Į Lietuvos biudžetą sukapsėjo 38 mln. 100 tūkst. eurų. Tokią sumą visi trys pagrindiniai Lietuvos operatoriai „Bitė Lietuva“, „Omnitel“ ir „Tele2“ sumokėjo tam, kad galėtų dalyvauti ir varžytis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame aukcione dėl radijo dažnių. 
Į Lietuvos biudžetą sukapsėjo 38 mln. 100 tūkst. eurų. Tokią sumą visi trys pagrindiniai Lietuvos operatoriai „Bitė Lietuva“, „Omnitel“ ir „Tele2“ sumokėjo tam, kad galėtų dalyvauti ir varžytis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame aukcione dėl radijo dažnių.
Nors visi tinklų atstovai išplatintuose pranešimuose žiniasklaidai teigė esantys patenkinti rezultatu, kyla daug abejonių dėl aukciono baigties.
© DELFI (V. Kopūsto nuotr.)
„Omnitel“ ir „Tele2“ praneša apie to paties kanalo laimėjimą
Kaip aiškino Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Mindaugas Žilinskas, norėdamos dalyvauti aukcione bendrovės turėjo sumokėti dalyvavimo aukcione mokestį, kuris siekė po 10 mln. eurų. Papildomą kainą jie mokėjo kovodami dėl galimybės rinktis pirmesni. Aukcioną laimėjo bendrovė „Omnitel“. „Omnitel“ sumokėjo 10 mln. dalyvavimo aukcione mokestį ir papildomai 4,3 mln. už galimybę pasirinkti pirmiems.
Kaip tvirtinama „Omnitel“ pranešime žiniasklaidai, ši bendrovė išreiškė valią, kad pasirenka A2 (t. y. radijo dažnius iš 891,7–903,3 MHz ir 936,7–948,3 MHz suporuotos radijo dažnių juostos) ir B2 (t. y. radijo dažnius iš 1735–1760 MHz ir 1830–1855 MHz suporuotos radijo dažnių juostos) radijo dažnių blokus. Kitaip tariant, remiantis pranešimu žiniasklaidai, bendrovės preferencijos buvo A2 ir B2 radijo dažnių blokai.
Antroji teisę rinktis gavusi bendrovė „Tele2“ pranešime žiniasklaidai tvirtino, kad „Tele2“ atiteks dažnių ruožų blokai A3 ir B2. Už juos bendrovė sumokėjo 600 tūkst. eurų mažiau. Dalyvavimas aukcione ir galimybė rinktis antrai bendrovei kainavo 13 mln. 700 tūkst. eurų.
Dažnių aukcione buvo renkamasi iš šešių dažnių blokų: A1, A2, A3, B1, B2, B3. Kiekvienai bendrovei turėjo priklausyti po vieną A ir po vieną B radijo dažnių bloką, tačiau nutiko taip, kad dvi kompanijos „Omnitel“ ir „Tele2“ skelbia gavusios po vieną atskirą ir vieną bendrą dažnių bloką.
Paklaustas, kaip taip susiklostė aukcione, Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas Mindaugas Žilinskas ketvirtadienį sakė negalintis to komentuoti, nes „tai – klaida, kuri yra ne paskutinės reikšmės.“
DELFI gavo duomenis, kuriuose yra patvirtinta aukciono konkurso pasirinkimų baigtis: „Omnitel“ pasirinkti radijo dažnių blokai yra kitokie, nei skelbiama jų pranešime: bendrovei teko A2 ir B1 radijo dažnių blokų numeriai. „Tele2“, kaip ir viešinta, gavo A3, B2.
M. Žilinskas tvirtino, kad komisijos sprendimas išsiųstas operatoriams, taigi dabar jie gali pateikti skundus.
„Omnitel“ nieko netvirtina, „Tele2“ tikri
„Teo LT“ vadovas Kęstutis Šliužas penktadienį priešpiet paklaustas, ar jų aukcione pasirinktų dažnių blokų pavadinimai sutampa su dažnių blokų pavadinimais, paskelbtais pranešime žiniasklaidai, tvirtino, kad vienintelis rezultatas, kuris yra patvirtintas RRT, yra pasirinkimo teisės pirmenybė. Jis sakė, kad „dar yra keletas dienų susidėlioti, kokie dažnio blokai yra naudingi.“
Paklaustas, kodėl „Omnitel“ pranešime žiniasklaidai išplatino tokios pačios radijo dažnių juostos vardą – B2 – kaip ir „Tele2“, K. Šliužas pasiūlė kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą esą ji turėtų pateikti atsakymą. RRT atstovas pasiūlė kreiptis į „Omnitel“.
Vėliau „Teo LT“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis patvirtino, kad aukciono pasirinkimų patvirtinimas yra gautas ir kad bendrovės teisininkai jį vertina, analizuoja. Paklaustas, ar „Omnitel“ suklydo, A. Stasiulaitis sakė, kad „vertinamas ir tas faktas: jei mes suklydome, rezultatus patikslinsime.“
Pasitikslinus, ar aukciono laimėtojas rengiasi apskųsti aukciono rezultatus, A. Stasiulaitis darkart pakartojo, kad šiuo metu teisininkai tikslinasi rezultatus ir juos vertina.
Bendrovės „Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas tvirtino visai kitaip. Paklaustas ar aukciono rezultatuose, siųstuose aukciono komisijos, skelbiami radijo dažnių juostų pavadinimai sutampa su tais, kurie paskelbti viešai, jis atsakė teigiamai. Jis patvirtino ir tą faktą, kad turi telekomunikacijų bendrovių pasirinkimus patvirtinančius dokumentus ir patvirtinimą, kad A3 bei B2 priklauso „Tele2“.
M. Žilinskas nedrįso pasakyti, kaip baigsis visas aukcionas: telekomunikacijų bendrovės dar turi teisę teikti skundus.
Žada, kad bus geriau
Kaip aiškino RTT direktoriaus pavaduotojas, radijo dažnių juostos yra patobulintos: tai reiškia, kad aukcione siūlyti kanalai nuo 2017-ųjų lapkričio 1-osios turės ištisinius radijo spektrus, kurie vartotojams garantuos greitesnius didelių duomenų kiekio siuntimo srautus.
„Vartotojams tai aktualu dėl to, kad tuo pačiu kanalu jie galės gauti didelį duomenų skaičių, tarkime, jei vartotojas bus netoli bazinės stoties, gali būti, kad vidutinio ilgio filmą jis galės parsisiųsti per keliasdešimt sekundžių“, – teigė M. Žilinskas.
Jis pridūrė, kad tinklai duomenų siuntimo spartą tikriausiai diferencijuos remdamiesi skirtingais planais, suteiks vartotojams skirtingų galimybių.
„Bitė“ nekonkuravo, bet rengiasi investuoti
Kaip tvirtino ekspertas, skambučių kokybė kisti neturėtų, trumpųjų žinučių siuntimo srityje taip pat pokyčių būti neturėtų. „Ar pagerės ryšio kokybė, pasakyti sunku, tačiau kad nesuprastės tai yra faktas. Gali būti, kad skirtingi dažniai įtakos turės tik preferenciniams kanalams, tačiau ir tai priklauso nuo operatoriaus ir kaip jis išnaudos naujus diapazonus“, – tvirtino jis.
Daugiausia abejonių kyla dėl dažnių grupės, kuri atliko nuo kitų dviejų kompanijų bendrovei „Bitė Lietuva“. Aukcione ji sumokėjo 10 mln. eurų, sudalyvavo pirmame etape, pastačiusi 100 tūkst. eurų, tačiau toliau aukciono statymuose nedalyvavo.
Jai atiteko radijo dažnių juostos A1 ir B3, tačiau dėl jų kyla daugiausiai abejonių. Patvirtinama, kad su šiais dažniais dažniau būna atsitiktinio ryšio užsienyje atvejų, netgi ir tada, kai žmonės yra Lietuvoje. Tai reiškia, kad būnant arčiau Lietuvos sienos, klientų telefonai potencialiai galėtų persijungti į užsienio operatorių tinklus. Kaip sakė M. Žilinskas, tikėtina, kad ši kompanija turės investuoti bazinių stočių statymą.
Kaip tvirtino „Bitė Lietuva“ rinkodaros vadovas Pranas Kuisys, „Bitės“ vartotojams visiškai niekas nesikeis – galėsime daugiau investuoti į tinklo plėtrą ir užtikrinti didžiausią kokybę ir duomenų perdavimo greitį. Mūsų pasirinktų dažnių blokų esminis skirtumas tik tas, kad pasienyje su Baltarusija turėsime atlikti tam tikrų papildomų investicijų.“
Jis pridūrė, kad investicijų gali nereikėti: „Pagal mūsų turimą informaciją, iki tol, kol to prireiks, Baltarusijos operatoriai 900 MHz dažniu pradės teikti 3G ir (ar) 4G paslaugas, todėl papildomų investicijų arba nereikės, arba jos bus minimalios.“
„Vertiname, kad už ženkliai mažesnę kainą įsigijome praktiškai identiškus dažnius blokus, kuriems prireiks minimalių papildomų investicijų. Tai mums leis dar daugiau investuoti į tinklo plėtrą, užtikrinant didžiausią kokybę ir duomenų perdavimo greitį“, – teigė P. Kuisys.
Dažniams, kuriais naudojasi mobiliojo tinklo operatoriai, teikdami paslaugas vartotojams, ateinančiais metais baigiasi leidimas. Siekdama suteikti galimybę įgyti naujus dažius, Ryšių reguliavimo tarnyba surengė aukcioną, kuriame dalyvavo visi trys operatoriai. Naujais dažniais tinklai turėtų pradėti naudotis 2017 m. lapkričio pradžioje. Radijo dažnių juostos tinklams paskirtos 15-ai metų.
