Išmaniųjų telefonų savininkai džiaugiasi, kad telefone jie gali turėti visą reikalingą informaciją. Dažniausia – tai asmeniniai duomenys: įvairūs failai, prisijungimai prie elektroninio pašto, socialinių tinklų. Tačiau džiaugsmas trunka iki tol, kol telefonas sugenda ir jį reikia arba taisyti, arba parduoti. Specialistų teigimu, žmogaus pasirinkta nuotrauka ant darbalaukio – jau asmeninė informacija, kuria jis galbūt ne visada nori dalytis su kitais. Tačiau, sugedus telefonui, tenka jį atiduoti į meistro rankas.
Išmaniųjų telefonų savininkai džiaugiasi, kad telefone jie gali turėti visą reikalingą informaciją. Dažniausia – tai asmeniniai duomenys: įvairūs failai, prisijungimai prie elektroninio pašto, socialinių tinklų. Tačiau džiaugsmas trunka iki tol, kol telefonas sugenda ir jį reikia arba taisyti, arba parduoti.
Specialistų teigimu, žmogaus pasirinkta nuotrauka ant darbalaukio – jau asmeninė informacija, kuria jis galbūt ne visada nori dalytis su kitais. Tačiau, sugedus telefonui, tenka jį atiduoti į meistro rankas.
Ar asmeninė informacija nenutekės, ar duomenys saugūs – priklauso nuo kiekvieno meistro (ne)kompetentingumo.
Ryšiai su nusikaltėliais
Policijos atstovų teigimu, žmogus, pardavęs ar nunešęs telefoną į taisyklą, gali tapti latentinio nusikaltimo auka. Pavyzdžiui, yra atvejų, kai pasinaudota asmens banko sąskaita, tačiau žmogui nebuvo nei skambinta, nei reikalauta pinigų, o jam į galvą net nešovė mintis, kad ši asmeninė informacija buvo telefone, kuris parduotas ar pabuvojęs pas meistrą.
Pareigūnų teigimu, statistikos, kiek žmonių nukentėjo būtent taip, nėra, tačiau tokių atvejų pasitaiko. Esą, gausėjant išmaniųjų telefonų, ateityje taip padaromų nusikaltimų daugės.
„Kalbant apie mobiliųjų telefonų supirkėjus, ne kartą pagal ikiteisminius tyrimus teko atlikti pas juos kratas įvairiose vietose – turgavietėse, telefonų parduotuvėse – pastebėjome, kad tokie mobiliųjų telefonų prekiautojai turi labai glaudžius ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais. Vyrauja būtent tokia juodoji rinka“, – teigė Policijos nusikaltimų tyrimų specialistas.
Nurodymų nesilaiko
Įmonės „Mobili garantija“ atstovės teigimu, atneštų remontuoti telefonų informacija visada ištrinama – tai yra numatęs ir gamintojas. Tačiau ji pripažino, kad ne visos mobiliųjų telefonų remonto dirbtuvės laikosi tokių nurodymų.
„Visuomet gavę telefoną atnaujiname visą programinę įrangą ir visa buvusi informacija dingsta. Būtent dėl to iš klientų sulaukiame daug pykčių, esą kodėl visą informaciją ištriname. Tačiau taip reglamentuoja kiekvienas mobiliųjų telefonų gamintojas, klientui atiduodame tokį telefoną, kokį jis įsigijo iš pradžių – tuščią. Iš esmės, visi turi laikytis tokių nurodymų, bet ar taip tikrai daro – negaliu garantuoti. Be abejo, reikėtų vengti nežinomų vietų, kur atlieka įvairius mobiliųjų telefonų remonto darbus, tokiu atveju duomenys tampa nesaugūs“, – teigė „Mobili garantija“ atstovė.
Atstovės teigimu, esą jei autorizuoti servisai pradėtų kaupti klientų asmeninius duomenis, kiekvieną dieną prikauptų labai daug duomenų, tad tokių dalykų ji sakė net neįsivaizduojanti.
Įstatymų spraga – sukčiauti
Apie tai, kad sukčiai perka dėvėtus išmaniuosius telefonus ir, pasinaudoję buvusio savininko telefone išlikusia asmenine informacija, bando sukčiauti, Nusikaltimų tyrimų valdybos Nuosavybės tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis teigė, kad nėra girdėjęs.
„Atsitiktinis pasinaudojimas, žinoma, galimas, bet kad būtų tikslinė priemonė iš nusikaltėlių, kai jie perka išmaniuosius telefonus dėl asmeninių duomenų, neteko girdėti. Manau, kad tai nėra labai realu, nes išmanusis telefonas kainuoja, ir tikėtis, kad bus konkrečiam telefone palikta asmeninė žmogaus informacija, naivu“, – teigė jis.
Nuosavybės tyrimo skyriaus viršininkas pastebėjo, kad teoriškai tokia galimybė išlieka, mat neapdairumas parduodant telefoną su jame išlikusia asmenine informacija žmogui, kuris linkęs nusikalsti, gali būti paskata.
„Baudžiamajame kodekse yra straipsnis: „Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas“. Jis nėra labai veiksmingas, nes ne visuomet pavyksta nusikaltėliams šį straipsnį taikyti. Įstatymų leidėjas numato, kad asmuo, kuris įgijo arba kuris pardavė nusikalstamu būdu gautą turtą, šiuo atveju mobilųjį telefoną, turėjo žinoti, kad jis vogtas. Būtent žodis „žinoti“ pakiša koją. Kartais pavyksta tyrėjams įrodyti, kad asmuo žinojo apie vogtą telefoną, tačiau dauguma atvejų to padaryti nepavyksta“, – pridūrė S. Šemis.
Jo teigimu, prekiautojai puikiai žino, kad galioja sunkiai įrodoma teisinė norma, ir ja naudojasi.
Pasak specialistų, norint apsisaugoti nuo galimų sukčių, parduodant telefoną reikia ištrinti kuo daugiau asmeninės informacijos, telefonų knygą ir palikti jį kuo tuštesnį. Taip pat telefone siūloma neturėti itin svarbios informacijos, kaip, pavyzdžiui, banko kortelių prisijungimo kodai.
