Skaitmeninės televizijos plėtra Lietuvoje ir naudojami standartai

Kas yra skaitmeninė televizija?

Akivaizdu, kad šiandien žiūrovams reikalinga naujos kokybės ir platesnių galimybių televizija. Kaip jums galbūt jau teko girdėti, Lietuva žengė pirmuosius žingsnius į skaitmeninės televizijos erą. Tai toli gražu nereiškia, kad esami kanalai savaime ims transliuoti aukštos kokybės vaizdą. Ne – keisis tik tai, kokiu būdu vaizdas apdorojamas ir perduodamas. Vietoje analoginių metodų į trasą išeina skaitmeniniai algoritmai.

Skaitmeninė televizija nuo įprastos analoginės skiriasi tuo, kad vaizdas ir garsas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu signalu (dvejetainių kodų seka). Skaitmeninis signalas glaudinamas tam tikru formatu, t. y. šalinant žmogaus akimi nepastebimas vaizdo detales (kaip ir DVD diskuose). Toks signalas yra daug atsparesnis įvairiems trukdžiams nei analoginis, todėl ryšio kanalu jis perduodamas beveik be klaidų, ir televizoriaus ekrane rodomas daug kokybiškesnis (aiškesnis) vaizdas. Būtent skaitmeninė televizija suteikia galimybę mėgautis itin gera vaizdo ir garso kokybe. Norint skaitmeninius signalus priimti reikia tai galinčio daryti televizoriaus arba specialaus TV priedo jam. Tai nedidelė „dėžutė”, jungiama prie televizoriaus. Skaitmeninis TV priedėlis leidžia žiūrovui pasirinkti programos transliacijos ar subtitrų kalbą, naudotis elektroniniu programų gidu – sužinoti transliuojamų laidų programą artimiausioms valandoms arba dienoms. Be to, šis priedėlis gali turėti garso koregavimo kiekvienam kanalui funkciją, žadintuvo ir savaiminio išsijungimo funkcijas, kalendorių, stop-kadrą, žaidimų bei daugybę kitų funkcijų. Brangesniuose modeliuose programas galima įsirašyti į vidinį standųjį diską ir peržiūrėti jums patogiu metu.

Skaitmeniniu signalu galima perduoti daug papildomos informacijos, kurios negalima siųsti analoginiu signalu. Skaitmeninės televizijos programas nesunku koduoti. Taip lengviau rinkti mokesčius už programas. Skaitmeninės TV imtuvą dažnai galima nustatyti taip, kad kai kurios programos būtų matomos tik įvedus slaptažodį, todėl galima uždrausti vaikams žiūrėti kai kurias programas.

Skaitmeninės TV programas galima žiūrėti ir kompiuterio ekrane. Tam skirtos plokštės, kurios skaitmeninį TV signalą paverčia dvejetaine informacijos seka, kurią kompiuterio procesorius, specialios programinės įrangos pagalba, paverčia vaizdu ir atvaizduoja kompiuterio monitoriuje. Jos parduodamos Lietuvoje, ir jų kaina yra žymiai mažesnė už televizoriaus kainą.

DVB (Digital Video Broadcasting) – tarptautinis standartas, skirtas skaitmeninei televizijai transliuoti. Vaizdui glaudinti naudojamas MPEG (MPEG-2, MPEG-4/AVC (H.264)) standartas. Skiriami keturi DVB tipai: DVB-T (Terrestrial – antžeminis), DVB-S ir DVB-S2 (Satellite – palydovinis), DVB-C (Cable – kabelinis) bei DVB-H (Handheld – antžeminis mobiliesiems įtaisams). Šiuose tipuose skiriasi tik fizinis skaitmeninės televizijos signalų perdavimo lygmuo, kuris yra nustatytas, atsižvelgiant į kiekvienos radijo signalų sklidimo terpės ypatybes, o perduodamas skaitmeninis srautas koduojamas tais pačiais principais.

Skaitmeninė televizija užtikrina signalo priėmimo stabilumą (nėra „sniego“) ir atsparumą atspindžiams. Prijungus prie analoginio TV imtuvo įprastą kambarinę anteną, galima pastebėti atspindžių efektą, t. y. ekrane matomas ne tik pagrindinis, bet ir šešėlinis vaizdas, kuris keičiasi (stiprėja arba silpnėja) stumdant ir sukant anteną kambaryje. Skaitmeninėje televizijoje dėl specialaus signalo formavimo būdo šio nemalonaus efekto išvengiama.

Kokybiški skaitmeninės televizijos signalai gali būti priimami ne tik name, bute, bet ir automobilyje, traukinyje arba kitame judančiame objekte. Lietuvoje (Vilniuje) 2004 m. rudenį buvo sėkmingai atliktas eksperimentas, kurio metu DVB-T imtuvai buvo sumontuoti keliuose miesto troleibusuose. Tokiu būdu, keleiviai kelionės metu galėjo žiūrėti transliuojamas TV programas. To praktiškai neįmanoma padaryti analoginės televizijos atveju.

Pasaulyje skaitmeninė televizija sparčiai populiarėja. Skaitmeninės televizijos transliavimo DVB-T standarto stotys šiuo metu jau įdiegtos ir sėkmingai veikia keliose šalyse, tokiose kaip Didžioji Britanija, Švedija, Vokietija, Ispanija ir Australija. JAV diegia kito standarto (ATSC) skaitmeninę televiziją. Japonija, tuo tarpu, naudoja savo sukurtą ISDB-T standartą.

Naudojant MPEG-2 glaudinimo būdą vienu DVB-T kanalu galima perduoti iki 6 standartinės kokybės TV programų, o naudojant H.264 – apie 10 analogiškos vizualinės kokybės programų. Be to, transliuojamos programos gali būti koduojamos. Norint priimti koduotas programas DVB-T imtuve (priedėlyje) turi būti specialus modulis, leidžiantis, panaudojus kortelę-raktą, dekoduoti programą. Taip organizuojamas mokamų TV programų transliavimas.

Daugelio šalių vyriausybių nuomone, skaitmeninė antžeminė televizija — ateities televizija, skatinanti skaitmeninę revoliuciją (pavyzdžiui, interaktyviąją TV) bei prisidedanti prie informacinės visuomenės kūrimo. Kai kuriose valstybėse jau nustatytos datos, kada visi televizijos kanalai turės transliuoti tik skaitmeninę TV. Iš pradžių ta pati programa gali būti transliuojama ir analoginiu, ir skaitmeniniu signalu, nes dauguma žiūrovų kol kas neturi skaitmeninės TV imtuvų. Kada bus visiškai pereita prie skaitmeninės TV, priklauso nuo žiūrovų ir valstybės finansinės paramos. Pavyzdžiui, Suomijoje analoginės TV transliaciją žadama nutraukti jau 2007 metais. O Vokietijoje, Berlyne ir šiaurinėje dalyje prie Baltijos jūros analoginė televizija jau išjungta.

Skaitmeninė televizija DVB-T Lietuvoje

Žiūrėti skaitmeninę televiziją Lietuvoje pirmieji turėjo galimybę vilniečiai. 2002 m. sausio mėn. pradėtos eksperimentinės skaitmeninės televizijos programų transliacijos 53 televizijos kanalu, o nuo 2004 metų rugsėjo mėnesio Lietuvos radijo ir televizijos komisija išdavė licencijas nuolatinei transliacijai.

Šiais metais skaitmeninės antžeminės televizijos diegimas Lietuvoje įgavo dar didesnį pagreitį. Nuo 2006 metų birželio 1 dienos jau įrengti pirmieji siųstuvai. Bendrovės LRTC ir TEO LT, kurios šalyje diegia skaitmeninės televizijos tinklus, galimybę Vilniaus gyventojams žiūrėti skaitmeninę televiziją įdiegė prieš pat liepos 1-ąją. Kaip numatyta skaitmeninės televizijos plėtros plane, televizijos programų transliacijos skaitmeninės televizijos tinklais penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose turėtų būti pradėtos iki 2007-ųjų metų pabaigos, iki 2009-ųjų metų pradžios bent vienas skaitmeninės TV tinklas turėtų aprėpti ne mažiau kaip 95 proc. Lietuvos teritorijos, o 2012-aisiais turėtų būti pradėtas laipsniškas analoginės antžeminės televizijos perjungimas į skaitmeninę TV. Iki tol Lietuvoje veiks ir analoginė, ir skaitmeninė televizija.

Besidomintiems, kokias televizijos programas šiuo metu galima matyti, pateikiame tokią lentelę (informacija atnaujinta 2006-08-16).

DVB-T stočių tikėtinos priėmimo zonos

Pagal Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotą licenciją 2007 metais turi atsirasti visiškai naujos televizijos programos: „Info TV“, „BTV Linksmas“, „Bravo TV“, „NTK Naujas“ televizijos kanalas.

Priemonės DVB-T žiūrėjimui Lietuvoje

Pateikiame mums žinomą informaciją apie galimybes įsigyti priemones DVB-T žiūrėjimui. Kadangi naujos programos Lietuvoje bus glaudinamos H.264 standartu, čia pateiksime informaciją tik apie priemones, leidžiančias matyti visas programas, t. y. glaudintas tiek MPEG-2, tiek H.264 standartu.

Kol kas neturime informacijos apie galimybę Lietuvoje įsigyti televizorių su integruotu skaitmeniniu imtuvu ar priedėlius prie analoginio televizoriaus, kurie sugebėtų parodyti H.264 standartu glaudintą vaizdą.

Kiek geresnė situacija su kompiuterių plokštėmis. Mūsų žiniomis, tik viena šių plokščių gamintoja, kompanija „Leadtek“, įtraukė H.264 standartu glaudinto vaizdo palaikymą į savo programinę įrangą, pateikiamą su jų plokštėmis. Nors akivaizdu, kad H.264 standarto palaikymas šioje programinėje įrangoje yra dar tik pradinėje stadijoje, tačiau atlikus specialią konfigūravimo procedūrą vaizdą galima pamatyti.

Trumpai apie DVB-T koordinavimo susitarimą Nida, 2002

Pagal CEPT direktyvą skaitmeninei televizijai numatyta panaudoti ir 61–69 standartinius TV kanalus. Kadangi Lietuva, kaip ir kitos kaimyninės šalys, neturi šio ruožo priskyrimų, numatytų Stokholmo–61 plane, todėl 1999 metų sausio mėnesį Druskininkuose buvo surengtas daugiašalis susitikimas, kuriame dalyvavo ekspertai iš Baltarusijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Estijos bei Švedijos. Susitikimo metu buvo sutarta sukurti bendrą regioninį skaitmeninės TV planą 61–69 TV kanaluose, paremtą nedidelių (turinčių apie 100 km skersmens padengimo sritį) monokanalinių–sinchroninių tinklų principu. Prie šio plano kūrimo 2000 metų vasario mėnesį daugiašalio ekspertų susitikimo metu Kijeve taip pat prisidėjo ir Bulgarija, Suomija, Vengrija, Moldova ir Turkija. 2002 m. rugpjūtį susitikimo Nidoje metu pasirašytas daugiašalis DVB-T koordinavimo 61–69 TV kanaluose susitarimas.

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Nusipirkau LCD televizorių – ar galėsiu matyti skaitmeninę televiziją?

   Norint matyti skaitmeninę televizija reikalingas televizorius su integruotu DVB-T imtuvu (tai galima sužinoti iš instrukcijos konkrečiam modeliui) arba specialus TV priedėlis (angl. Set-top box). Tai nepriklauso nuo vaizdo generavimo būdo televizoriuje – LCD, plazminis, projekcinis ar kineskopinis.

2. Gyvenu X vietovėje – kada galėsiu matyti skaitmeninę televiziją?

   Šiuo metu skaitmeninė televizija matoma tik Vilniuje ir 30–40 km atstumu aplink Vilnių. Iki 2007-ųjų metų pabaigos televizijos programų transliacijos skaitmeninės televizijos tinklais turėtų būti pradėtos penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o iki 2009-ųjų metų pradžios bent vienas skaitmeninės TV tinklas turėtų aprėpti ne mažiau kaip 95 proc. Lietuvos teritorijos. DVB-T stočių tikėtinas priėmimo zonas galite rasti čia. Mes stengsimės savo tinklapyje visada pateikti naujausią informaciją.

3. Kokie konkretūs privalumai – kodėl aš turėčiau mokėti, jei dabar turiu analoginę televiziją?

   Skaitmeninė televizija nuo analoginės skiriasi tuo, kad skaitmeninis signalas yra žymiai atsparesnis įvairiems trukdžiams, juo galima perduoti daug papildomos informacijos, tokie signalai gali būti priimami ne tik name, bute, bet ir automobilyje, traukinyje arba kitame judančiame objekte. Būtent skaitmeninė televizija suteikia galimybę mėgautis itin gera vaizdo ir garso kokybe, užtikrina signalo priėmimo stabilumą (nėra „sniego“) ir atsparumą atspindžiams.

4. Ar aš turėsiu išmesti savo seną televizorių?

   Ne. Seną televizorių bus galima naudoti, įsigijus atitinkamą TV priedėlį. Tik išimtiniais atvejais TV priedėliai gali netikti televizoriui. Jie tinka netgi nespalvoto vaizdo televizoriams.

5. Kas yra priedėlis?

   Tai nedidelė „dėžutė“, jungiama prie televizoriaus. Šis specialus imtuvas (angl. set-top box) priima skaitmeninį signalą, jį „išpakuoja“ ir pritaiko televizoriui, t. y. signalą keičia analoginiu vaizdo bei garso signalu.

6. Kur galiu rasti priedėlių? Kiek jie kainuoja?

   Deja, šiuo metu Lietuvoje jie dar neparduodami. Kol kas Lietuvoje galima tik įsigyti kompiuterines plokštes su DVB-T tiuneriais. Detaliau apie visa tai čia.

7. Kokie būna priedėliai? Kokio reikia man? Kas turi buti užrašyta ant televizoriaus ar ant priedėlio, kad bučiau tikras, kad su jais galėsiu priimti programas Lietuvoje?

   Kadangi Lietuvoje skaitmeniniam signalui glaudinti naudojamas H.264 (MPEG-4/AVC) standartas, specialus TV priedėlis arba televizoriuje integruotas skaitmeninis imtuvas turi sugebėti iškoduoti tokiu standartu glaudintą signalą. Todėl reiktų ant priedėlio ieškoti H.264 arba MPEG-4/AVC užrašo. Atkreipkite dėmesį, kad MPEG-4/AVC yra naujesnis standartas nei MPEG-4, todėl priedėliai turintys tik MPEG-4 užrašą greičiausiai neveiks. Priedėliai skiriasi pagal papildomų funkcijų kiekį. Tačiau bet kuris, turintis užrašą H.264 arba MPEG-4/AVC, sugebės parodyti visas Lietuvoje transliuojamas skaitmeninės televizijos programas.

8. Kada bus nutrauktas analoginės televizijos transliavimas?

   2012-aisiais turėtų būti pradėtas laipsniškas analoginės antžeminės televizijos perjungimas į skaitmeninę TV. Iki tol Lietuvoje veiks ir analoginė, ir skaitmeninė televizija.

Daugiau informacijos:

• DVB-T stočių tikėtinos priėmimo zonos.
• „Leadtek“ „WinFast DTV“ plokštės konfigūravimo procedūra.
• Sukoordinuoti DVB-T kanalai.
• LR ryšių reguliavimo tarnybos tinklalapyje.