Nemokamą Wi-Fi ryšį Lietuvoje teikia daug kavinių ar degalinių, bet tos stotelės yra be slaptažodžių, vadinasi, duomenys, kurie keliauja iš mūsų telefonų ir kompiuterių, lengvai pasiekiami kitiems, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas Linas Butėnas. 
Nemokamą Wi-Fi ryšį Lietuvoje teikia daug kavinių ar degalinių, bet tos stotelės yra be slaptažodžių, vadinasi, duomenys, kurie keliauja iš mūsų telefonų ir kompiuterių, lengvai pasiekiami kitiems, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas Linas Butėnas. „Be to, pirmiausia reikia pasirūpinti bevielio tinklo saugumu namie, nes yra žmonių, kurie bevielį tinklą naudoja be slaptažodžių, dėl ko kyla dar didesnė grėsmė“, – pabrėžia jis.
– Kalbant apie internetą, jo pasiekiamumą ir bevielį ryšį, Lietuvos vardas dažnai minimas kaip pažangios šalies. Kaip būtų galima įvertinti mūsų šalies inovatyvumą šioje srityje?
– Lietuva pagal interneto ryšio prieinamumą ir interneto greičio galimybes tikrai viena pirmaujančių pasaulyje. Nuvažiavę kažkur kitur, dažnai lietuviai patys nustemba, kad namie yra geriau nei užsienyje. Bet kartu čia prisideda daugelis dalykų. Pavyzdžiui, interneto tiekėjai, įvedę internetą, žmonėms dažniausiai suteikia bevielį maršruto parinktuvą, Wi-Fi prieigą, kad prie interneto galėtų prisijungti iš karto daug įrenginių: kompiuteris, telefonas, planšetinis kompiuteris, televizorius. Tačiau, kuo daugiau įrenginių, tuo interneto greitis namie lėtėja.
– Bevielis internetas suteikia galimybę prisijungti prie tinklo bet kur. Bet, kaip ir daugelyje sričių, kyla ir pavojų. Kokie jie?
– Lietuvoje nemažai kavinių, degalinių turi bevielio ryšio stoteles, kad būtų galima prisijungti prie interneto. Tačiau tos stotelės yra be slaptažodžių, vadinasi, duomenys, kurie keliauja iš mūsų telefonų, kompiuterių, yra arba nekoduoti, arba silpnai koduoti. Tai reiškia, kad kažkas, sėdintis šalia, tuos duomenis gali stebėti. Todėl jungiantis prie viešų tinklų geriau nesijungti prie banko sąskaitų ir pan.
– Ar Lietuvoje yra buvę tokių atvejų?
– Konkrečių faktų negaliu pasakyti, bet manau, kad tokių atvejų turėtų būti buvę. Pavyzdžiui, programišiai pabando pasižiūrėti vien dėl įdomumo. Tai nereiškia, kad jie tuos duomenis panaudos blogiems tikslams, bet reikia būti atsargiems. Be to, pirmiausia reikia pasirūpinti bevielio tinklo saugumu namie, nes yra žmonių, kurie bevielį tinklą naudoja be slaptažodžių, dėl ko kyla dar didesnė grėsmė.
– Kalbant apie šalies poreikius, kur tokių bevielių stotelių reikėtų daugiausia? Kaip jos dabar pasiskirsčiusios?
– Pasižiūrėjus interaktyvius žemėlapius, galima pamatyti bevieles stoteles, bet sunku pasakyti, kiek tai reikėtų plėsti. Tai sudėtingas klausimas, nes telekomunikacijų ir mobiliojo ryšio operatoriai labai stengiasi mums pateikti interneto ryšį per savo GSM tinklą, todėl iš karto sumažėja bevielio tinklo poreikis, nebent mes siųstumės daug duomenų, kas mobiliuoju ryšiu brangoka.
– Kaip internetas plėsis toliau? Ar mobilusis ryšys, kurio jo kaina vis krinta ir kuris tampa prieinamesnis visiems, nenukonkuruos Wi-Fi?
– Sunku pasakyti. Pavyzdžiui, telefonas greičiau prisijungia prie mobiliojo internetinio ryšio negu prie Wi-Fi, nes, jungiantis prie Wi-Fi, šiek tiek užtrunka konfigūracija pačiame telefone, susikalbėjimas su pačiu maršruto parinktuvu, apsikeitimas slaptažodžiais. Taigi situacija labiau priklausys nuo finansinio modelio, t. y. kiek mobiliojo ryšio operatoriai bus apmokestinę duomenų ryšį: per Wi-Fi galima siųstis kiek nori duomenų, o apie mobilųjį ryšį kol kas to negalime pasakyti. Tačiau, kaip ir pokalbių kainos keičiasi, taip ir mobilusis ryšys ateityje gali tapti konkurentu Wi-Fi arba visai jį išstumti.
– Kada galėtume tikėtis ryškesnių pokyčių?
– Labai priklausys nuo to, kiek per 5–10 metų plėsis tokie dalykai, kaip daiktų internetas, nes šiuo atveju naudotis mobiliuoju ryšiu būtų labai brangu. Jei duomenų kiekiai bus labai dideli, gali būti, kad Wi-Fi taip ir išliks. [...]
– Koks dabar didžiausias pasiektas Wi-Fi greitis ir koks jis galėtų būti po penkerių metų?
– Lietuvoje jau naudojami maršruto parinktuvai, kurie pasiekia 600 Mb greitį. Tokie parinktuvai iki jų ateinantį interneto greitį gali lenkti šešis kartus, nes daugelio operatorių standartiniai planai suteikia apie 100 Mb. Tačiau reikia atminti, kad kiekvienas įrankis arba daiktas, namie prijungtas prie interneto, mažina greitį. O koks jis bus ateityje, sunku nuspėti, nes viskas priklauso nuo technologijų vystymosi ir tam tikrų kodavimo teorijų, kiek sugebėsime suspausti tų duomenų, vystymosi.
