo LTE. Prancūzijos bendrovė „Orange“ ir Pietų Korėjos „SK Telecom“ taip pat siekia pereiti prie LTE-M. Tokios telekomunikacijų bendrovės kaip „Vodafone“, „Telefonica“, „Deutsche Telekom“ ir kiti telekomunikacinių paslaugų teikėjai planuoja pradėti taikyti mažai energijos eikvojančią NB-IoT sistemą.
D. Schoolaras mano, kad per porą ateinančių metų, kol bus pereita abiejų technologijų, telekomunikacijos turėtų pasiekti visas pagrindinės pasaulio didmiesčių teritorijas. Panašu, kad NB-IoT labiau išpopuliarės Europoje, o LTE-M – JAV, tačiau prognozuoti dar anksti, mano „Tolaga Research“ analitikas Philas Marshallas.
Operatoriai turės tam tikrą pranašumą plėsdami paslaugų teikimo teritoriją, nes jiems neteks kurti visiškai naujo tinklo, mat beveik visas naujos sistemos funkcijas galima įdiegti naujinant programinės įrangos versiją. Pati technologija taip pat turi įtakos pasiekiamumo aprėpčiai: kaimo vietovėse signalai gali būti perduodami net 300 km atstumu.
LTE-M yra sparčiausiai veikiantis mobiliojo ryšio standartas, leidžiantis perduoti signalus megabito greičiu ir palaikantis mobiliuosius įrenginius. NB-IoT technologija yra lėtesnė – maždaug 250 Kbps spartos, bet taupiau naudoja akumuliatoriaus energiją. Abi technologijos užtikrina didesnę aprėptį nei įprastas LTE standartas, be to, įgalina efektyvesnį signalų perdavimą per sienas ir pastatų perdangas.