Namuose ir darbe kasdien leidžiame ilgas valandas šalia daugybės elektros prietaisų. Ir net nesusimąstome, kaip jie mus veikia. Specialistai sako, kad dalis prietaisų didesnės grėsmės nekelia, tačiau yra ir tokių, nuo kurių geriau laikytis atokiau. Pavyzdžiui, mobilusis telefonas – turbūt nenustebinsime priminę mokslininkų perspėjimus, kad jis žmogaus organizmui turi didžiausią poveikį. Specialistai pataria, kaip galima sumažinti mus supančių prietaisų keliamą riziką sveikatai.
Namuose ir darbe kasdien leidžiame ilgas valandas šalia daugybės elektros prietaisų. Ir net nesusimąstome, kaip jie mus veikia. Specialistai sako, kad dalis prietaisų didesnės grėsmės nekelia, tačiau yra ir tokių, nuo kurių geriau laikytis atokiau. Pavyzdžiui, mobilusis telefonas – turbūt nenustebinsime priminę mokslininkų perspėjimus, kad jis žmogaus organizmui turi didžiausią poveikį. Specialistai pataria, kaip galima sumažinti mus supančių prietaisų keliamą riziką sveikatai.
Apskritai visi mus supančioje aplinkoje naudojami elektronikos ir elektriniai prietaisai skleidžia elektromagnetinį spinduliavimą. Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistas Jonas Tartėnas GRYNAS.lt sakė, kad buitiniai prietaisai, elektros įrenginiai, kompiuterių ekranai, elektros perdavimo tinklai, radijo ir televizijos bei mobiliojo ryšio stotys aplink save sukuria elektromagnetinį lauką, kurio didelis galingumas gali paveikti žmogaus sveikatą.
Širdies darbui sutrikdyti užtenka vos kelių minučių
Pašnekovo teigimu, žmogaus jutimo organai reaguoja į 20–300 MHz dažnio elektromagnetinį lauką. Pabuvęs elektromagnetinio lauko, kurio galingumas yra didesnis nei 10 W/cm², žmogus gali jausti nespecifinius simptomus: nuovargį, galvos svaigimą ir skausmą, rankų drebulį, gali prasidėti nemiga, pakilti temperatūra.
J. Tartėno teigimu, esant ilgalaikei 3–5 min. superaukštų dažnių 300 MHz – 300 GHz elektromagnetinei energijai, gali išsivystyti ir tiesioginiai širdies bei kraujagyslių funkciniai pakitimai.
„Žmogaus kūnas sugeria tam tikro dažnio ribose skleidžiamą elektromagnetinio lauko energiją, kurią paverčia šiluma ir jos perteklių pašalina į aplinką. Tačiau, kai šilumos kiekis yra per didelis, organizmas gali perkaisti. Ypač neatsparūs šiluminiam poveikiui yra akių audiniai, centrinė nervų sistema. Priklausomai nuo spinduliavimo intensyvumo ir trukmės gali išsivystyti ūminiai ir lėtiniai organizmo pakenkimai. Žmonėms, kurie yra nuolat veikiami elektromagnetinės spinduliuotės, gali išsivystyti širdies kraujagyslių, imuninės bei kvėpavimo sistemų funkciniai pakitimai“, – sakė visuomenės sveikatos specialistas.
Anot jo, labiausiai elektromagnetinis spinduliavimas veikia vyresnio amžiaus žmones, taip pat sergančius įvairiomis ligomis ir vaikus. Ypač jautrūs spinduliuotei kūdikiai, kurių imuninė sistema nėra visiškai susiformavusi.
Po 10 minučių plepėjimo galva pradeda kaisti
Stipri spinduliuotė, pasak J. Tartėno, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tačiau elektromagnetinės bangos neturi savybės kauptis žmogaus organizme. Todėl laiku nutraukus darbą elektromagnetiniame lauke ar išjungus prietaisą iš tinklo, o taip pat patikimai apsaugojus darbo vietą nuo minėtų laukų poveikio, organizmo sutrikimai išnyksta, o gydant ir taikant reabilitaciją sunkesniais atvejais, žmonės dažniausiai pasveiksta.
Elektros energijos tiekimo išjungimas dalinai sumažina elektromagnetinį lauką, tačiau elektros laidų spinduliuotė nėra intensyvi. Nebent, elektros instaliacija yra sistemingai perkraunama arba techniškai netvarkinga.
Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų katedros vedėjas doc. dr. Saulius Japertas GRYNAS.lt teigė, kad šiuolaikiniai žmonių naudojami prietaisai sveikatai kenkia žymiai mažiau nei, pavyzdžiui, tie, kurie buvo naudoti prieš 20 metų. Nepaisant to, mokslininkas patarė neprarasti budrumo.
Ypač tai svarbu analizuojant mobiliųjų telefonų poveikį. Šios komunikacijos priemonės spinduliuoja mikrobangas, kurios ilgai kalbant telefonu, pasak mokslininko, gali pakelti kūno temperatūrą.
Pasidomėjus, kiek telefonas gali įkaitinti organizmą, pašnekovas tikslaus atsakymo pateikti negalėjo. Anot jo, tam įtakos turi labai daug veiksnių. Tačiau telefonu pakalbėjus minutę ar dvi, šis procesas neprasidės. „Per maždaug 10 minučių pamatytume aiškius įšilimo požymius galvos srityje. Aišku, sritis gali būti ir platesnė. Temperatūros pakilimas žmogui gali sukelti neigiamus efektus“, – sakė docentas.
Patarė naudotis laisvų rankų įranga ir telefono nelaikyti prie kūno
Jo teigimu, JAV naudoja tokį saugumo koeficientą: nepavojinga spinduliuotė, kuri neviršija 1,6 vato 1 kg žmogaus svorio. ES laikomasi pozicijos, kad nepavojinga dviejų vatų spinduliuotė vienam kilogramui.
Tačiau, S. Japerto manymu, šiuolaikiniai telefonai šiuos kriterijus atitinka. Jo teigimu, populiariausių išmaniųjų telefonų spinduliuotė neviršija 0,5 vato.
Pašnekovas atskleidė, kad Lietuvoje elektronikos įrenginių saugumui yra keliami labai griežti reikalavimai. „Pagal galiojančias normas Lietuvoje elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis negali viršyti 10 mikrovatų kvadratiniame centimetre. Tai yra viena griežčiausių normų. JAV norma yra 100 mikrovatų, ES – 50. Ką reiškia 10 mikrovatų? Jeigu telefonas spinduliuoja du vatus, reiškia saugus atstumas – maždaug 1,26 metro. Jei 0,8 vato, tai saugus atstumas – 80 cm. Apskritai telefoną glausti prie ausies nėra labai saugu. Todėl geriau naudoti laisvų rankų įrangą“, – patarė mokslininkas.
Kaip sumažinti neigiamą telefono poveikį? Pašnekovas sakė, kad priemonių yra labai daug. Tačiau jis sutiko įvardyti pagrindines, į kurias reikėtų atsižvelgti. S. Japertas visų pirma patarė mažiau kalbėti telefonu. Anot jo, telefoną priglaudus prie ausies nerekomenduojama kalbėti ilgiau nei 10 minučių. O nesinaudojant telefonu nepatariama jo laikyti prie kūno. „Viskas dėl to, kad iš bazinės stoties nuolat eina tikrinantieji signalai. Tada telefonas atsako atgal spinduliuodamas. Dažnumas priklauso nuo operatoriaus. Tada spinduliuotė gali būti stipresnė nei šnekant telefonu“, – teigė mokslininkas.
Iki 15-os – be telefono
Anot jo, mobiliųjų telefonų nepatariama naudoti vaikams iki 15 metų. Taip pat jais minimaliai turėtų naudotis ir vyresni žmonės. Tačiau mokslininkas pridėjo, kad vaikams yra gaminami specialūs telefonai, kurių spinduliuotė yra žymiai mažesnė.
„Nerekomenduojame telefonais naudotis uždaroje patalpoje, lifte, automobilyje. Spinduliuotė gali atsispindėti nuo metalinių paviršių ir taip gali sustiprėti spinduliavimo efektas. Pavyzdžiui, automobilyje spinduliai negali praeiti per metalinį apvalkalą ir lieka viduje. Taip pat naktį negalima telefono laikyti šalia lovos ar po pagalve. Neigiamos įtakos gali turėti auksiniai dantys. Apskritai geriau turėti šiek tiek paranojos nei paskui kažką kaltinti dėl nelaimės“, – teigė docentas.
Kaip žmogaus organizmą veikia belaidis interneto ryšys ir jį garantuojantys įrenginiai? Pašnekovo teigimu, internetu leidžiantys naudotis įrenginiai ypatingo pavojaus nekelia: „Pagal ES reikalavimus standartinis įrenginys turi spinduliuoti ne daugiau nei 100 milivatų. Todėl jei nuo Wi-fi įrenginio esate 28–30 cm, pavojaus nebelieka. Juk šio įrenginio nestatome ten, kur praleidžiame daugiausiai laiko. Dažniausiai jis būna prie lango ar kažkurioje kitoje nuošalesnėje vietoje.“
Maistą reikia šildyti atsitraukus
Šiuolaikinių televizorių ir kompiuterių poveikis – minimalus. Tačiau senieji lempiniai televizoriai spinduliuodavo rentgeno spindulius. Tiesa tuomet, kad pasireikštų neigiamas poveikis sveikatai, prie televizoriaus reikėdavo praleisti daug laiko. „Senieji lempiniai televizoriai buvo pavojingi dėl katodinio vamzdžio. Tuomet būdavo spinduliuojami rentgeno spinduliai. Tačiau jų kiekis būdavo toks silpnas, kad kažką pajustum, jei prie pat televizoriaus sėdėtum kasdien po septynias valandas. O skystųjų kristalų televizoriai to nespinduliuoja. Senieji kompiuterių monitoriai irgi turėjo katodinį vamzdį. Todėl jeigu dar kas turi tokius kompiuterius, atsargumo dėlei vertėtų pasikeisti. Dabartiniai monitoriai nėra pavojingi. Jie veikia visai kitu principu“, – kalbėjo mokslininkas.
KTU mokslininkas S. Japertas taip pat teigė, kad šis prietaisas vertinamas nevienareikšmiškai. „Jos gaminamos taip, kad didelės energijos dalies neišspinduliuotų. Jeigu krosnelė tvarkinga, žmogui ji neturėtų būti pavojinga. Tačiau VGTU darė tyrimą ir nustatė, kad dalis energijos patenka už krosnelės ribų ir gali veikti žmogų. Bet jos išeina labai menkai. Už 30 cm nuo krosnelės poveikio nėra. Tereikia pasitraukti pusmetrį ir palaukti, kol maistas pašils. Šiaip kai kurie mokslininkai sako, kad krosnelės vienaip ar kitaip maistą veikia. Užsienyje buvo atliktas bandymas, kai perpilant žmogui kraują jis prieš tai buvo pašildytas mikrobangų krosnelėje. Tam pacientui baigėsi liūdnai. Sunku pasakyti, ar tai įvyko atsitiktinai. Tačiau reikia atminti, kad jei nuo bet kokio įrenginio pasitrauktume 30 cm, poveikis stipriai sumažėja“, – sakė docentas.
Nuo kompiuterio – per 40 centimetrų
Pasidomėjus, ką apie mikrobangų krosneles mano Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas, jis teigė, kad šių krosnelių naudojimo laikas vis dar per trumpas, kad mokslininkai galėtų tiksliai nustatyti, kenkia, ar nekenkia žmogaus organizmui taip paruoštas maistas.
Kita vertus, mikrobangos negali prasiskverbti į storesnius maisto gabalus, dėl šios priežasties atsiranda tikimybė, kad nebus sunaikinti maiste galimai esantys sveikatai pavojingi mikroorganizmai.
„Naudojant mikrobangų krosnelę maistui pašildyti ar gaminti rekomenduojama laikytis šių paprastų patarimų. Ką nors gamindami, stovėkite toliau nuo krosnelės – mikrobangų spinduliavimo galia sparčiai mažėja tolstant nuo jos. Nerekomenduoja šalia veikiančios krosnelės būti žmonėms, nešiojantiems širdies stimuliatorių, nes gali sukelti trikdžius. Įsigijus naują krosnelę nuolat stebėkite, ar sandarios jos durelės, ar nepasikeitė skleidžiamas garsas“, – patarė specialistas.
O ką daryti žmonėms, kurie visą dieną praleidžia biure, prikimštame įvairiausios technikos? M. Urbonas sakė, kad nuo elektromagnetinės spinduliuotės, pavyzdžiui, kompiuterių ar kitų šaltinių darbo vietoje apsaugo teisingas jų išdėstymas bei eksploatacija pagal darbų saugos instrukciją, darbo ir poilsio režimas (1 val. darbo, po to 10 min. pertrauka toliau nuo elektrromagnetinio lauko šaltinio). Taip reikia atminti, kad norint išvengti didesnio pavojaus nuo kompiuterio reikia būti nutolus ne mažiau nei 40 cm.
Be to, reikia pakankamai darbo erdvės (ne mažiau kaip 6 m2 ir ne mažiau kaip 20 m3 vienai darbo vietai prie kompiuterio). Taip pat darbo vietoje turi būti užtikrintas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, dulkių nuo ekrano ir nuo klaviatūros nuvalymas. Galiausiai nereikia pamiršti vėdinimo. Tai ypač aktualu kabinetuose, kuriuose daugiau darbuotojų ir naudojami ne tik kompiuteriai, bet ir kopijavimo bei dauginimo technika.
