2012 m. „Android“ platforma galutinai tapo pagrindiniu virusų kūrėjų ir kenkėjų mobiliuosiuose tinkluose taikiniu, o kibernetinis šnipinėjimas ir stebėjimo programos, kuriamos dalyvaujant valstybinėms struktūroms, dabar akivaizdžiai taikosi ir į mobiliuosius įrenginius. Tokias išvadas padarė „Kaspersky Lab“ ekspertai, remdamiesi mobiliųjų grėsmių plėtros praėjusiais metais analize.
2012 m. „Android“ platforma galutinai tapo pagrindiniu virusų kūrėjų ir kenkėjų mobiliuosiuose tinkluose taikiniu, o kibernetinis šnipinėjimas ir stebėjimo programos, kuriamos dalyvaujant valstybinėms struktūroms, dabar akivaizdžiai taikosi ir į mobiliuosius įrenginius. Tokias išvadas padarė „Kaspersky Lab“ ekspertai, remdamiesi mobiliųjų grėsmių plėtros praėjusiais metais analize.
2012 m. ženkliai išaugo „Android“ įrenginiams kylančių grėsmių skaičius. 2011 m. „Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko apie 5300 naujų šiai platformai grėsmę keliančių programų, o 2012 m. tiek pat ir net daugiau kenkėjiškų programų jie aptikdavo per mėnesį. Iš viso per visus praėjusius metus analitikai aptiko per 6 mln. unikalių kenkėjiškų programų, skirtų „Android“ įrenginiams pakenkti. Dėl tokio sprogstamo virusų kūrėjų aktyvumo augimo platforma tapo absoliučia lydere mobiliųjų atakų paskirstymo reitinge: „Android“ įrenginiams 2012 m. sukurta 94 proc. visų mobiliųjų kenkėjiškų programų (palyginti: 2012 m. šis rodiklis buvo 65 proc.).
Mobiliųjų kenkėjiškų programų paskirstymas pagal platformas nuo 2004 iki 2012 m.
Grėsmių stebėjimo debesų paslaugos „Kaspersky Security Network“, kuri nuo 2012 m. pavasario taikoma ir mobiliesiems „Kaspersky Lab“ produktams stebėti, duomenimis, populiariausiomis „Android“ įrenginiams grėsmę keliančiomis programomis tapo SMS „Trojos“ virusai. Antrąją pagal populiarumą grupę sudaro reklaminiai moduliai „Plangton“ ir „Hamob“. Trečiajai grupei priskiriamos įvairios „Lotoor“ modifikacijos – eksploitai, skirti gauti prieigą prie išmaniųjų telefonų su skirtingų versijų „Android“ operacine sistema.
Be to, 2012 m. ekspertai pastebėjo gana ženklią mobiliųjų banko „Trojos“ virusų plėtrą. Dauguma šių grėsmių taip pat buvo skirta „Android“ platformai. Mobilieji banko „Trojos“ virusai, perimantys SMS pranešimus su bankinių operacijų autorizavimo kodais ir tiesiogiai siunčiantys juos kibernetiniams nusikaltėliams, 2012 m. išplėtė savo veiklos geografiją.
Kalbant apie mobiliuosius kompiuterių-zombių tinklus, jie nebuvo netikėti informacinio saugumo srities ekspertams – pirmieji šios grėsmės pavyzdžiai pastebėti dar prieš 3 metus. Tačiau 2012 m. pastebėta aktyvėjanti jų keliama grėsmė „Android“ platformai įvairiose pasaulio šalyse. Kompiuterių-zombių tinklas „Foncy“ užkrėtė daugiau 2000 įrenginių Europoje, o „RootSmart“ į savo tinklą įtraukė šimtus tūkstančių išmaniųjų. Šios ir kitos panašios kenkėjiškos programos veikė pagal vieną schemą: pasitelkusios SMS „Trojos“ virusus jos siuntė pranešimus mokamais numeriais be išmaniojo telefono savininko žinios. Vien „Foncy“ kūrėjai pagal šią schemą sugebėjo uždirbti apie 100 tūkst. eurų.
Pagaliau vienu svarbiausiu 2012 m. atradimu tapo patvirtinimas, kad kibernetinio šnipinėjimo programos renka duomenis ne tik iš kompiuterių, bet ir iš mobiliųjų įrenginių. Kibernetinio šnipinėjimo operacijos „Raudonasis spalis“ tyrimo metu „Kaspersky Lab“ ekspertai gavo įrodymų, kad kenkėjiškos programos bandė surinkti informaciją apie atakuojamą mobilųjį įrenginį, jame saugomą kontaktų sąrašą, informaciją iš skambučių žurnalo, iš SMS pranešimų, kalendoriaus, užrašų, internetinių paieškų istoriją ir įvairius tekstinius ir grafinius failus bei dokumentus. Ir tai tik vienos operacijos metu.
„Pagal mobiliųjų grėsmių augimo tempą 2012 m. išlieka dar 2011 m. išaiškėjusi tendencija, bet ženkliai viršijami 2011 m. rezultatai. Dabar mes užtikrintai galime teigti, kad mobiliųjų kibernetinių nusikaltimų industrija tapo išties tarptautinė: kenkėjiškų programų kūrėjai visus metus atakavo jau ne tik Rusijos ir Kinijos vartotojus, bet ir išmaniųjų telefonų savininkus iš kitų šalių. Be to, plintant kibernetinio šnipinėjimo ir stebėjimo sistemoms panašios programos atkeliavo ir į mobiliąją erdvę. Ir tai iš tikrųjų galima pavadinti naujos epochos pradžia“, – metų rezultatus komentuoja Denisas Maslenikovas.
