Prieš dešimt metų, 2007 m. sausio 9 d., „Apple“ bendrovės vadovas Steve'as Jobsas žengė ant scenos. Tuomet dar mažai kas nujautė, kad netrukus seksianti jo prezentacija bus viena svarbiausių prezentacijų technologijų istorijoje.
Prieš dešimt metų, 2007 m. sausio 9 d., „Apple“ bendrovės vadovas Steve'as Jobsas žengė ant scenos. Tuomet dar mažai kas nujautė, kad netrukus seksianti jo prezentacija bus viena svarbiausių prezentacijų technologijų istorijoje.
Savo kalbos metu S. Jobsas pareiškė, kad „Apple“ netrukus pristatys naują „iPod“ modelį su dideliu lietimui jautriu ekranu, revoliucinį mobilųjį telefoną ir naują prietaisą interneto naršymui. Tačiau jis kalbėjo ne apie tris produktus. Jis kalbėjo apie vieną, apimantį viską. Tai buvo „iPhone“.
Pixabay.com nuotr.
Kaip prasidėjo „iPhone“ istorija?
Telefono „iPhone“ istorijos pradžia galima laikyti 2004 m. „Apple“ tuo metu daug kas siūlė žengti į delninių kompiuterių rinką, tačiau S. Jobsas abejojo šių kompiuterių perspektyvomis. Jis manė, kad mobilieji telefonai ateityje bus plačiai naudojami ne tik skambinimui, bet ir informacijos ieškojimui bei kitoms funkcijoms bei kad bendrovė turėtų atkreipti dėmesį būtent į naujos kartos mobiliojo telefono su daug funkcijų kūrimą.
Pirmasis „Apple“ žingsnis į telefonų rinką buvo bendradarbiavimas su „Motorola“, kurio rezultatas buvo 2005 m. dienos šviesą išvydęs „Motorola ROKR E1“. Šis telefonas naudojo „iTunes“, juo buvo galima siųstis muziką.
Tačiau apskritai šis telefonas buvo vertinamas gana prastai ir nebuvo populiarus. S. Jobsas manė, kad būtent būtinybė bendradarbiauti su kitu gamintoju neleido „Apple“ sukurti išties gero telefono.
2005 m. daugiau negu 1000 „Apple“ darbuotojų pradėjo dirbti su „Project Purple 2“ – tuomet labai įslaptintu projektu, kuriuo siekta sukurti būtent išmanųjį telefoną su lietimui jautriu ekranu ir daug funkcijų.
Po dvejų metų darbo gimė „iPhone“. 2007 m. sausio 9 d. S. Jobsas tarptautinėje „Apple“ konferencijoje pristatė naująjį telefoną. Įdomu tai, kad tuo metu jo programinėje įrangoje dar buvo nemažai klaidų – S. Jobsas turėjo būti labai atsargus ir pristatymo metu visus veiksmus daryti tam tikra tvarka, antraip telefonas būtų tiesiog „pakibęs“. Tačiau pristatymas sužavėjo daug žmonių. Legenda gimė.
Kuo „iPhone“ skyrėsi nuo kitų telefonų?
Pristatymo metu S. Jobsas sukritikavo realiais mygtukais paremtą klaviatūrą – tokią, kuri buvo įprasta to meto prabangiausiuose „BlackBerry“ ar „Motorola“ telefonuose. Tada jis pristatė lietimui jautrų „iPhone“ ekraną ir pareiškė kad šis yra daug geresnis.
Oficialus „Apple“ pranešimas tada teigė: „Mes visi gimstame su pačiu geriausiu valdymui skirtu prietaisu – pirštais. „iPhone“ leidžia pasitelkti pirštus, sukurdama labiausiai revoliucinę vartotojo sąsajos technologiją nuo pelės atsiradimo.“
Dabar tai atrodo įprasta, tačiau tada tai atrodė kaip mokslinės fantastikos filmas. Tuomet lietimui jautrūs ekranai sutinkami buvo gana retai. O ir tie ekranai, kurie egzistavo, dažniausiai nebūdavo itin jautrūs – norint jais naudotis, dar reikėdavo specialaus pieštuko, kuris būdavo parduodamas kartu su telefonu. S. Jobsui tai nepatiko: jam atrodė, kad norint naudotis lietimui jautriu ekranu turėtų užtekti pirštų.
Be to, prieš pasirodant „iPhone“, tokie telefonų gamintojai kaip „Nokia“ ar „Motorola“ technologinėms inovacijoms neskyrė pernelyg didelio dėmesio. Buvo įprasta, kad visi gamintojai siūlo dešimtis skirtingų modelių, orientuotų į skirtingas auditorijas – verslo, kasdienių vartotojų, norinčių sutaupyti vartotojų ir taip toliau.
Jie pasižymėdavo skirtingomis funkcijomis: pavyzdžiui, verslui skirti telefonai dažnai buvo reklamuojami kaip „solidūs“ ir „stilingi“, pasižymėdavo ilgu baterijos gyvavimo laiku, tačiau juose nebūdavo kamerų ar galimybės klausytis muzikos ir žaisti žaidimų. „Apple“ nutarė žengti priešingu keliu – pasiūlyti vieną universalų produktą, kuris, nors ir kainuotų gana daug, tiktų visiems.
Be to, to meto išmaniuosiuose telefonuose vyravusios operacinės sistemos – „Symbian“, „BlackBerry OS“ ar „Windows Mobile“ – nebuvo kuriamos taip, kad galėtų atlikti daugiau negu pagrindines funkcijas. Šių operacinių sistemų kūrėjai nesirūpino tuo, kad aplikacijas joms kurti būtų kuo paprasčiau. Dėl aplikacijų kūrimo sudėtingumo ir problemų jas pritaikant skirtingiems modeliams šios operacinės sistemos taip niekada ir netapo patrauklios programėlių kūrėjams, skirtingai negu „iPhone“.
Greitai po pristatymo naujasis „iPhone“ susilaukė nemažai konkurentų kritikos, nes jiems atrodė, kad „Apple“ orientacija į dizainą ir patogumą, mažiau dėmesio skiriant techniniams parametrams, nesusilauks sėkmės.
Pavyzdžiui, „Microsoft“ vadovas Steve'as Ballmeris pareiškė, kad rinkoje egzistuojant ir 100 dolerių kainuojantiems telefonams, gerokai daugiau kainuojantys pirmieji „iPhone“ niekada netaps populiarūs. RIM bendrovės, gaminusios „BlackBerry“, vadovas Mike'as Lazaridis savo ruožtu teigė, kad „Apple“ sprendimas aukoti funkcionalumą dėl dizaino vartotojų nesužavės.
Tačiau jie ir kiti kritikai klydo. 2007 m. birželio 29 d. „Apple“ 14 valandą dienos vietos laiku uždarė visas savo parduotuves, kad pasiruoštų 18 valandą prasidėsiančiai prekybai naujuoju telefonu. Prie parduotuvių nusidriekė eilės. Nepaisant aukštos telefonų kainos (499 doleriai už 4 GB modelį ir 599 už 8 GB modelį) jie buvo tiesiog šluote šluojami nuo lentynų. Žiniasklaida dėl kilusio ažiotažo netgi pakrikštijo „iPhone“ „Jėzaus telefonu“. Daug parduotuvių nakčiai samdė papildomą apsaugą, kad išvengtų plėšimų.
Pirmasis „iPhone“ neturėjo daugelio tada telefonams įprastų dalykų – ne tik klaviatūros. Jame nebuvo GPS įrenginio. Jis neturėjo išimamos baterijos. Trūko ir kitų tada išmaniesiems telefonams jau įprastų dalykų – tarkime, teksto redagavimui skirtos programos ar SD kortelių palaikymo. Tačiau pirkėjų tai neišgąsdino. Netrukus po „iPhone“ pasirodymo daugelio iki tol „aukštos klasės“ telefonais laikytų ir į verslą orientuotų modelių pardavimai pradėjo smukti. Tai pajuto tiek „BlackBerry“, tiek „Nokia“.
Link naujos kovos – „Apple“ prieš „Google“
„Apple“ neužmigo ant laurų. 2008 m. birželio 29 d. bendrovė pristatė antros kartos „iPhone“ telefoną – „iPhone 3G“. Daugeliu techninių savybių telefonas buvo panašus į pirmtaką, tačiau jame atsirado 3G ryšio galimybė, GPS imtuvas. O dar svarbiau buvo tai, kad kartu su telefonu debiutavo ir „Appstore“ – parduotuvė, kurioje visi norintys galėjo pardavinėti savo sukurtas „iPhone“ skirtas programas.
Be to, „iPhone 3G“ kainavo beveik perpus pigiau. Taip „Apple“ siekė pritraukti vartotojus, kurie žavėjosi ir pirmuoju „iPhone“, bet kuriems jo kaina neatrodė įkandama.
Kainos kritimas kartu su „Appstore“ atsiradimu lėmė, kad „iPhone“ tapo išties masiniu produktu. Tuo tarpu konkurentų 2008 m. išleisti modeliai buvo panašūs į ankstesnių metų modelių – jie vis dar nesuprato, kad jau tuoj išmaniųjų telefonų pasaulis pasikeis negrįžtamai.
Tik „Google“ buvo įžvalgesnė. Tuo metu „Google“ kaip tik vystė savo operacinę sistemą „Android“. Supratusi, kad būtent liečiamais ekranais paremti ir atviri įvairių kūrėjų programoms telefonai yra šios srities ateities, „Google“ ėmėsi reikšmingai koreguoti savo operacinę sistemą, kad ji būtų mažiau panaši į iki tol pirmavusias „Windows Mobile“ ir „Symbian“ ir labiau panaši į „iPhone“ veikiančią sistemą.
Būtent tai lėmė, kad konkurenciją tarp gamintojų („Nokia“, „Motorola“, BlackBerry“ ir t. t.) vėliau reikšmingai transformavo konkurencija tarp operacinių sistemų. Išmaniųjų telefonų pasaulis pasikeitė.
