Visai neseniai buvo paminėtas pirmojo skambučio mobiliojo ryšio telefonu keturiasdešimtmetis. O kokie įrenginiai per tą laiką daugiausiai pakeitė mūsų suvokimą apie bendravimą, kurie labiausiai įsiminė? Ir kaip telefonas su papildomomis funkcijomis tapo kompiuteriu su skambinimo funkcija? 
Visai neseniai buvo paminėtas pirmojo skambučio mobiliojo ryšio telefonu keturiasdešimtmetis. O kokie įrenginiai per tą laiką daugiausiai pakeitė mūsų suvokimą apie bendravimą, kurie labiausiai įsiminė? Ir kaip telefonas su papildomomis funkcijomis tapo kompiuteriu su skambinimo funkcija? Apie visa tai rašė technologijų leidinys wired.com.
Pradėkime nuo istorijos pamokėlės pakartojimo: 1973 metų balandžio 3 dieną „Motorola“ inžinierius Martinas Cooperis pirmą kartą skambino bandomuoju mobiliuoju telefonu. Aparatas svėrė net 1,15 kilogramo, jo ilgis – 22 centimetrai.
Tiesa, šis prototipas niekada ir nepateko ant gamyklų konvejerių. Pirmasis visuomenei skirtas mobilusis telefonas, kurio kūrime aktyviai dalyvavo ir pats M. Cooperis, buvo išleistas tik po dešimtmečio.
„DynaTAC 8000X“ parduotuvių lentynose pasirodė 1983 metų kovo 6 dieną (kitų šaltinių teigimu – spalio 13 dieną). Jo svoris sumažėjo iki 800 gramų, o kaina buvo 3,5 tūkst. dolerių. Akumuliatoriaus talpos pakako valandai pokalbio, į vidinę atmintį buvo galima įrašyti 30 numerių. JAV spauda rašė, kad turėti tokį telefoną buvo verslininkų prestižo reikalas ir politikų aukštos padėties visuomenėje ženklas. Būtent „DynaTAC“ sėkmė tapo pirmuoju rimtu impulsu, pastūmėjusiu mobiliojo ryšio raidą.
1984 metais, praėjus maždaug metams po to, kai buvo įjungtas pirmasis JAV komercinis mobiliojo ryšio tinklas „Ameritech Mobile“, buvo jau 12 000 mobiliojo ryšio abonentų. Palyginimui – 2012 metais buvo parduota 1,75 mlrd. mobiliojo ryšio įrenginių.
1989 metais pasirodęs „Motorola MicroTAC“ telefonas tapo pirmu pasaulyje įrenginiu su atverčiamu dangteliu. Nors vertinant pagal šiandienos standartu tai yra labai griozdiškas telefonas (20 cm ilgio ir 350 g svorio), tuomet jis populiarizavo kišeninio įrenginio idėją. „MicroTAC“ nustebino ir tuo, kad jame pirmą kartą istorijoje buvo ir kalkuliatorius, valiutų konvertavimo įrankis, telefonų knyga bei garsiakalbis, leidęs kalbėtis laikant telefoną ne tik prie ausies.
„Motorola MicroTAC“ mobilusis telefonas
1999 metais pirmą kartą mobiliojo ryšio istorijoje atsirado telefonas, kurio antena buvo paslėpta korpuso viduje. Tai – „Nokia 3210“. Toks Suomijos inžinierių sprendimas leido dar labiau sumažinti įrenginį, o „Nokia 3210“ formos ilgam laikui tapo „klasikinėmis“. Be to, šis telefonas išskirtinis tuo, kad pirmą kartą suteikė galimybę po ekraną pagainioti „gyvatėlę“, kuri tais laikais buvo ne mažiau populiari, nei „Angry Birds“ šiandien. 2000 metais buvo išleistas patobulintas modelis „Nokia 3310“, tapęs pačiu populiariausiu telefonu pasaulyje.
„Nokia 3210“ mobilusis telefonas
2002 metais pasirodė pirmas masiškai gaminamas mobilusis telefonas su „Bluetooth“ moduliu, MMS žinučių siuntimo bei gavimo galimybe, WAP naršykle ir elektroninio pašto programa – „Sony Ericsson T68i“. Šis pažangus aparatas garsus ir tuo, jog jį buvo galima pamatyti keliuose Jameso Bondo sagos filmo „Die another day“ epizoduose.
„Sony Ericsson T68i“ mobilusis telefonas
Tais pačiais metais pasirodė ir bendrovės „Danger“ aparatas „Danger Hiptop“ (Europoje geriau žinomas kaip „T-Mobile Sidekick“). Tiesa, mūsų šalyje juo nebuvo prekiaujama – jis veikė tik tam tikrų operatorių tinkluose. Daugelio ekspertų manymu, „Danger Hiptop“ buvo pirmasis istorijoje išmanusis telefonas, mat jis užtikrindavo nuolatinę prieigą prie interneto, buvo galima diegtis ir programėles, sukurtas „Danger OS“ sistemai, leido bendrauti siunčiant žinutes kaip interneto duomenis, o ir ekranas jo buvo milžiniškas – net 2,6 colių įstrižainės.
„Danger HipTop“ mobilusis telefonas
Vienas iš trijų bendrovės „Danger“ įkūrėjų – buvęs „Apple“ darbuotojas Andrew Rubinas – buvo vienas iš pirmųjų žmonių, pasiūliusių atviros mobiliosios operacinės sistemos koncepciją bei 2003 metais įsteigė startuolį, pavadintą „Android“. Dar po metų šią bendrovę įsigijo „Google“. O bendrovę „Danger“ 2008 metais nupirko „Microsoft“, kai kuriems seniesiems „Danger“ darbuotojams teko vystyti ir žlugusius telefonų projektus „Pink“ bei „Kin“, kurti „Windows Phone“ operacinę sistemą. Nemaža dalis darbuotojų netrukus apleido „Microsoft“ ir grįžo prie draugystės su Andy Rubinu bei „Google“.
2003 metais pasirodęs „BlackBerry 6210“ tapo pirmuoju telefonu, suteikusiu galimybę nuolat turėti prieigą prie elektroninio pašto GPRS ryšiu – apie atsiųstus laiškus būdavo pranešama nedelsiant, o ne tada, kai rankiniu būdu buvo tikrinama pašto dėžutė. Tokia savybė verslininkus tiesiog sužavėjo. O GPRS naudojimas taip pat reiškė iki tol neregėtą galimybę naudotis pilnaverčiu internetu, o ne WAP ribojamu tinklu. Ne mažiau patraukli buvo ir pilnavertę QWERTY klaviatūra, padidinusi trumpųjų žinučių rašymo patogumą „BlackBerry Messenger“ tinkle, kur žinutės nebuvo apmokestintos vienetais. Iki „iPhone“ telefonų pasirodymo pasaulyje nebuvo nieko išmanesnio ir prestižiškesnio nei „BlackBerry“aparatai.
„BlackBerry 6210“ išmanusis telefonas
003 metais dienos šviesą išvydo ir „Palm Treo 600“ - tai buvo pirmasis pasaulyje komunikatorius, kuriame buvo suderintos kišeninio kompiuterio ir mobiliojo telefono savybėmis. Aparate buvo MP3 rinkmenų grotuvas, fotokamera, darbastalis su programėlių piktogramomis. Tiesa, „Palm OS“ sistema buvo labai lėta, todėl jos vartotojai nevertino.
2004 metų „Motorola RAZR“ mobilusis telefonas yra pirmas aparatas pasaulyje, kurį vartotojai rinkosi ne dėl funkcijų, o dėl stiliaus ir elegancijos. „Motorola“ sugebėjo parduoti net 130 mln. įių aparatų.
„Motorola RAZR V3“ mobilusis telefonas
Dar po metų „Motorola Rokr“ tapo pirmuoju pasaulyje telefonu, kuris suteikė galimybę atsisiųsti muziką iš „Apple iTunes“ parduotuvės. Telefono reklaminėje kampanijoje dalyvavo ir pats Steve'as Jobsas, tačiau jo žavesio nepakako – „Rokr“ pirkėjų nesudomino. Tiesa, ši nesėkmė paskatino S. Jobsą galvoti apie telefono su „Apple“ ženklu kūrimą.
2007 metų „Nokia N95“ tapo pačiu technologiškai pažangiausiu telefonu pasaulyje – taip pat jis buvo ir stilingas, ir funkcionalus. Šis modelis iki šiol nenusileidžia nemažai daliai šiuolaikinių išmaniųjų telefonų. Aparate buvo labai kokybiškas nuotraukas fiksuojanti 5 MP kamera, GPS navigatorius, FM tiuneris, didelis bei ryškus ekranas bei dvi klaviatūros: skaitinė bei daugialypės terpės.
„Nokia N95“ mobilusis telefonas
Tais pačiais metais pasirodė ir kultiniu tapęs „Apple iPhone“, pakeitęs išmaniųjų telefonų savoką bei parodęs, kad techniniu požiūriu tobulas telefonas gali būti ir patogus, ir gražus, ir paprastas naudoti. Po šio telefono pasirodymo visi gamintojai buvo priversti iš naujo apmąstyti, kokius įrenginius reikėtų gaminti.
„Apple iPhone“ išmanusis telefonas
2008 metų „HTC Dream“ – pirmasis telefonas su „Android“ operacine ssitema (1.5 versija) bei pirmasis produktas, metęs iššūkį „iPhone“. Žinoma, šis išmanusis telefonas su pilnaverte QWERTY klaviatūra ir 3,2 colių įstrižainės ekranu gerokai atsiliko nuo „iPhone“, tačiau pirmasis žingsnis iki šiol aršiai tebevykstančiose lenktynėse buvo žengtas.
„HTC Dream“ išmanusis telefonas
Šiandien „Android“ telefonai nelabai tenusileidžia „Apple“ gaminiams, o kai kuriais požiūriais juos ir lenkia. Bet, kaip galima suprasti iš šios sutrumpintos mobiliųjų telefonų istorijos, šioje rinkoje viskas keičiasi labai greitai.
