Šiandien jautriausia telefonų vieta – baterijos, tad informacinių technologijų bendrovė „Apple“ bando rasti išeitį, kaip padaryti, kad mobiliųjų telefonų iš viso nebereiktų įkrauti, LRT RADIJUI sako „Topo centro“ inovacijų vadovas Almantas Dulkys. „Taip pat teko girdėti, kad operatoriai Lietuvoje jau išbando 5G ryšį, tad po metų ar pusmečio galbūt net ir jį turėsime“, – pastebi A. Dulkys. 
Šiandien jautriausia telefonų vieta – baterijos, tad informacinių technologijų bendrovė „Apple“ bando rasti išeitį, kaip padaryti, kad mobiliųjų telefonų iš viso nebereiktų įkrauti, LRT RADIJUI sako „Topo centro“ inovacijų vadovas Almantas Dulkys. „Taip pat teko girdėti, kad operatoriai Lietuvoje jau išbando 5G ryšį, tad po metų ar pusmečio galbūt net ir jį turėsime“, – pastebi A. Dulkys. Ši ir kitos technologijos buvo pristatytos Barselonoje vykstančiame mobilių technologijų kongrese.
– Atrodo, kad išmaniesiems telefonams jau nieko naujo nebeįmanoma išrasti ir pritaikyti, tačiau Barselonoje prasidėjusiame mobilių technologijų kongrese buvo staigmenų, kurios parodė, kad išmaniųjų technologijų progresas tęsiasi.
– Taip, pasirodo, telefone įmanoma naudoti net termovizorių. Tai viena iš šiųmečių staigmenų. Jau ir anksčiau buvo panašių atskirų priedų telefonams, tačiau šiuo metu turime vieną daiktą, kuriame galime stebėti, kaip namuose vyksta šildymo procesas.
Manau, kad ateityje bus sparčiai tobulinami jau esami davikliai. Iš telefonų norima vis daugiau, bet jų resursai yra riboti. Šiandien jautriausia telefonų vieta – baterijos, tad informacinių technologijų bendrovė „Apple“ bando rasti išeitį, kaip padaryti, kad mobiliųjų telefonų iš viso nebereikėtų įkrauti. Baterijos bus prijungtos prie tam tikro energijos šaltinio belaidžiu būdu. Bet šios naujovės turime palaukti dar porą metų.
– Kitas didelis žingsnis – daiktų internetas. Gal galite plačiau paaiškinti, kas tai yra?
– Šiuo metu daiktų interneto sąvoka labai žongliruojama: daiktų internetas, išmanieji namai arba sensorių internetas. Šiai naujovei atsiradus, daiktai interneto ryšiu „kalbėsis“ vieni su kitais. Orkaitė „kalbėsis“ su garintuvu, šaldytuvas atsiųs pranešimą į telefoną, kad jame trūksta tam tikrų maisto produktų. Tai ir bus daiktų internetas.
Apie daiktų internetą kalbama jau ne pirmus metus, bet šiais metais Barselonoje vykstančiame mobiliųjų technologijų kongrese didesnis dėmesys krypo į virtualią realybę, o ne į daiktų internetą. Mąstydami apie daiktų internetą visi supranta, kad tai pelninga idėja, bet nesugalvoja, kaip tą pelną pasiimti. Gamintojai nežino, kaip su šia idėja tvarkytis ir pateikti taip, kad būtų patogu vartotojams.
– O gal nėra daiktų interneto poreikio?
– Technologijų pasaulyje tas poreikis dažnai yra sukuriamas. Kai atsirado planšetiniai kompiuteriai, taip pat buvo galvojama, kad poreikio nėra. Šiuo metu šis poreikis mažėja, nes mūsų telefonai tampa planšetiniais kompiuteriais. Panaši situacija istoriškai klostosi ir su daiktų internetu. Teko skaityti, kad 2016-aisiais didelių permainų šioje srityje nepamatysime.
– Ar greitai turėsime 5G ryšį?
– Jau prieš dvejus metus buvo tiekėjų, siūlančių įvairių sprendimų, susijusių su 5G ryšiu, bet čia atsimušame į „vištos ir kiaušinio“ klausimą – neapsisprendžiama, pirmiau turi atsirasti prietaisai ar infrastruktūra. Mano nuomone, turime būti pasiruošę infrastruktūrą, kaip darėme ir 4G ryšio atsiradimo pradžioje. Tai geras pavyzdys. Taip pat teko girdėti, kad operatoriai Lietuvoje jau išbando 5G ryšį, tad po metų ar pusmečio galbūt net ir jį turėsime.
– Saugumo ekspertai labai dvejoja dėl išmaniųjų prietaisų. Sako, kad saugumo spragos yra didžiulės.
– Manau, kad pasaulis yra skirstomas į du etapus: iki Rugsėjo 11-osios atakų ir po jų. Po šio tragiško įvykio labai padidėjo saugumo tarnybų dėmesys viešojoje erdvėje. Mano supratimu, dabartinė „Apple“ ir FTB kova yra visiškai logiška, nes vartotojai nenori būti sekami. Bet turime ir puikių pavyzdžių, juk Vengrijos teroristų ataka neįvyko tik dėl to, kad buvo klausomasi teroristų pokalbių, skaitomos žinutės „Facebooke“.
– Bet ar vartotojas gali pasirinkti nebūti sekamas?
– Jeigu norime būti saugūs, turime mainais ką nors paaukoti. Kartais savo šeimą galime apsaugoti mainais atiduodami savo privačius duomenis.
– Ar visuomenėje egzistuoja baimė, kad išmanieji įrenginiai kada nors pakenks žmogui? Gal net jį nužudys?
– Visuomenėje labiau bijoma dirbtinio intelekto, bet ne dėl to, kad jis ims žudyti. Ekonomistas Nerijus Mačiulis yra sakęs, kad 2030 m. pasaulyje nebeliks 30 proc. specialybių. Jei paplis savavaldžiai automobiliai, galybė vairuotojų neteks darbo, nes autopramonės industrija milžiniška. Baimė, kad išmanieji namai susitelks prieš mus, yra filmo scenarijus, o ne realybė.
– Ar ta baimė nestabdo technologijų plėtros?
– Ne, bent jau aš to nepastebėjau. Apskritai požiūris keičiasi, prieš trejus metus sakėme, kad norime patys valdyti išmaniuosius namus, o dabar norime, kad namai patys save valdytų ir apie save pagalvotų.
– Ar būtų galima išskirti valstybes, kurios technologijų verslo srityje yra pirmūnės?
– Tikriausiai labiausiai šis verslas išplėtotas Vakaruose. Galima paminėti Pietų Korėją, kurioje taip pat gimsta dauguma naujovių. Į Europą ar bent jau į Lietuvą jos atkeliauja tik po 4–5 metų. Pavienių virtualios realybės prietaisų Lietuvoje tikrai turėsime, bet pati plėtra prasidės tik po kokių ketverių metų.
– Ar lietuviai imlūs išmanioms mobiliosioms technologijoms?
– Bendra naujovių įsisavinimo kreivė pasaulyje panaši, bet lietuviai šiek tiek konservatyvūs, jie pasižiūri į kaimyną – jei kaimynui gerai sekasi, tada ir jie gali naudoti.
