Mokslininkams vis dažniau pasisakant apie mobiliųjų telefonų keliamą pavojų (ypač vaikams), JAV įstatymų leidėjai ketina priimti įstatymą, įpareigojantį pardavėjus įspėti pirkėjus apie potencialų mobiliųjų įrenginių laikymo arti kūno pavojų.
Mokslininkams vis dažniau pasisakant apie mobiliųjų telefonų keliamą pavojų (ypač vaikams), JAV įstatymų leidėjai ketina priimti įstatymą, įpareigojantį pardavėjus įspėti pirkėjus apie potencialų mobiliųjų įrenginių laikymo arti kūno pavojų, praneša „The Guardian“.
Berklio miesto, esančio JAV Kalifornijos valstijoje įstatymų leidėjai šią savaitę balsavo už įstatymą, įpareigojantį mobiliųjų telefonų platintojus suteikti klientams informaciją apie potencialų pavojų sveikatai, kai įrenginys laikomas per arti kūno. Jei įstatymas bus priimtas ir įsigalios nuo liepos mėnesio, šis progresyvus Kalifornijos miestas taps pirmuoju Amerikoje, kuriame galios įspėjimas dėl belaidžio ryšio keliamo pavojaus sveikatai.
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)
„Tai žinoti labai svarbu, – pareiškė Berklio meras Tomas Batesas, balsavęs už šią priemonę. – Tai tiesiog įspėjimas.“
Šiuo metu prie daugumos priemonių, palaikančių belaidį ryšį, pavyzdžiui, prie išmaniųjų telefonų pridedamos Federalinės komunikacijų komisijos (FCC) sudarytos saugumo rekomendacijos, kaip arti kūno galima laikyti minėtas priemones. Daugumą modelių rekomenduojama laikyti įrenginius 5–25 mm nuo kūno, kad radiacijos spinduliavimas neviršytų saugios ribos.
Bet šie įspėjimai dažniausiai rašomi prie įrenginio pridedamoje popierinėje naudojimo instrukcijoje arba internete skelbiamoje instrukcijoje, tad dauguma pirkėjų net nežino, kad jie egzistuoja.
Balandžio mėnesį atliktoje Berklio gyventojų apklausoje paaiškėjo, kad 74 proc. respondentų mobiliuosius telefonus nešiojasi kišenėje – tai laikoma artimu kontaktu su oda. 66 proc. respondentų nežinojo, kad mobiliųjų telefonų pardavėjai rekomenduoja įrenginį laikyti toliau nuo kūno arba naudoti su laisvų rankų įranga.
Berklio įsaku bus reikalaujama, kad platintojai saugumo informaciją skelbtų viešai ir pirkėjams, kurie įsigyja ar išsinuomoja telefoną, duotų atskirą lapelį su informacija.
„Saugumo sumetimais Federalinė vyriausybė reikalauja, kad mobilieji telefonai atitiktų radijo dažnių (RD) poveikio gaires, – rašoma jame. – Jei nešiojate ar naudojate telefoną įsikišę jį į kelnių ar marškinių kišenę arba užkištą už liemenėlės, kai telefonas įjungtas ir prijungtas prie belaidžio tinklo, RD radiacijos poveikis jums ko gero viršija federalinėse gairėse numatytą ribą. Vaikams ši potenciali rizika yra didesnė. Daugiau informacijos apie tai, kaip saugiai naudoti savo telefoną, rasite nuorodose savo telefone arba naudojimo instrukcijoje.“
Berklis ėmėsi veiksmų tą pačią savaitę, kaip ir Emfscientist.org – 190-ies mokslininkų grupė iš 39 šalių, paskelbusi atvirą laišką apie potencialius elektromagnetinių laukų ir belaidžių technologijų pavojus ir paraginusi Jungtinių Tautų Organizaciją ir Pasaulio Sveikatos Organizaciją atlikti nešališką šios srities tyrimą.
„Nemažai naujausių mokslinių publikacijų parodo, kad gyvus organizmus veikia daug silpnesnis elektromagnetinis laukas, nei nurodyta daugumoje tarptautinių ir nacionalinių gairių, – rašoma laiške. – Nepageidaujamas poveikis gali sukelti vėžį, ląstelių stresą, genetinius pakitimus, išaugusį kenksmingų laisvųjų radikalų kiekį, struktūrinius ir funkcinius reproduktyvinės sistemos pakitimus, gebėjimo mokytis ir atminties sutrikimus, neurologinius sutrikimus, neigiamą poveikį bendrai žmogaus savijautai.“
Didžiausia rizika gresia vaikams ir nėščioms moterims, teigia Kalifornijos universiteto Berklyje Šeimos ir visuomenės sveikatos centro direktorius dr. Joelis Moskowitzas. Dr. J. Moskowitzas pasirašė laišką dėl elektromagnetinio lauko poveikio ir padėjo sudaryti Berklio įstatymą.
„Penkerių metų vaiko smegenys sugeria bent dukart daugiau radiacijos (kurią skleidžia mobilieji telefonai) nei suaugusiojo smegenys“, – pasakė jis.
Tačiau surinkti mokslinius įrodymus nėra lengva. Šios pramonės šakos prekybos grupė „CTIA – The Wireless Association“ prieštarauja Berklio įstatymui ir teigia, kad pirkėjams siekiama įpiršti klaidingą informaciją.
„Šiame pasiūlyme pateikiama informacija nėra moksliškai pagrįsta, tad pirkėjai klaidinami, pakertamas jų pasitikėjimas vadovybe“, – laiške Berklio miesto tarybai rašo CTIA direktorius užsienio ir valstybės reikalams Gerardas Keeganas.
Dr. J. Moskowitzas argumentuoja, jog tam, kad mokslas įžvelgtų ryšį tarp keliamo pavojaus ir poveikio sveikatai, reikia laiko, be to, dažnai mokslinius tyrimus užsako suinteresuotos pramonės šakos. „Matėme daugybę pavyzdžių, kaip pramonė panaudoja mokslą savo tikslais ir užsako tyrimus, nuslepiančius potencialią produkcijos žalą – tai taikytina kalbant kad ir apie tabaką, asbestą, šviną, – sako jis. – Sąrašas begalinis. Ir štai staiga atsiranda mokslinių įrodymų, teigiančių, kad produkcija, kurią gamintojai pristato kaip saugią, yra visiškai nesaugi.“
Dr. J. Moskowitzas pridūrė, kad Berklio įstatymo projektas specialiai sudarytas taip, kad būtų galima išvengti debatų dėl belaidžio ryšio priemonių saugumo. Jis siekia tiesiog atkreipti pirkėjų dėmesį į smulkiu šriftu išspausdintą informaciją, kurios dauguma mūsų neskaito.
„Tokiu būdu siekiama parodyti žmonėms tą saugaus naudojimo informaciją, kurią mobiliųjų telefonų pardavėjai stengiasi nuslėpti, – sako jis. – Ši pramonės sritis labai sėkmingai slėpė tiesą arba mėgino sukelti pirkėjams kuo daugiau abejonių.“
Šis argumentas bus labai svarbus ginant naująjį įstatymą teisme, sako vienas iš jo autorių, Harvardo teisės profesorius Lawrence‘as Lessigas.
Pasak L. Lessigo, prieš priimdamas įstatymą, Berklis laukė, kol paaiškės panašaus pasiūlymo, pateikto San Franciske, likimas. San Francisko įstatymo projekte buvo numatyta, kad platintojai prie egzistuojančių įspėjimų, įtrauktų į gamintojų medžiagą, turėtų pridėti, kad „mobilieji telefonai yra pavojingi, ir kad rekomenduojama jais naudotis kuo mažiau“, – pasakoja L. Lessigas.
San Franciskas atsisakė šio projekto po to, kai pralaimėjo teisme prieš bendrovę CTIA, kuri pateikė skundą. Panašius įstatymus dėl informacijos akcentavimo nori priimti dar šešios valstijos, bet kol kas nė vienai jų dar nepavyko. L. Lessigo teigimu, jei Berklio įstatymas būtų priimtas, jis pasitarnautų kaip modelis kitoms valstijoms.
Antrasis įstatymo projekto svarstymas miesto taryboje turi įvykti gegužės 26 dieną. Jei bus priimtas, naujasis įstatymas įsigalios po mėnesio, jei nebus užginčytas.
Berklio meras T. Batesas yra tikras, kad CTIA bandys užginčyti pasiūlymą, vis dėl to jis yra tikras, kad galiausiai jiems pavyks priimti šį įstatymą.
„Mes tiesiog norime žmones informuoti, kaip reikia naudotis mobiliuoju telefonu, – sako L. Lessigas. – Galite manyti, kad visi šie debatai apie tai, ar mobilieji telefonai pavojingi, yra visiška nesąmonė, bet vis tiek nelaikyti šių įrenginių prie pat kūno.“
