Pastaruosius šešerius metus visi Europos Sąjungos gyventojai kiekvieną vasarą sulaukia džiugios žinios: sumažėjo tarptinklinio ryšio (angl. roaming) kaina. ES duomenimis, lyginant su 2007 kainų lygiu, iki 2013 metų išlaidos tarptinkliniam ryšiui sumažėjo vidutiniškai net 80 procentų. Ir netgi čia ES nesustoja – šiemet rugsėjo 11 dieną paskelbtas planas visiškai atsisakyti klientams taikomų tarptinklinių tarifų – numatyta, kad nuo kitų metų liepos visoje Europoje skambučiai kainuos taip, kaip gimtojoje šalyje.
Pastaruosius šešerius metus visi Europos Sąjungos gyventojai kiekvieną vasarą sulaukia džiugios žinios: sumažėjo tarptinklinio ryšio (angl. roaming) kaina. ES duomenimis, lyginant su 2007 kainų lygiu, iki 2013 metų išlaidos tarptinkliniam ryšiui sumažėjo vidutiniškai net 80 procentų. Ir netgi čia ES nesustoja – šiemet rugsėjo 11 dieną paskelbtas planas visiškai atsisakyti klientams taikomų tarptinklinių tarifų – numatyta, kad nuo kitų metų liepos visoje Europoje skambučiai kainuos taip, kaip gimtojoje šalyje.
ES karvedė kovoje už žmonių piniginių saugojimą yra eurokomisarė Neelie Kroes, pareiškusi: „Apiplėšimo jausmas yra žinomas kiekvienam, kuris naudojosi mobiliuoju telefonu iškeliavęs į užsienį. Džiaugiuosi, kad kasmet Europos Sąjunga grąžina pinigus į piliečių kišenes“.
Eurokomisarės tikslai yra pagirtini – išnykus tarptinklinio sujungimo kainai paprasti piliečiai, kuriems tenka keliauti po užsienius, sutaupytų begales pinigų, jie galėtų laisviau naudotis mobiliosiomis paslaugomis svečiose šalyse, taigi, didėtų vartojimas. Ir nors tarptinklinių mokesčių mažėjimas yra jau ilgalaikis procesas, jų nukirtimas iki nulio gali nebūti toks visapusiškai teigiamas dalykas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Netgi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai labai atsargiai vertina ES tikslą – „Bitės“ vadovas Fredas Hrenchukas mano, jog tai atvertų galimybę vieniems operatoriams sukčiauti kitų sąskaita. Mat tarptinklinio sujungimo mokesčiai būtų reguliuojami tik „mažmeniniams“ naudotojams, t. y., paprastiems žmonėms. Tuo tarpu „didmeninė“ sujungimo kaina yra operatorių tarpusavio susitarimo reikalas.
Pasak F. Hrenchuko, į kokią nors šalį, kur mobiliojo ryšio paslaugos yra brangios, būtų galima privežti daugybę SIM kortelių iš pigesnio ryšio šalies ir operatorius, kurio kortelės pardavinėjamos kitoje šalyje, būtų priverstas mokėti tiems operatoriams, į kurių tinklus skambintų importuotų kortelių naudotojai.
„Manau, kad pusiausvyra, teisingas sprendimas, yra kažkur per vidurį – reikia, kad tarptinklinio ryšio kainos būtų sąžiningos, bet sukurti bendrą rinką su nemokamais įeinančiais skambučiais man panašu į kraštutinumą. Taigi, sakyčiau, norai yra geri, bet pasirinktas kelias – nelabai“, – apie N. Kroes planą yra sakęs „Bitės“ generalinis direktorius.
„Viena iš priežasčių, kurios gali apsunkinti galimybę Vokietijos, Danijos ar bet kurios kitos šalies piliečiui atvykti į Lietuvą ir sudaryti ryšio paslaugų teikimo sutartį – tai kad Lietuvos operatoriai į sutartis tikriausiai įtrauks „protingo naudojimo“ punktą. Jie iš tiesų nenorėtų, kad žmonės 100 proc. savo plano išnaudotų užsienyje, nes operatoriams tai vistiek būtų brangiau, lyginant su namų rinkoje paslaugomis besinaudojančiais klientais. Taigi, nors sutartis ir galima būtų sudaryti kitose šalyse (kaip tai ir dabar yra įmanoma), esama ir tokios praktikos trūkumų, tarp kurių galima paminėti potencialius klientų aptarnavimo lygių skirtumus, mat galbūt operatoriaus atstovai nekalba jūsų kalba, telefonų siuntimas remontuoti būtų brangesnis ir panašiai“, – apie vieningoje Europos telekomunikacijų rinkoje galinčius kilti sunkumus sakė ir N. Kroes atstovas spaudai Ryanas Heathas. Kita vertus, jeigu Europos ryšio operatoriai susitars ir dėl tarpusavyje už tarptinklinius sujungimus mokamų didmeninių kainų panaikinimo, situacija pasikeistų iš esmės.
Kaip tikina didžiausias N. Kroes plano kritikas, „Strand Consult“ vadovas Johnas Strandas, Lietuva būtų viena iš daugiausiai dėl šio pasiūlymo laimėjusių šalių, nes stipriai padaugėtų klientų, norinčių pasinaudoti mažiausiai visoje ES kainuojančiomis paslaugomis. Tačiau, jeigu Lietuvos operatoriams tektų aptarnauti ir kitų ES šalių klientus, išaugtų operatorių išlaidos – reikėtų samdyti daugiau užsienio kalbų mokančius skambučių centro darbuotojus.
Vieningos telekomunikacijų rinkos idėją palaiko „Tele2“: „Yra daug teigiamų dalykų. Pirmas – kad licencijos [naudojamiems dažniams ir technologijoms – aut.] būtų suteikiamos visai Europos Sąjungai. Nereikėtų atskirų licencijos gavimo procesų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje ir kitose šalyse atskirai. Viena licencija reguliavimo ir administravimo požiūriu yra daug mažesnė našta. Šiek tiek pavojaus įžvelgiame tame, kad viskas daroma labai greitai. Šiaip su šiuo pasiūlymu viskas yra gerai, mes iš principo jį palaikome, klientai iš to tik laimės. Iki šiol po visų pokyčių, kurie buvo daromi, mūsų klientai laimėdavo. Pagrinde tie pokyčiai buvo tokie, kad nukapojamos roumingo sąnaudos – jeigu pamenate, anksčiau išvažiavus į Vokietiją skambutis iš ten kainuodavo kelis litus. Dabar jis kainuoja 99 centus. Dėl reguliavimo stipriai sumažėjo kainos, o dėl to išaugo vartojimas. Klientai laimėjo“, – sakė „Tele2“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Andrius Baranauskas.
„Planas yra apskritai Europoje panaikinti roumingo mokestį, t. y., visa Europa bus vieninga rinka. Mums tai, žinoma, yra didelė galimybė, nes mes esame ta mažiausių kainų valstybė Europos Sąjungoje – tai Europos Komisijos patvirtinta oficialiai. Brangiausioje Europos šalyje [Nyderlanduose – aut.] ryšio kaina yra aštuonis kartus didesnė. Visos kitos ES valstybės yra tarp Nyderlandų ir mūsų. Kai bus vieninga rinka, kodėl gi mes negalėtume pardavinėti paslaugų Vokietijoje ar Olandijoje ir pasiūlyti tai pigiau?“, – pridūrė A. Baranauskas. Bet jis nepamiršo nurodyti ir galimų N. Kroes plano problemų.
„Visi operatoriai Europos komisijai nori pasakyti: jūs viską darote gerai, bet darote tai labai greitai. Jie siūlo įvesti visus pokyčius nuo kitų metų liepos. Bet esmė ta, kad šiandien operatoriai pajamas iš roumingo gauna, yra tas pajamas suplanavę ir kitų metų biudžete, o kai kažkas ateina ir pasako, kad kitais metais tavo biudžetas mažės tiek ir tiek, nori, ar nenori, bet turi ieškoti kaip tą pajamų sumažėjimą kompensuoti“, – teigė „Tele2“ atstovas.
Ką tai reiškia paprastiems vartotojams?
Tai, kiek paprastiems mobiliojo ryšio naudotojams bus naudingas ar žalingas N. Kroes plano įgyvendinimas, tiesiogiai priklausys nuo to, kaip jis paveiks ryšio operatorius: jeigu telekomunikacijų bendrovės jaučiasi saugiai, jos investuoja į tinklo infrastruktūrą ir gerina teikiamų paslaugų kokybę. O kelių bendrovių konkurencija vienoje rinkoje užtikrintų ir vartotojams ir bendrovėms priimtinas kainas.
Kas gi įvyktų suvienijus visos Europos rinką? Pasak šio plano kritiko J. Strando, iš pradžių vartotojai džiaugtųsi, nes didelei daliai europiečių smarkiai kristų mobiliojo ryšio paslaugų kaina. Daugiausiai sutaupytų šalių, kuriose ryšio paslaugos brangios, gyventojai, mat jie pradėtų naudotis išankstinio apmokėjimo paslaugomis, kurios siūlomos „pigaus ryšio“ valstybėse, kaip, pavyzdžiui, Lietuva. Bet, greta privalumų, J. Strandas pateikia ir ilgą vieningos telekomunikacijų rinkos trūkumų sąrašą.
Smarkiai padidėjus mobiliojo interneto ir kitų paslaugų vartojimui mažesnieji operatoriai bus priversti skolintis ir investuoti į naują aparatūrą arba susidurti su situacija, kuomet nesugebama klientams užtikrinti kokybiškų paslaugų.
Pasak J. Strando, bendras operatorių noras investuoti į tinklų infrastruktūrą vieningoje rinkoje tik sumažės, todėl Europos telekomunikacijų įrangos gamintojai bus priversti vienyti jėgas, kaip ir 2000 metais, tačiau dėl Kinijos bendrovių spaudimo jos vis vien gali neatlaikyti konkurencinės kovos.
„Daugiausiai pralaimės Europos piliečiai, nes sugrius visa telekomunikacijų pramonė, kurianti ir valdanti šiuolaikinės visuomenės pagrindą. Įvyks kažkas panašaus į finansų krizę, ištikusią prieš penkerius metus. Europos žinių industrijai smogs taupymo ir konsolidacijų banga, inovacijų fronte bus užspaustas stabdis. Bet išloš Azijos techninės įrangos gamintojai ir JAV interneto bendrovės. Jau dabar iš Europos pinigus melžia tokios bendrovės, kaip „Google“, „Apple“ ir „Facebook“, kurios savo skaitmeninių paslaugų pardavimus derina su protingais mokesčių modeliais išnaudojančiais skirtingų Europos mokesčių režimų silpnybes“, – liūdnomis prognozėmis dalinosi J. Strandas.
Kol kas planas, kuris bus įgyvendinamas nuo kitų metų liepos, yra dar tik ruošiamas ir galutinę jo formą išvysime tik apie ateinančių metų Velykas, taigi, tikėtina, kad galutinė Europos Komisijos reikalavimų forma gerokai skirsis nuo pradinės – galbūt netgi tiek, kad J. Strandas liks patenkintas. O mes, paprasti vartotojai, galėsime džiaugtis tuo, kad net besivartant Ispanijos ar Kretos paplūdimyje galėsime išsitraukti išmanųjį telefoną iš kišenės ir pasiskaityti gimtosios šalies naujienas be baimės, kad grįžus už tai bus pateikta kosminė sąskaita.
