Europos Komisijos (EK) užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad Europos interneto vartotojai gauna vidutiniškai tik 74 proc. interneto paslaugų, už kurias moka. Kai kurie Lietuvos rodikliai, nepaisant mūsų tikėjimo gera interneto sparta ir kokybe, yra prastesni nei Europos Sąjungos vidurkis.
Primygtinį EK dėmesį prieš kelis metus pajuto mobiliojo ryšio operatoriai – vykdančioji Europos Sąjungos (ES) valdžia pasišovė pagerinti verslo ES sąlygas gerokai sumažindama ryšio barjerus tarp sąjungos šalių – ypač vadinamojo tarptinklinio ryšio („roaming“). Ryšio bendrovės privalo palaipsniui šiuos mažinti, kol jie nebegąsdins turistų ir nebesudarys papildomų išlaidų europiečių verslui. Nuo liepos 1 dienos, pavyzdžiui, mobiliojo duomenų ryšio įkainiai tarp skirtingų šalių tinklų ES iniciatyva sumažinti 36 proc. nuo maksimalios 70 eurocentų sumos iki 45 eurocentų už megabaitą perduotų duomenų.
Dabar gi Europos Komisijos dėmesys nukrypo į interneto ryšio kokybę. Šių metų kovo mėnesį EK paprašyta bendrovė „SamKnows“ atliko žadamų ir iš tiesų teikiamų interneto paslaugų tyrimą Europos Sąjungos šalyse. Bene pagrindinis klausimas, į kurį buvo siekiama atsakyti buvo toks: ar Europos piliečiai gauna tokias interneto paslaugas, už kokias moka?
Be vieno ketvirčio
Trumpas tyrimo atsakymas yra „ne“ – mes vidutiniškai gauname ketvirčiu blogesnes interneto ryšio paslaugas nei tos, kurios reklamuojamos jas parduodant. Vidutinė ES vartotojo gaunama plačiajuosčio interneto parsiuntimo sparta didžiausio intensyvumo valandomis yra 19,47 megabitų per sekundę (mb/s); ši sparta išauga iki 20,12 mb/s vakarais ir savaitgaliais.
Tai yra maždaug trys ketvirčiai to, už ką moka ES interneto vartotojai. Jungtinėse Valstijose vartotojai gauna 96 proc. interneto paslaugų, už kurias moka, tačiau interneto ryšio spartos vidurkis JAV yra mažesnis nei ES: DSL ryšys Europoje vidutiniškai yra 7,2 mb/s, o JAV – 5,3 mb/s; kabelinis – atitinkamai 33,1 ir 17 mb/s, o šviesolaidžio – 41,02 mb/s Europoje ir 30,2 mb/s Amerikoje.
Taigi nors europiečiai turi spartesnį internetą, juos lengviau suvilioti netikrais interneto spartos skaičiais. Tiesa, atotrūkis nuo realybės, pasak EK tyrimo, pasiskirsto netolygiai: DSL ryšio vartotojai Europoje gauna vos du trečdalius žadėtos spartos, o kabelinio interneto ryšio – beveik visą (iki 94,6 proc.).
Šviesolaidžio vartotojai vidutiniškai gauna apie 85 proc. žadėtos paslaugos.
Lietuvos skaičiai nedžiugina
Nors DSL (ryšio telefono kabeliais) vartotojai gauna 85,7 proc. žadėtos spartos piko valandomis ir yra tarp geriausiai aptarnaujamų Europoje, užsakę šviesolaidį (nors tai yra kur kas spartesnio ryšio paslauga) gauna gerokai mažiau – 76,7 proc. Mažiau gauna tik Belgijos internautai (68 proc.). Lietuvos operatorių DSL ryšio sparta yra mažesnė už ES vidurkį (6,36 mb/s, vidurkis – 7,23 mb/s), o štai šviesolaidžio sparta Lietuvoje nusileidžia tik šviesolaidžiui Latvijoje ir Rumunijoje; ji yra didesnė nei ES vidurkis (50,76 mb/s, vidurkis – 36,96 mb/s, Latvijos „rekordas“ – 65,96 mb/s).
Matuojant išeinančią (siuntimo) spartą paaiškėjo, kad šviesolaidžio lyderės Lietuva ir Latvija yra tarp atsilikėlių – šių šalių šviesolaidžio vartotojai gali naudotis tik maždaug dviem trečdaliais tos spartos, kuri jiems buvo pažadėta įsigyjant paslaugą.
EK ir „SamKnows“ tyrė ne vien spartos, bet ir kokybės parametrus: atsako į užklausą laiką, DNS tarnybų patikimumą ir spartą, naršymo, balso pokalbių internete („Skype“ ir pan.) ir kitus. Daugumos jų rodikliai Lietuvoje yra patenkinami, tačiau balso ryšio internete kokybė buvo bene prasčiausia visoje Europoje, ypač telefono (DSL) linijomis.
Daug kintamųjų – didelė paklaidos galimybė
Didžiausio Lietuvoje interneto ryšio tiekėjo TEO tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis teigia nustebęs dėl tokių Europos Komisijos tyrimo rezultatų. Mat ryšio sparta, pasak D. Didžgalvio, labai priklauso nuo to, kur (iš užsienio ar Lietuvoje), kada ir kaip yra matuojama. Belaidžio plačiajuosčio interneto spartą labai veikia prisijungusių vartotojų skaičius, atstumas iki bazinės stoties, DSL internetas priklauso nuo konkrečios linijos kokybės, atstumo iki tarnybinės stoties, sako TEO atstovas.
Jei sparta yra matuojama už šalies ribų, tuomet tenka atsižvelgti ir į tai, kad šalys turi ribotą tarptautinio interneto greitaveiką, komentuoja Darius Didžgalvis. Pasak TEO technologijų tarnybos vadovo, populiari spartos matavimo tarnyba „Netindex“ skelbia, kad Lietuvos interneto sparta yra didžiausia Europoje, o norintys patikrinti interneto spartą namuose ar biure individualiai gali pasinaudoti TEO interneto svetainėje patalpinta „Zebra“ greičio matuokle.
Net namų tinklas turi įtakos interneto spartai. TEO specialistas pataria atkreipti dėmesį į prisijungimo būdą (laidas ar belaidis namų tinklas), modemo ar maršrutizatoriaus spartą. Interneto spartai kompiuteryje gali turėti įtakos ir jo procesoriaus našumas, operacinė sistema.
Kai sparta tenkina – kita nesvarbu
Nors „SamKnows“ rasti interneto spartos ir paslaugos kokybės parametrai skiriasi nuo kai kurių kitų šaltinių, iš esmės dėl geros interneto spartos Lietuvoje (ypač šviesolaidžio) mažai kas ginčytųsi. Belieka klausimas dėl atotrūkio tarp reklamuojamos ir skelbiamos spartos ir iš tiesų gaunamos.
Improvizuota (nereprezentatyvi) interneto vartotojų apklausa parodė, kad turintys spartų interneto ryšį nepasigenda „trūkstamos dalies“. Kur kas dažniau yra pageidaujama tiesiog už interneto ryšį mokėti mažiau. EK tyrimas interneto ryšio kainos Europos Sąjungos šalyse nelygino.