TNS Lietuvoje atlikto „Mobile Life“ tyrimas rodo, kad apie pusę 15–29 metų amžiaus mieste gyvenančių jaunuolių kone kiekvienais metais atnaujina savo IT prietaisus. „Išmanieji įrenginiai – tai pagrindinė studento mokymosi priemonė, dažnai svarbesnė už sąsiuvinį ir tušinuką“, – sako LSMU studentė Justina Šimukauskaitė.
Išmaniosios technologijos plečia komunikacijos galimybes
Universitetai patvirtina, kad be išmaniųjų prietaisų studento kasdienybė aukštojoje mokykloje neįsivaizduojama. Didelę informacijos dalį (konspektus, skaidres, literatūrą) studentas gali pasiekti tik elektroniniu būdu, ką jau kalbėti apie dėstytojų siunčiamus pranešimus, įvertinimus ar virtualiose duomenų bazėse talpinamą paskaitų medžiagą. Išmanieji įrenginiai pagreitina informacijos perdavimą ir sukuria abipusę komunikaciją tarp dėstytojų ir studentų. „Šių technologijų pagalba sutaupome daug laiko“, – sako VDU docentė dr. Nina Klebanskaja.
Sparčiai augant išmaniųjų telefonų ir planšečių populiarumui, keletas Lietuvos universitetų informacines erdves papildė mobiliosiomis programėlėmis, kurios užtikrina informacijos pasiekiamumą studentams ir dėstytojams patogiu metu. Tuo tarpu studijuojantys nuotoliniu būdu turi galimybę dalyvauti paskaitoje neatvykus į universitetą: vaizdo konferencijų įrankiais bendrauti su dėstytojai, atlikti užduotis ir jas pristatyti.
Vietoje sąsiuvinio ir knygų – planšetė ar kompiuteris
Naujausios technologijos ne tik atveria naujas galimybes, bet ir keičia dėstytojų darbo metodiką bei studentų mokymosi įpročius. „Dabar auditorijoje į bet kokį dėstytojo klausimą studentai ieško atsakymo naudodami išmanųjį telefoną arba planšetinį kompiuterį. Mano, kaip dėstytojos vaidmuo pasikeitė – studentai gali viską rasti internete ir dažnai tai daro išmaniau nei dėstytojai“, – sako doc. dr. N. Klebanskaja. Mokslininkė sako, kad dabar esant galimybei lengvai dalintis ir persiųsti informaciją internetu, paskaitų konspektuoti dažniausiai neverta. Mokslo institucijos priverstos keisti studijų ir dėstymo struktūrą, nes kyla klausimas, ką paskaitoje studentas veikia su nešiojamuoju ar planšetiniu kompiuteriu, jei pamažu dingsta užrašai ir sąsiuviniai? „Studentai paskaitos metu naršo internete, rašo žinutes, keičiasi informacija. Tai trukdo studijų procesui. Galbūt jie tai daro, nes paskaita neįdomi? Tuomet tai jau dėstytojo problema“, – prasitaria dėstytoja.
Studentai dažniau renkasi nešiojamuosius kompiuterius
Remiantis tyrimo „Mobile Life“ duomenimis, Lietuvoje jaunimas labiausiai pamėgęs nešiojamąjį kompiuterį kaip priemonę, kuri padeda mokytis, pramogauti bei leisti laisvalaikį. Išmaniųjų telefonų pardavimai gana panašūs lyginant su nešiojamųjų kompiuterių pardavimais, tačiau jaunimas telefonus dažniausiai naudoja bendravimui ir pramogoms, rašoma pranešime spaudai.
Nepaisant aukštos nešiojamųjų kompiuterių pozicijos pardavimų suvestinėse, informacinių technologijų rinkos tyrimų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad planšetinių kompiuterių pardavimas pasaulyje bus didesnis nei nešiojamųjų kompiuterių. „Lyginant su praėjusiais metais, planšečių pardavimai išaugo 3 kartus, išmaniųjų telefonų parduota beveik 2 kartus daugiau, vis dar auga ir kompiuterių pardavimai“, – teigia „Technoramos“ vadovas Česlovas Steigvila. Planšetinių kompiuterių populiarumą lemia prietaiso dydis, lengvumas, patogumas ir mobilumas. Socialinių mokslų daktarė ir „Karalienės Mortos mokyklos“ įkūrėja Austėja Landsbergienė sako, kad moksleivių noras turėti naujausius prietaisus yra natūralus, nes vaikai žengia koja kojon su technologijų raida ir jiems yra būdingas noras kurti ir tyrinėti.