Mobilusis internetas tapo toks pat įprastas, kaip ir telefoninis ryšys ar televizija. Daugeliui iš mūsų atrodo, kad jis tapo ir toks pat paprastas. Iš dalies tai tiesa, tačiau kai kurių svarbių dalykų apie internetą „mobiliake“ ar planšetėje mes (o ypač – išmaniųjų įrenginių pasaulio naujokai) nežinome.
Aklai nerti į mobiliojo interneto platybes – nerekomenduojama! Kaip nerekomenduojama nerti į nežinomą tvenkinį arba kūdrą, taip nepatartina be minimalaus pasiruošimo pulti į interneto vandenyną. Ir ten, ir ten yra povandeniniai akmenys, basliai, rykliai, piranijos ir kiti pavojai. Nors mobilusis internetas suteikia praktiškai neribotas galimybes, jame taip pat galima nukentėti nuo piktavalių kėslų arba, praleidus paprastą smulkmeną, paprasčiausiai neišnaudoti visų jo galimybių. Galima per vieną dieną išnaudoti visą duomenų limitą ir mėnesio gale gauti astronominę sąskaitą. Arba „užsirauti“ ant viruso ir „sudeginti“ telefoną. Visų šių blogybių galima išvengti.
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)
Ką reiškia 3G, 4G ir LTE simboliai telefone ekrane?
Šnekant paprastai, šie simboliai parodo interneto greitį. 4G+ yra pats greičiausias, už jo rikiuojasi LTE (arba 4G), toliau – 3G, kuris kartais žymimi kaip HSPA. Na, o jei telefone ekrane matote EDGE arba, dar blogiau, GPRS, tuomet internetas bus lėtas. „4G vartotojams leidžia pasiekti apie 30 Mbps parsisiuntimo greitį, o 3G – apie 10–12 Mbps“, – sako Egidijus Adomkaitis, bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų technologijų ekspertas. Idealiomis sąlygomis – esant puikiai ryšio kokybei ir neapkrautam ryšių operatoriaus tinklui – 4G ryšio naudotojai gali išspausti iki 150 Mbps duomenų atsisiuntimo spartą. Teorinės 4G+ spartos lubos Lietuvos mobiliojo ryšio tinkluose yra net 300 Mbps. Pasak E. Adomkaičio, kuo didesnis mobiliojo interneto greitis, tuo aukštesnės kokybės vaizdo klipus vartotojai gali stebėti internete, žiūrėti tiesiogines vaizdo transliacijas, klausyti labai aukštos kokybės muzikos kūrinius, vienas kitam siųsti didelius failus, nuotraukas ar kitą turinį.
Bet kodėl tie ženkliukai telefono ekrane keičiasi?
Todėl, kad ne visose vietose veikia spartus interneto ryšys. Operatoriai suteikia galimybę naudotis pačiu greičiausiu ryšiu tik didžiuosiuose šalies miestuose. Prasčiausia padėtis yra kaimuose, miškuose ir laukuose, esančiuose toli nuo miestelių ir miestų. Patekus į silpnesnio ryšio zoną, vartotojo išmaniojo ekrane 3G/4G ženkliukai gali pasikeisti į EDGE/2G. Tai reiškia, jog dėl silpnesnio ryšio, vartotojas gali naudotis tik itin lėtu mobiliuoju internetu, kuriuo nerekomenduojama bandyti žiūrėti „YouTube“ vaizdo klipų ar naršyti portaluose, socialiniuose tinkluose, kur daug nuotraukų ir kitų grafinių elementų. Beje, E. Adomkaitis atkreipia dėmesį, jog naudojant spartesnį mobilųjį internetą, išmaniojo įrenginio baterija seks šiek tiek greičiau.
Ar visi telefonai „paveža“ greitą internetą?
Jei telefonas išmanusis ir nėra beviltiškai pasenęs, tuomet internetas jame „suksis“ tikrai sparčiai. Bet nebūtinai sparčiausiai. „LTE Advanced“ (4G+) ryšiu (šiuo metu tai greičiausias praktiniam naudojimui tinkamas mobilusis internetas) gali pasigirti tik naujausi brangesni „smartfonai“.
Tiesa, Lietuvoje jau yra galimybė naudotis ir dar spartesniu 4G++ internetu. Tačiau kol kas daugiau tik teorinė – spartesniam už sparčiausią duomenų siuntimui šiuo metu tinkamas vos vienas telefono modelis, „Samsung Galaxy S6 Edge+“, o teritorija, kurioje veikia 4G++ ryšys, yra labai ribota (pastatytos tik trys šį standartą palaikančios bazinės antenos – visos jos Vilniuje). Ir kol kas išbandyti maksimalios duomenų perdavimo spartos galimybes gali tik „Tele2“ klientai Dauguma telefonų, kuriuos šiandien perka žmonės – išmanieji. Visi trys didieji Lietuvos ryšio operatoriai rudenį gyrėsi, kad iš visų jų salonuose parduodamų telefonų didžiąją dalį – bent 75 proc. – sudaro išmanieji įrenginiai. Ir daugiau nei pusė jų palaiko bent „paprastą“ 4G technologiją, nors sparčiai auga ir 4G+ įrenginių populiarumas.
E. Adomkaitis atkreipia dėmesį, kad šiandien renkantis naują išmanųjį telefoną ir norint, jog jis būtų pasiruošęs rytojui, reikia atkreipti dėmesį, ar jis palaiko „LTE Advanced“ technologiją. Kiti svarbūs įrenginio pasirinkimo kriterijai: galia ir nuolatinė atmintis. Galingas telefonas turi bent keturių branduolių, virš 1 GHz dažniu dirbantį procesorių ir ne mažiau kaip 8 GB nuolatinės atminties. Idealiu variantu galima laikyti aštuonis branduolius ir 32 GB atminties turintį daiktą. Tokiame įrenginyje tikrai sklandžiai veiks naujausios programėlės ir nepritrūks vietos aukštos kokybės nuotraukoms ir vaizdo įrašams.
Ar telefoną reikia ruošti internetui?
Ir taip, ir ne. Visi naujesni išmanieji įrenginiai jau yra paruošti mobiliajam internetui ir prie jo jungiasi be papildomų nustatymų. Bet svarbu atsiminti, kad bet koks veiksmas mobiliajame internete naudoja duomenis ir kad skirtingi veiksmai sunaudoja skirtingą duomenų kiekį. Pavyzdžiui, dešimt minučių Delfi.lt portale sunaudos nepalyginamai mažiau interneto duomenų nei toks pat laikas, praleistas žiūrint „YouTube“ vaizdo klipus.
Žinoma, jei įsigijote mobilaus interneto planą be limitų, tuomet sukti galvą dėl apribojimų greičiui neverta. Kas kita, jei naudojatės minimaliu planu. Anot E. Adomkaičio, labiausiai duomenų pareikalauja „YouTube“ ir kitos programėlės, skirtos žiūrėti vaizdo įrašus internetu, o mažiausiai – įvairios orų programėlės ar tokios, kuriose didžiąją turinio dalį sudaro tekstas. „Taip pat visos programėlės periodiškai atsinaujina. Priklausomai nuo išmaniojo įrenginio nustatymo, jos tai daro automatiškai arba paklausia, ar gali parsiųsti atnaujinimą.
Rekomenduojama visada stengtis atsinaujinti, nes naujausios versijos ištaiso klaidas, saugumo spragas bei pasiūlo naujų funkcijų. Tiesa, visada reikia įvertinti, kiek nauja programėlės versija užima vietos – kartais geriau atnaujinti, prisijungus prie bevielio tinklo nei naudoti mobiliojo interneto duomenis“, – sako jis.
O ką reikia žinoti apie saugumą?
Svarbiausias faktas – saugumu internete galite pasirūpinti tik jūs patys. Todėl su išmaniuoju įrenginiu reikia atlikti tam tikrus namų darbus. Pavyzdžiui, įdiegti nemokamą antivirusinę programėlę („Bitdefender Antivirus Free“, „AVG AntiVirus Security Free“ ir pan.), kuri apsaugos nuo netikėtų virusų, keliančių grėsmę asmeniniams duomenims. „Benaršant internete labai svarbu nespausti ant visko, kas iššoka ekrane. Geriau užtrukti keliomis sekundėmis ilgiau ir perskaityti, kas rašoma įspėjime, nei vėliau nukentėti nuo kenkėjiškų programų. Taip pat labai svarbu neatidarinėti neaiškių el. laiškų, nepateikinėti savo asmeninių duomenų nepažįstamiems asmenims ar nepildyti formų neaiškiuose tinklalapiuose“, – sako E. Adomkaitis.
Jei telefoną duodate vaikui
Vaikai dažniau linkę ignoruoti įvairius įspėjimus, todėl jiems šioje srityje reikia skirti didesnį dėmesį. Tiesa, potencialūs pavojai jokiu būdu nereiškia, kad iš vaiko reikėtų atimti išmanųjį įrenginį ar uždrausti naršyti mobiliajame internete. „Pradžiai pakaks pasikalbėti ir supažindinti apie elgesio internete taisykles. Supažindinkite vaikus, kad asmeninių duomenų, žinučių apie keliones, naujus pirkinius dalintis su virtualiais draugais nevalia, supažindinkite kokios grėsmės dėl to kyla.
Kad vaikui būtų lengviau įsivaizduoti situaciją, nupieškite vaizdą, kad internete galioja tokios pat taisyklės kaip ir kieme. Juk nė vienas nenori įžeidinėti savo kiemo draugų ar atsitiktinių praeivių ar kelti nuotraukas, vaizdo įrašus, kurie draugus priverstų nemaloniai jaustis“, – sako E. Adomkaitis. Pasak jo, būtina pakalbėti ir apie elgesį socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, „Facebook“ oficialiai prieinamas tik nuo 13 metų, tačiau vaikams tai nesuteikia didelių trukdžių aktyviai jame dalyvauti. Todėl pravartu juos pamokyti kokių nuorodų ten negalima spausti, įspėti, jog negalima bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir susitarti, jog nutikus kažkam netikėtam, iškart apie tai informuoti tėvus.
Kaip dar, be kalbų, galima padėti vaikui?
Galima paruošti pačius telefonus saugesniam interneto naudojimui. Kaip pastebi E. Adomkaitis, nesklandumams už akių mažųjų įrenginiuose galima užbėgti iš anksto vien tinkamai sukonfigūravus jų telefonu ar planšetinius kompiuterius. Be minėtų antivirusinių programėlių, didžioji dalis turi vadinamuosius „vaikų kampelius“ (angl. „Kids mode“).
„Jie leidžia nustatyti kokiuose tinklalapiuose vaikas gali lankytis, kokias programėles siųstis. Norint dar didesnio saugumo, galima įdiegti specialias programėles (pavyzdžiui, „Safe Browser – The Web Filter“, „Web Filter with App Control“, „Life360“), kurios ne tik leis pasirinkti leidžiamus lankyti tinklalapius, naudoti programėles, bet ir suteiks galimybę nustatyti vaiko buvimo vietą arba gauti įvairius pranešimus: kada vaikas grįžta namo ar nukeliauja į mokyklą ir panašiai“, – teigia jis.