Jei šiandien paskambinsite 112 ir paprašysite pagalbos, bet negalėsite pasakyti, kur tiksliai esate, vargu ar jus suras. Tokiu atveju BPC mato tik bokšto, prie kurio jungiasi jūsų telefonas, koordinates, ir žino, kad esate kažkur netoli jo. Tačiau yra vienas būdas, leidžiantis BPC tiksliai nustatyti jūsų buvimo vietą. Tai programėlė „GPIS 112“, kurią galite nemokamai atsisiųsti į savo telefoną.
Jei šiandien paskambinsite 112 ir paprašysite pagalbos, bet negalėsite pasakyti, kur tiksliai esate, vargu ar jus suras. Tokiu atveju BPC mato tik bokšto, prie kurio jungiasi jūsų telefonas, koordinates, ir žino, kad esate kažkur netoli jo. Tačiau yra vienas būdas, leidžiantis BPC tiksliai nustatyti jūsų buvimo vietą. Tai programėlė „GPIS 112“, kurią galite nemokamai atsisiųsti į savo telefoną.
Programėlę „GPIS“ Bendrasis pagalbos centras sukūrė prieš pusantrų metų. Tačiau plačiam vartojimui jos paleisti neskubėta. Iš pradžių programėlė buvo buvo pritaikyta tik kurtiesiems. Tik nuo šių metų liepos mėnesio ją gali atsisiųsti visi Lietuvos gyventojai.
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus viršininkas Liutauras Šinkūnas aiškina, kad naudotis šia programėle naudinga išskirtinai dėl to, kad jūsų buvimo vieta bus nustatoma visiškai tiksliai. Tuo tarpu skambinant 112 įprastu būdu operatorės mato tik bokšto, prie kurio prisijungęs jūsų mobilusis, koordinates.
Tai reiškia, kad jums esant miesto teritorijoje operatorės matys puskilometrio skersmens „burbulą“, kuriame jūs esate. Provincijoje šis „burbulas“ dar padidėja ir jo skersmuo kai kuriose Lietuvos vietose siekia net 20 kilometrų.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr. / Bendrojo pagalbos centro programėlė „GPIS 112“
Tik skambinant per programėlę operatoriai jūsų telefono buvimo vietą nustatys visiškai tiksliai.
„Pasiklydus miške, turint sodybą, kuri neturi adreso, jūsų buvimo vieta bus nustatoma labai tiksliai. Jei važiuosite, matysis jūsų judėjimas. Štai matote, dabar per programėlę mums skambina kolega, ir jo buvimo vieta matyti labai tiksliai – galima pasakyti net kurioje pastato dalyje jis yra“, – pasakoja L. Šinkūnas.
Jis pažymi, kad programėle galima ir rašyti, ir skambinti. Tačiau kalbėti galintiems žmonėms specialistas visuomet rekomenduoja pokalbį, o ne žinutes.
„Tikrai rekomenduoju geriau skambinti, nes gyvas bendravimas visada daugiau duoda nei susirašinėjimas. Be to, susirašinėjimas trunka ilgiau. Jeigu galima skambinti, skambinkite, o jei situacija tokia, kad skambinti negalite – rašykite“, – pataria jis.
L. Šinkūnas pažymi, kad susisiekus per programėlę reikia įspėti BPC operatorių, kad ja naudojatės. Mat kol kas programėlė nėra įdiegta visuose BPC kompiuteriuose ir per ją siunčiamos koordinatės matomos ne visuose BPC įrenginiuose.
Sukūrus programėlę BPC beveik neliko poreikio priimti SMS žinutes. Nors jos tarnybą pasiekia, tačiau yra itin nepatikimas ir nepatogus būdas bendrauti, pažymi L. Šinkūnas.
Norvegijoje atlikto tyrimo duomenimis, kviečiantis pagalbą SMS žinute, paprastai sugaištama apie 20 min., o tai per ilgas laikotarpis, kai jums skubiai reikalinga pagalba.
„SMS neturi jokio prioriteto tinkle ir, jei tame regione šventė, žinutė gali ateiti po 5 min., o kartais net po valandos. Be to, SMS labai nepatikima ir dėl to, kad jokių vietos nustatymo duomenų negauname“, – pastebėjo specialistas.
Iki šiol programėle „GPIS 112“ naudojosi beveik vien tik kurtieji. Iš jų per mėnesį buvo sulaukiama 2–3 pagalbos prašymų.
Pastaruoju metu pamažu, be jokios reklamos, programėlę atrado ir kiti gyventojai.
„Dabar sulaukiame daugiau pranešimų, bet tai daugiau pasibandymai. Sulaukiame bandymų iš įvairių šalių. Matyt, lietuviai atsisiuntę programėlę iš Anglijos, iš Amerikos ją tikrina“, – sakė L. Šinkūnas.
Projektas dar nebaigtas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Jūris Targonskas paaiškino, kad programėlės kol kas nenori labai reklamuoti, nes tai – tik pilotinis projektas ir serveriai kol kas gali aptarnauti tik iki 10 tūkst. aplikacijos vartotojų.
„Programėlė buvo sukurta kaip pilotinis projektas sprendžiant dvi problemas. Viena jų – kurčnebylių susisiekimas su BPC, kita, kad dalis mobiliųjų gamintojų nediegia korinio ryšio ir jų savininkai negauna perspėjimo žinučių“, – nurodė pašnekovas.
Programėlė buvo sukurta ir pirmiausia išplatinta tarp neįgaliųjų.
„Šiuo metu yra nuomojami serveriai 10 tūkst. vartotojų. Jeigu daugiau žmonių parsisiųstų, atsirastų problemų. Kol kas jos dėl to ir nereklamuojame, kad neatsitiktų taip, kad serveriai neatlaikys krūvio ir užkirsime kelią neįgaliesiems naudotis“, – įspėja J. Targonskas.
Be to, problemų dar kiltų ir dėl to, kad kol kas visame BPC yra įrengta tik viena darbo vieta, kurią pasiekia per programėlę siunčiami duomenys. Tai reiškia, kad jums prisiskambinus į Klaipėdos BPC skyrių ten atsiliepusiam operatoriui jūsų duomenų reikėtų prašyti iš kolegų Vilniuje.
„Jei kažkokia ypatinga situacija, tęstinė, tuomet viskas įmanoma, ji gelbėtų. Bet laiko tokiu atveju reikėtų daugiau nei šiaip paskambinti“, – paaiškino J. Targonskas.
Tam, kad programėlei naudoti būtų priaikyta visa BPC turima kompiuterinė įranga, reikia ne tik laiko, bet ir pinigų.
„Reiktų apskritai apsispręsti, kuriuo keliu eisime. Programėlės kūrimas nebuvo su vietos nustatymu tiksliu siejamas, tačiau taip išėjo, kad atsirado ir šis pliusas. Kita vertus, programėlė neišspręs vietos nustatymo problemos, kai žmonės skambins iš senesnio modelio telefonų, kurie nepalaiko GPS“, – sakė pašnekovas.
Kurčnebyliams programėle naudotis apskritai nepatiko. Jie vis dar prašosi BPC galimybės pagalbą išsikviesti vaizdo konferencijų būdu, gestų kalba.
„Kai bandai penkis klausimus spręsti vienu produktu, tai nėra labai universalus būdas“, – sakė pašnekovas.
Šiuo metu programėle naudojasi daugiau nei 300 neįgaliųjų. Dar 200 žmonių programėlę atsisiuntė po to, kai ji tapo viešai prieinama.
