Išmaniuosius telefonus Lietuvoje jau turi daugiau nei 50 proc. visų vartotojų. Tačiau dar ne visi yra pastebėję, kad tai ne tik madingas žaisliukas, bet ir galingas įrankis, galintis padėti visose gyvenimo srityse – taip pat ir versle. Telefono ir verslininko ryšys gimė dar toli iki mobiliojo ryšio atsiradimo, bet įdomus sutapimas yra tai, kad į Lietuvą verslas ir mobilusis ryšys atėjo vienu metu – paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. 
Išmaniuosius telefonus Lietuvoje jau turi daugiau nei 50 proc. visų vartotojų. Tačiau dar ne visi yra pastebėję, kad tai ne tik madingas žaisliukas, bet ir galingas įrankis, galintis padėti visose gyvenimo srityse – taip pat ir versle.
Telefono ir verslininko ryšys gimė dar toli iki mobiliojo ryšio atsiradimo, bet įdomus sutapimas yra tai, kad į Lietuvą verslas ir mobilusis ryšys atėjo vienu metu – paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Vyresnieji Lietuvos verslininkai turėtų prisiminti, kad apie 1994-uosius turėti „plytą“ – „Motorolą“ ar kito gamintojo mobilųjį telefoną, dydžiu, forma ir svoriu primenantį tikrą statybinę plytą, – buvo progresyvaus žmogaus požymis.
Lygiai taip pat prieš pusę dešimtmečio progresyvu buvo turėti išmanųjį telefoną. Bet šiandien tuo jau nieko nenustebinsi – ir net nereikia stebinti. Naujos kartos mobilusis telefonas, tapęs išmaniuoju telefonu, tampa nebe įvaizdžio dalimi, bet svarbiu ir naudingu įrankiu.
Žinoma, kaip ir kiekvienu įrankiu, juo reikia išmokti naudotis – lygiai taip pat kaip ir grąžtu perforatoriumi ar kompiuteriu. Laimei, šiuolaikinės technologijos jau leidžia mokytis intuityviai.
Išmanusis – tai ne telefonas
Pradėti reikėtų nuo to, kad išmanusis telefonas jau seniai nebėra telefonas. Tai kompiuteris, kuris, be visų kitų funkcijų, dar gali ir skambinti. Kompiuteris, kurį, jei jau įsigijote, turbūt visada turėsite kišenėje.
Šiuolaikiniai išmanieji yra apie 15–20 kartų galingesni už 1996-ųjų kompiuterius. Be abejo, tokia galia reikalauja energijos, ir iš čia atsiranda dažniausiai girdimi skundai – trumpas akumuliatoriaus veikimo laikas, išmanųjį tenka krauti kas dieną. Bet paskaičiuokite patys – telefono ryšys, interneto ryšys, ieškomi GPS palydovai, darbas programomis, o dar ir beveik pusę įrenginio korpuso sudaro ekranas.
Be abejo, išmaniųjų kūrėjai nesnūduriuoja ant laurų ir žinodami problemą – įrenginio rajumą energijai – visaip stengiasi tai spręsti. Šiuolaikiniai aparatai gali taupyti išmaniai: kai nereikia, išjungia pusę procesoriaus branduolių, tamsesnėje aplinkoje sumažina ekrano ryškumą, o štai naujasis „Samsung“ modelis „Galaxy S5“ sugeba net išmanųjį praversti senuoju mobiliuoju telefonu, skirtu tik skambinti, žinutėms siųsti ir ribotai naudotis internetu. Žinoma, tokiu atveju dingsta didžioji dalis išmaniųjų technologijų teikiamų pranašumų, bet žurnalistai, bandę šį įrenginį, teigia, kad įjungus taupųjį režimą su 15 proc. akumuliatoriuje likusios energijos pavyko ištempti 8 valandas. Tad kritiniu atveju, kai telefonas „miršta“ ir nėra galimybių jį įkrauti, o laukiate labai svarbaus skambučio ir nesate tikri, kada tiksliai jo sulauksite, tai yra pravartu.
Programų ūkis
Taigi, išmanusis telefonas – ne telefonas, o kompiuteris. Bet kokia nauda iš kompiuterio, jei jame nėra programų?
Daugelis išmaniųjų technologijų skeptikų į išmaniųjų telefonų programėles žiūri su pašaipa, atseit tai tik žaidimėliai ir laiko švaistymas.
Be abejo, yra ir tokių programėlių. Bet yra ir tikrai naudingų, kad ir tam pačiam verslui. Štai, pavyzdžiui, atlyginimų skaičiuoklė. Kalbatės su nauju darbuotoju, kurį galbūt samdysite, dėl algos ir aptardami konkrečias sumas iškart galite matyti, kiek kainuos jo darbo vieta, kiek ir kokių mokesčių reikės sumokėti. Nereikia blaškytis, bandyti skaičiuoti mintyse ar skambinti buhalterei. Žvilgsnis į telefoną, suvedate sumą, apie kurią kalbate, ir visi rezultatai tiesiogine prasme atsiranda Jūsų delne.
Taip pat programėlės, gerokai palengvinančios keliones: įveskite reiso numerį ir telefone visada turėsite realiojo laiko informaciją, ar nepasikeitė lėktuvo išvykimo vartai, ar skrydis nevėluoja, kurių reisų lėktuvai ir kada leidžiasi bei išvyksta iš oro uosto ir taip toliau. Stebėti galite ne tik savo, bet ir partnerių, darbuotojų skrydžius.
Na ir, žinoma, galimybė turėti vertėją kišenėje, specialios programos, padedančios greitai parengti važtaraščius, sąskaitas, faktūras ir kitus verslo dokumentus, galimybė elektroninį paštą tikrinti visur, kur esate, užrašinė, sinchronizuojamas darbo kalendorius, priminimai ir visa kita – specialių programų, kurios leidžia sutaupyti laiko ir jėgų, yra šimtai.
Saugumas
Žinoma, kertinis dalykas versle yra saugumas ir konfidencialumas, o situaciją, kai visas ryšių ir informacijos mazgas atsiranda viename įrenginyje, vienoje kišenėje, iš kurios gali nepastebimai iškristi ir būti pavogtas, vertinti reikia kritiškai.
Bet išmaniųjų programų kūrėjai tai žino ir visai sėkmingai sprendžia šią problemą. Egzistuoja daug programų, leidžiančių savininkui nuotoliniu būdu stebėti ir kontroliuoti savo įrenginį. Be tokių tradicinių priemonių, kaip telefono užblokavimas, galima matyti, kur realiuoju laiku yra ar kaip keitėsi telefono buvimo vieta, galima fotografuoti telefono fotokamera, klausytis aplinkos, kurioje yra įrenginys, ir t. t.
Bet yra ir pačių išmaniųjų telefonų gamintojų kuriamų sistemų, kurių tikslas – išlaikyti įrenginio ir tiek telefone esančios, tiek telefonu pasiekiamos informacijos saugumą korporatyviniu lygmeniu. Pavyzdžiui, „Knox“, leidžianti, kad vienos programėlės ar duomenų srautai būtų pasiekiami tik darbo metu arba kad įmonės techninio ūkio administratorius nuotoliniu būdu galėtų iš darbuotojo telefono pašalinti reikiamą informaciją. Telefonas veikia kaip veikęs, juo visiškai galima naudotis asmeniniais tikslais, bet pageidaujama darbinė informacija bus apribota.
Kuriamos ir dar daugiau įvairių sprendimų turinčios korporatyvinio saugumo sistemos. Pavyzdžiui, sistema, blokuojanti darbinių duomenų srautą, jei darbuotojas per nustatytą atstumą nutolsta nuo darbovietės.
Kokį telefoną rinktis verslui?
Telefonų modelių yra galybė, tad pagal ką rinktis telefoną verslui?
Vienas paprasčiausių kriterijų yra kaina. Tik į ją reikėtų žiūrėti tokiu kampu: už didžiausią kainą nebūtinai nusipirksite patį tinkamiausią aparatą, bet mažiausia kaina garantuos, kad už tokį telefoną jau permokėjote.
Verslui reikia galingo ir patikimo įrenginio, kuriame programos nestringa ir po pusmečio naudojimo nepradeda trūkti resursų. Telefonai, net ir patys geriausi, sensta: išmaniojo telefono gyvavimo laikas numatytas maždaug dvejiems metams, bet tam tikra įrenginio (tiek techninės, tiek programinės dalies) degradacija gali prasidėti ir anksčiau. Ir tai ne brokas, bet natūralus dalykas: operacinė sistema bei programos kas kiek laiko atsinaujina ir taip sunaudoja daugiau telefono resursų, o paties telefono techninė įranga juk nesikeičia. Tad taupyti perkant pigesnį ir silpnesnius resursus turintį įrenginį vargiai apsimoka: jau po metų komfortas naudojantis juo gali visiškai dingti, o ir verslo susitikime piktai maigydami trečią kartą užstringančią programėlę verslo partneriui nepaliksite labai gero įspūdžio.
Kaip teigia ekspertai, jei bandytume išreikšti apatinę išmaniųjų kainos ribą skaitine reikšme, ji turėtų būti apie 1 600–1 800 litų.
