Daugiau nei prieš 40 metų Didžiosios Britanijos bankai nenorėjo Džonui Edvardsui, mobiliojo telefono išradėjui, suteikti paskolos tvirtindami, kad nešiojamo telefono idėja niekam nebus įdomi. Kaip parodė laikas – jie velniškai klydo. Tuo tarpu mes gyvenama tokiais laikais, kuomet sunku rasti mobilųjį telefoną be integruotos fotokameros. Vieniems tai patinka, kitiems – ne, tačiau yra kaip yra.
Verčiau atsukime laiką atgal – ar pamenate pirmą mobilųjį telefoną, kuris mokėjo fotografuoti? Ar prisiminate skambius žinių pranešimus „Kompanija X sukūrė telefoną kuriuo galima fotografuoti“? Ne? Aš taip pat...
2000 metais giganto „Sun“ atstovai komentavo integruotų mobiliuosiuose fotokamerų prasmingumą, taigi, tuomet pirmi fotografuojantys telefonai jau turėjo būti pasirodę. Internete nesunku rasti, jog tais pačiais metais buvo išleistas „Sharp J-SH04“ mobilusis su fotokamera, kuris dažniausiai ir įvardijamas kaip pirmasis tokio tipo įrenginys.
Šis telefonas pasirodė 2000 metų liepą, tačiau pirmasis su integruota fotokamera, priešingai, nei dažnai teigiama, nebuvo. Tų pačių metų balandį buvo imtas pardavinėti fotografuojantis „Samsung Anycall SCH-V200“, taigi, jis lyg ir pasirodė anksčiau. Na ką gi, viskas aišku.
Nesunku įsivaizduoti tinklapio „TG Daily“ reporterio nustebimą, kai į užklausą susisiekti su pirmo fotografuojančio mobiliojo telefono kūrėju, gavo lakonišką „Samsung“ atsakymą – „jo ieškote ne ten“.
Pasirodo, pirmąjį fotografuojantį mobilų telefoną dar 1999 metų pradžioje sukonstravo Japonijos kompanija „Kyocera“, šiandien mums Lietuvoje geriau žinoma kaip kopijuoklių gamintoja. Tai buvo „Kyocera Visual Phone VP-210“, turėjęs net dviejų colių įstrižainės ekraną bei galėjęs integruota vaizdo kamera padaryti ne tik iki 20 nuotraukų, bet ir filmuoti vaizdą 2 kadrų per sekundę sparta.
1997 metais Yokohamos miesto „Kyocera“ tyrimų centre prasidėjusiam fotografuojančio telefono kūrimui vadovavo inžinierius Kazumi Saburi. Kaip ir įprasta japonams, toje pačioje kompanijoje jis dirba ir dabar – vadovaują vienam iš padalinių.
Pakalbintas, jis teigia puikiai prisimenąs, kaip fotografuojančio telefono idėja gimė. Tiesiog buvo ieškoma funkcijų, kurios galėtų nustebinti prie balso pokalbių ir SMS jau įpratusius vartotojus. Tuomet ir buvo pagalvota – fotografuojantis mobilusis? Kodėl gi ne. Beje, Saburi pastebi, jog pirminė idėja buvo ne fotografavimas, o filmavimas mobiliuoju telefonu.
Žinoma, sukonstruoti fotografuojantį telefoną tuomet buvo gerokai sudėtingiau nei dabar. Saburi pasakoja prisimenąs, kaip nustebo tyrimų padalinio darbuotojai, kuomet jis papasakojo savo idėją. Kilo daug klausimų – kokiu kampu vaizdo jutiklį montuoti į telefoną, kaip organizuoti keitimąsi duomenimis, ar nenukentės akumuliatoriaus talpa. Suprantama, visos bėdos kilo iš to, kad iki tol nieks kitas nebuvo nieko panašaus daręs. Dar sykį prisiminkime, kad kalba eina ne tik apie fotografuojantį, bet ir apie filmuojantį telefoną – nors 2 kadrus per sekundę kažin ar galima pavadinti filmavimu, tokia funkciją „Kyocera Visual Phone VP-210“ turėjo.
Priešingai, nei kai kuriems novatoriams, Saburi susidurti su skeptišku požiūriu neteko. Sužinojusi apie planus konstruoti fotografuojantį ir filmuojantį telefoną, kompanijos vadovybė projektui skyrė papildomų lėšų bei skatino sukurti tikrai vertą dėmesio dalykėlį.
Po 2 metų darbo telefonas pasirodė Japonijos rinkoje. Kiek netikėtai jis sulaukė didelio susidomėjimo – kiti gamintojai mikliai sujudo kurti savus fotografuojančius modelius, na, o siųsti nuotraukas mobiliems bičiuliams leidžianti paslauga „SHA-mail“ mikliai išpopuliarino fotografuojančius telefonus.
Šiuo metu vienam iš pirmo fotografuojančio mobiliojo telefono kūrėjų Saburi kasdien tenka dirbti su telefonais, turinčiais iki trijų milijonų aktyvių taškų vaizdo matricas bei automatinį vaizdo fokusavimą, skaitmeninį artinimą. Paklaustas ką norėtų pakeisti mobiliuosiuose inžinierius susimąsto. „Akumuliatorių talpą. Nepaisant daugybės papildomų funkcijų, mobilieji telefonai yra skirti bendravimui o ne fotografavimui ar muzikos klausymui. Na, o naudojant juos kitiems reikalams, akumuliatoriai senka ir pasirodo bejėgiai tuomet, kai jų labiausiai reikia – skambinant. Taigi, labiausiai norėčiau, kad nebūtų pamiršta pirminė mobiliųjų telefonų paskirtis – bendrauti, bei kad kas nors rastų būdą priversti juos veikti ilgiau“, – atsako K. Saburi.
Ironiška – žmogus, sukūręs pirmą fotografuojantį mobilųjį pasisako už mobiliuosius be papildomų funkcijų...